Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties, kuria D. P. skundas netenkintas ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 str. 3 d., 4 d., 6 d. 1158 Eur bauda už tai, kad:

2015 m. gegužės 26 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, sustabdžius kelių transporto priemonių junginį: triašį automobilį SCANIA R560, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su triaše priekaba ZASLAW D-66517, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį maršrutu (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. T. vežė 34,3 m³ eglės rąstų. Paskaičiuota, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris, nes viršyta leistina junginio bendroji masė 7,71 t (leistina bendroji masė – 40 t, faktinė masė paskaičiavus – 47,71 t), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P., kuris įmonėje yra atsakingas už visą įmonės veiklą, netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą ir krovinių pervežimo veiklą, neužtikrino, kad pakrauto krovinio išdėstymas atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, prieš išvažiuodamas į kelią vairuotojas teisingai pakrautų krovinį ir nebūtų viršyta leistina bendroji masė (t. y. neužtikrino, kad nebūtų pažeisti LR susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ III skyriaus 16.4 punkto reikalavimai);

be to, D. P. nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 3 d., 16.30 val., (duomenys neskelbtini) PKP (iš Lietuvos) sustabdžius kelių transporto priemonių junginį: triašį automobilį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį maršrutu (duomenys neskelbtini), vairuojamą T. K., paskaičiuota, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris, nes viršyta leistina junginio bendroji masė 2,72 t (leistina bendroji masė – 40 t, faktinė masė paskaičiavus – 42,72 t), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P., kuris įmonėje yra atsakingas už visą įmonės veiklą, netinkamai organizuodamas vairuotojų darbą ir krovinių pervežimo veiklą, neužtikrino, kad pakrauto krovinio išdėstymas atitiktų eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, prieš išvažiuodamas į kelią vairuotojas teisingai pakrautų krovinį ir nebūtų viršyta leistina bendroji masė (t. y. neužtikrino, kad nebūtų pažeisti LR susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ III skyriaus 16.6 punkto reikalavimai). Tuo pažeidė LR kelių įstatymo 20 str. 1 d. reikalavimus, LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 str. 1 d. reikalavimus, LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punkto reikalavimus. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P., būdamas krovinio siuntėju, neįsitikino, kad gautas leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu minėta didžiagabarite transporto priemone, bei pateikė pakrauti didžiagabaričius krovinius į minėtą automobilį nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tuo pažeidė LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 30 p. bei LR susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 7 ir 8 punktų reikalavimus;

be to, D. P. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. 15.12 val. (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P., būdamas krovinio siuntėju, neįsitikino, kad gautas leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu didžiagabarite transporto priemone, bei 2015 m. rugpjūčio 11 d. pateikė ir leido pakrauti krovinius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes matuojant transporto priemonių junginį sertifikuota teleskopine niveliavimo liniuote nustatyta, kad viršytas transporto priemonių junginio leistinas aukštis 0,34 m (pagal LR susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ II skyriaus 6 punktą leistinas aukštis – 4 m, faktinis aukštis pamatavus – 4,34 m), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais;

be to, D. P. nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 18 d. 13.27 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P., būdamas krovinio siuntėju, neįsitikino, kad gautas leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu didžiagabarite transporto priemone, bei 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė ir leido pakrauti krovinius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba JYKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes matuojant transporto priemonių junginį sertifikuota teleskopine niveliavimo liniuote nustatyta, kad viršytas transporto priemonių junginio leistinas aukštis 0,18 m (pagal LR susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ II skyriaus 6 punktą leistinas aukštis – 4 m, faktinis aukštis pamatavus – 4,18 m), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais,

be to, D. P. nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 18 d. 13.27 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P., būdamas krovinio siuntėju, neįsitikino, kad gautas leidimas vežti krovinį konkrečiu maršrutu didžiagabarite transporto priemone, bei 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė ir leido pakrauti krovinius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį SCANIA R560, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba NARKO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nes matuojant transporto priemonių junginį sertifikuota teleskopine niveliavimo liniuote nustatyta, kad viršytas transporto priemonių junginio leistinas aukštis 0,21 m (pagal LR susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ II skyriaus 6 punktą leistinas aukštis – 4 m, faktinis aukštis pamatavus – 4,21 m), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais.

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi D. P. skundas netenkintas ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Apeliaciniu skundu D. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 145 str. 3, 4 ir 6 d. nutraukti.

Skunde teigiama, kad ATPK 145 str. 3 ir 4 d. numatyti subjektai yra transporto priemonių vairuotojai ir transporto vadybininkai – licencijuojamų įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys, vadovaujantys pervežimų veiklai. Apeliantas nurodo, kad jis gynėsi nuo vienų teisės aktų pažeidimų, inkriminuotų protokolais, už kurių pažeidimą atsakomybė pritaikyta nutarimu, o teismas, atmesdamas jo skundą ir palikdamas nutarimą nepakeistu, inkriminavo kitų teisės aktų pažeidimą, t. y. iš esmės pakeitė kaltinimą.

Dėl ATPK 145 str. 6 d. taikymo skunde pažymima, kad asmuo traukiamas atsakomybėn ne už tai kad sąmoningai pateikė ar pakrovė krovinį, nesant leidimo viršyti nustatytus parametrus, o už tai, kad nesiėmė veiksmų įsitikinti tokio leidimo buvimu, galvodamas, ar dėl aplinkybių (vairuotojo patikinimo) manydamas, kad leidimas yra išduotas. Apelianto teigimu, kadangi jis nėra ATPK 145 str. 6 d. subjektas, objektyviai negalėjo atlikti joje aprašytos veikos – vienaprasmiškai žinodamas nesant leidimų, tuo pačiu būti aktyviam ir elgtis rūpestingai, kad įsitikintų, jog nėra to, ką ir taip žino be jokių papildomų pastangų ir veiksmų. Apelianto nuomone, ATPK 145 str. 6 d. loginė analizė ir įstatymo parengiamoji medžiaga vienaprasmiškai patvirtina, jog ATPK 146 str. 6 d. (turėtų būti ATPK 145 str. 6 d.) numatyto pažeidimo subjektas yra ne transporto priemonės (jų sąstato) valdytojas, o krovinio tiekėjas, todėl jis (apeliantas) yra nubaustas nepagrįstai, ypač atsižvelgiant į tai, jog už tuos pačius vairuotojų padarytus pažeidimus tuo pačiu nutarimu yra patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 145 str. 3 ir 4 d.

Skunde teigiama, kad teismas nepasisakė dėl to, jog už leistiną masę viršijančio krovinio vežimą atsakomybė taikyta vairuotojui. Už vairuotojo padarytą pažeidimą skundžiamu nutarimu atsakomybė taikyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, laikant jį transporto vadybininkui. Nubaudus pagal ATPK 145 str. 3 ar 4 d., už tų pačių teisės aktų pažeidimą neteisėtai baudžiama ir pagal ATPK 145 str. 6 d. Lygiagrečiai negali būti taikoma atsakomybė už krovinio pasikrovimą, už kurio vežimą baudžiama, nes tai pažeistų dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką draudimo principą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o D. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmetamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamasis visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (kasacinė nutartis Nr. 2AT-15-2014). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 str. 3 d. nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 str. nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą. Šie bendrieji reikalavimai taikomi tiek licencijuojamą krovinių vežimo veiklą vykdančioms įmonėms, tiek ir nelicencijuojamą veiklą vykdančioms įmonėms, t. y. įmonės, vežančios krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, taip pat privalo taikytis Lietuvoje galiojančių transporto veiklą reglamentuojančių aktų reikalavimų.

ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d. numatyta atsakomybė tam, kas važiuoja be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, bei važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Taip pat numatyta atsakomybė įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. ATPK 145 str. 6 d. nustatyta, kad krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Šių normų tikslas yra kelių bei juose esančių įrenginių apsauga nuo sugadinimų, ribojant didesnio nei bendrai leidžiama, svorio krovinių gabenimą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-23-2014). Atsakomybė nurodytiems subjektams taikoma nepaisant įmonės rūšies ir vykdomos veiklos, nes visi nurodyti subjektai savo veiksmais gali užkirsti kelią draudžiamam krovinių vežimui viršijant didžiausius leidžiamus dydžius.

Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d., 12 d. 1 p. bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Taigi, bendrovės vadovas (šiuo atveju D. P.) yra atsakingas už visą įmonės veiklą, įskaitant ir įmonės krovinių vežimą. Iš esmės šią aplinkybę patvirtino ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens advokatas 2016 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad veiklą organizuoja vadovas, jis duoda nurodymus vairuotojams, kad iš tam tikrų urėdijų ar privačių miškų savininkų pasikrautų medienos ir gabentų užsakovui, nurodymai vairuotojams duodami kartą per savaitę arba kiekvieną dieną, (140 b. l.). Taigi, D. P., būdamas įmonės vadovu ir kartu atsakingu už krovinių vežimą, privalo laikytis valstybėje galiojančių norminių aktų, reglamentuojančių transportą ir eismą.

Įmonės vadovo įgaliotas asmuo ATPK 145 str. 3 ir 4 d. prasme yra asmuo įmonėje, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. posėdžio metu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos teisės skyriaus vyriausioji specialistė paaiškino, kad įgaliotą asmenį paskiria vadovas atskiru įsakymu (140 b. l.). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. P. būtų paskyręs atsakingą asmenį už transporto veiklą. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris turi atitinkamą profesinę kompetenciją ir vadovauja transporto veiklai, yra laikytinas papildomu reikalavimu vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir/ar keleivių pervežimo veikla. Tai reiškia, kad, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų licencijuota įmonė, vadovauti krovinių vežimo veiklai galėtų tik toks asmuo, kuris yra išlaikęs profesinės kompetencijos egzaminą (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1434 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 36 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra licencijuojama įmonė (140 b. l.), todėl jai minėto reglamento reikalavimas turėti transporto vadybininką, atitinkantį specialius reikalavimus, netaikomas. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. P. yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ATPK 145 str. 3 d., 4 d. subjektas. Apygardos teismo nuomone, ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d. subjekto sąvokos aiškinimas taip, kaip nurodo apeliantas, t. y. jog minėtų pažeidimų subjektais yra transporto priemonių vairuotojai ir transporto vadybininkai – licencijuojamų įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys, vadovaujantys pervežimų veiklai, prieštarautų ATPK 145 str. 3 d. ir 4 d. normų tikslui, kadangi nelicencijuojamų įmonių, kurios kaip ir licencijuojamos įmonės veža krovinius ir naudojasi keliais, atsakingi asmenys išvengtų atsakomybės už teisės aktų nesilaikymą. Tokiu atveju nebūtų užtikrinta pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų, saugant kelius nuo sugadinimo, taip pat nebūtų užtikrintas eismo saugumas, nes krovinio, kuris viršija leistinas maksimalias mases, vežimas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.

Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. numato, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Vykdydamas Kelių transporto kodekso vežėjui nustatytą pareigą, įmonės vadovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, o to neužtikinus, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. P., organizuodamas įmonės darbą, nesiėmė visų būtinų ir pakankamų priemonių, kurios užtikrintų ir sukontroliuotų teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonei vykdant krovinių pervežimus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai nepadarytų administracinių teisės pažeidimų. Akivaizdu, kad vairuotojų instruktavimas ir supažindinimas su pareiginėmis instrukcijomis neužtikrino teisės aktų laikymosi. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. P. pagal ATPK 145 str. 3 d., 4 d., o taip pat ir ATPK 145 str. 6 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog įstatymas nesuteikia teisės administracinės atsakomybės klausimą sprendžiančiai institucijai pasirinkti administracinės atsakomybės subjektą, t. y. įstatymas nustato, jog už ATPK 145 str. 3 d., 4 d. numatytus pažeidimus atsako abu asmenys – ir vairuotojas, ir įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo (šiuo atveju, nesant įgalioto asmens, įmonės vadovas D. P.). Pažymėtina, kad analogišką dviejų subjektų baudimo praktiką nuosekliai aiškindamas minėtų ATPK straipsnių dispozicijas yra suformavęs Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse: Nr. N575-2748/2011, Nr. N444-302/2011, Nr. N261-1106/2012, Nr. N575-129/2012.

Iš tiesų, anksčiau nebuvo nustatyta administracinė atsakomybė už krovinių teikimą ir pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad yra gautas leidimas vežti tokius krovinius. Skunde minimame aiškinamajame rašte nurodyta, kad pasitaikydavo atvejų, jog krovinio teikėjas, nežinant vežėjui, siekdamas sumažinti krovinio vežimo kaštus, krovininę kelių transporto priemonę pakraudavo daugiau nei leistina. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos savo Šiaulių apylinkės teismui teiktame atsiliepime taip pat atkreipė dėmesį, kad įmonė, siekdama gauti kuo daugiau užsakymų ir pajamų, stengiasi pervežti daugiau krovinių mažesnėmis sąnaudomis, todėl dažnai perkrauna savo transporto priemones (144 b. l.). Dėl to ATPK 145 str. 6 d. šiuo metu yra numatyta atsakomybė krovinius vežti pateikusios įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui (siuntėjui). Tačiau, apelianto manymu, ATPK 145 str. 6 d. numatyto pažeidimo subjektas yra ne transporto priemonės (jų sąstato) valdytojas, o krovinio tiekėjas. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 str. 3 d. ir 4 d. siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui, kuris turi laikytis krovinių vežimą reguliuojančių teisės aktų. Bylos medžiagoje esančiuose važtaraščiuose užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tiek krovinio vežėjas, tiek siuntėjas (8, 38 b. l.). Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių apylinkės teismui pateiktame atsiliepime nurodyta, kad vairuotojai vykdo pakrovimo darbus būtent dėl tokio kiekio medienos, kuris jiems yra nurodomas ir užfiksuojamas važtaraštyje. Siuntėjas važtaraštyje turi visas galimybes sumažinti pakrovimui išduodamos medienos kiekį (155 b. l.). Apeliantas kartu su skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad vairuotojai savarankiškai būtų nustatę skirtingiems gavėjams vežamų krovinių kiekį, krovę ir vežę krovinius be vadovo žinios. Šias aplinkybes įvertinus su jau aptartu teisiniu reglamentavimu, daroma išvada, kad įmonės vadovas D. P. yra ATPK 145 str. 6 d. numatyto pažeidimo subjektas. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. P., kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitinkintų, jog yra gautas leidimas vežti krovinius, viršijančius leistinus techninius parametrus, jis buvo pagrįstai nubaustas pagal ATPK 145 str. 6 d.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o ape­lia­ci­nis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.