- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-136-330/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- Ž. V.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Viva Investment EU“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ ir atsakovo Ž. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-404-538/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ ieškinį atsakovui Ž. V., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Viva Investment EU“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB, arba bendrovė arba įmonė) „Euronika“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo Ž. V. priteisti 98 294,12 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad pagal UAB „Euronika“ sudarytą balansą 2017 m. rugsėjo 30 d. bendrovė turėjo 701,11 Eur vertės ilgalaikio turto ir 118 182,78 Eur vertės atsargų. Iš ataskaitos Nr. 3032/S66 ieškovės bankroto administratorius nustatė, kad 118 182,78 Eur vertės atsargas sudarė: 85 984,70 Eur vertės žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės, 11 608,31 Eur vertės prekės, skirtos perparduoti, 20 589,77 Eur sumokėti avansai. Atsakovas minėto turto ieškovės bankroto administratoriui neperdavė, nurodydamas, kad įmonės turtas buvo saugomas sandėlyje, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)gatvėje, už kuriuo nuomą bendrovė mokėdavo trečiajam asmeniui UAB „Viva Investment“, kad nutraukus nuomos sutartį, atsakovui nebuvo leista išsivežti visų įrankių ir medžiagų iš nuomoto sandėlio.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo UAB „Viva Investment EU“ atsiliepime prašė spręsti ieškinį teismo nuožiūra. Nurodė, kad iš ieškovės bankroto administratoriaus raštų nėra aišku, apie kokį tiksliai sandėlį kalbama, tačiau trečiasis asmuo iš UAB „Litecus III“ nuomoja sandėlį, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), o jo dalį subnuomoja UAB „Ukrenta“. Trečiojo asmens teigimu, minėtu sandėliu visada naudojosi tik jis (trečiasis asmuo) ir jo subnuomininkas, o ieškovė ir atsakovas niekad nebuvo šio sandėlio nuomininkai. Trečiasis asmuo taip pat nurodė nežinantis, ar subnuomininkas savo nuomojamoje sandėlio dalyje leido kitiems asmenims, įskaitant ieškovę, laikyti daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino.
Šalies argumentai
4. Atsakovas patikslintame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė tik duomenis apie materialaus turto vertę, bet nenurodė šio turto sudėties. Ieškovė savo ieškinį grindė ieškovės 2017 m. rugsėjo 30 d. tarpiniu balansu, kuris nereiškia, jog turtas faktiškai yra, nes toks balansas buvo paruoštas neatlikus inventorizacijos. Atsakovo teigimu, balanse nurodytas ilgalaikis turtas susideda iš 610,42 Eur vertės transporto priemonių ir 90,69 Eur vertės įrengimų, prietaisų bei įrankių, tačiau įmonė transporto priemonių neturėjo, todėl balanse apskaityta transporto priemonių nuoma. Trečiojo asmens teiginiai, jog jis ieškovei nebuvo suteikęs teisės naudotis sandėliu, yra klaidingi, o įrankių ir dalies atsargų atsakovas negalėjęs perduoti bankroto administratoriui, kadangi tie daiktai yra neteisėtai užvaldyti atsakovo verslo partnerio M. L.. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad ieškovė vertėsi statybos veikla, o įmonės veikloje sunaudotos medžiagos (atsargos) turėjo būti nurašytos, tačiau medžiagų (atsargų) nurašymo aktai nebuvo sudaryti. Atsakovas akcentavo negalintis perduoti bankroto administratoriui įmonės ūkinėje veikloje realiai sunaudotų atsargų ir tai negali būti vertinama kaip žala įmonei.
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi tenkino atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 701,11 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 7,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai iš atsakovo priteisė 21 Eur žyminį mokestį.
7. Teismas akcentavo atsakovo pripažinimą, jog pas trečiąjį asmenį UAB „Viva Investment EU“ buvo likę tik likučiai ieškovės turto. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad įmonėje (UAB „Euronika“) jokios medžiagų apskaitos nebuvo, o atsargos nebuvo nurašinėjamos. Teismas taip pat nurodė, kad nors įmonės medžiagų nurašymo aktų byloje nėra, tačiau atsakovas į bylą pateikė PVM sąskaitas-faktūras bei atliktų darbų aktus už laikotarpį, kuomet įmonė vykdė ūkinę veiklą.
8. Be kita ko, teismas reikšminga laikė UAB „Professional master group“ 2019 m. sausio 7 d. rašte pateiktą informaciją, kad ieškovė pagal šalių sudarytas subrangos sutartis atliko darbus savo priemonėmis ir iš dalies savo medžiagomis.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad vien tai, jog atsakovas aplaidžiai tvarkė medžiagų apskaitą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovei BUAB „Euronika“ buvo padaryta žala, todėl atmetė ieškovės reikalavimą dėl 97 593,01 Eur žalos (susijusios su atsargų neperdavimu) priteisimo.
10. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktame įmonės balanse yra fiksuotas 701,11 Eur vertės ilgalaikis turtas. Nors atsakovas teigė, kad šis turtas esąs bevertis, tačiau pagal bylos duomenis akivaizdu, jog 701,11 Eur vertės turtas nebuvo išsaugotas. Nustatęs, jog atsakovas neišsaugojo ieškovės 701,11 Eur vertės ilgalaikio turto, teismas konstatavo visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 701,11 Eur dydžio žalos atlyginimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas 701,11 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, 7,26 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei 21 Eur dydžio žyminis mokestis valstybės naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pagal ieškovės tarpinį balansą jos ilgalaikį turtą sudarė 350,99 Eur likutinės vertės mikseris, 259,43 Eur likutinės vertės akumuliatorinis gręžtuvas, 90,69 Eur likutinės vertės šaldytuvas-šaldiklis. UAB „Euronika“ darbuotojai negalėjo patekti į nuomotą sandėlį, kuriame buvo sudėti šios įmonės įrankiai.
11.2. Ieškovei naudotis sandėliu leido trečiojo asmens UAB „Viva Investment EU“ verslo konsultantas M. L., kuris taip pat buvo ir ieškovės darbuotojas.
11.3. Ilgalaikis turtas ieškovės bankroto administratoriui neperduotas ne dėl to, kad atsakovas šį turtą pasisavino ar iššvaistė, bet dėl šį turtą neteisėtai užvaldžiusio trečiojo asmens.
11.4. UAB „Mastermann“ parengta sąmata patvirtina, kad ieškovei priklausęs mikseris GRW 11E buvo sugedęs, o šio daikto remonto išlaidos beveik atitiktų jo vertę.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą su skundu nesutiko. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais teiginiais:
12.1. Atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o ir pats atsakovas neneigia, jog materialusis ilgalaikis turtas nebuvo perduotas ieškovės bankroto administratoriui.
12.2. Atsakovo teiginiai apie trečiojo asmens įvykdytą ieškovės turto užvaldymą nėra paremti jokiais įrodymais.
12.3. Pats atsakovas patvirtino ieškovės turto balansą, nurodydamas, kad įmonės ilgalaikio turto vertė yra 701,11 Eur.
Šalies argumentai
13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 97 593,01 Eur žalos atlyginimo priteisimo, prašo iš atsakovo priteisti tokio dydžio žalos atlyginimą bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Byloje keliamas reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, kaip buvusiam įmonės vadovui, dėl įmonės turto neperdavimo bankroto administratoriui.
13.2. Teismas ieškinio dalį atmetė dėl to, kad atsakovas įmonės balanse nurodytą turtą panaudojo darbams atlikti, o medžiagų nurašymo aktų netvarkė, tačiau niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.
13.3. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, už kokią konkrečią sumą buvo panaudotos įmonės turėtos statybinės medžiagos, o byloje esantys dokumentai neįrodo, kad visas balanse apskaitytas turtas buvo panaudotas naudingai bendrovei.
13.4. Atsakovas rašte dėl ieškovės turto perdavimo iš pradžių nenurodė, kad jo patvirtintas įmonės balansas yra neteisingas, kad jame nurodytas materialus turtas yra panaudotas, bet liko nenurašytas. Atsakovas iš pradžių teigė, kad turtas yra, tačiau užvaldytas kito asmens.
13.5. Teismo sprendimas yra prieštaringas – jame nurodyta, kad yra likusių nepanaudotų ieškovės medžiagų likučių, tačiau už šio turto neišsaugojimą (neperdavimą) žalos atlyginimas iš atsakovo nebuvo priteistas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
14.1. Atsakovas neperdavė 97 593,01 Eur vertės atsargų, nes jos buvo sunaudotos ieškovės UAB „Euronika“ veikloje kaip medžiagos vykdant statybos darbus, tačiau 2016 ir 2017 metais sunaudotas turtas nebuvo nurašytas.
14.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė UAB „Euronika“ 2016 ir 2017 metais vykdė statybos darbus, todėl bendrovės turėtos medžiagos turėjo būti sunaudotos tų darbų atlikimui.
14.3. Ieškovės 2016 ir 2017 metais sunaudotos medžiagos buvo nenurašytos dėl objektyvių priežasčių – susipykus bendrovės akcininkams, įmonė, tvarkiusi bendrovės buhalteriją, palaikė atsakovo verslo partnerio M. L. poziciją, todėl dėl įvairių dingsčių nerengė 2016 metų atskaitomybės dokumentų.
14.4. Atsakovo pasirašytame ieškovės turto balanse įrašytas 97 593,01 Eur vertės trumpalaikis turtas ne dėl to, kad įmonė šį turtą faktiškai turėjo, bet dėl to, kad jis buhalteriškai nebuvo nurašytas.
14.5. Tarp sunaudoto turto nenurašymo ir prašomos priteisti žalos nėra priežastinio ryšio, nes vien nenurašius sunaudoto turto įmonei žala nėra padaroma, o gali būti keliamas tik klausimas dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
16. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Bylose, kuriose sprendžiamas įmonės valdymo organų civilinės atsakomybės klausimas, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
17. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).
18. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Euronika“ bankroto bylą ir paskyrė J. V. įmonės bankroto administratoriumi. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. spalio 6 d. ir 2017 m. spalio 19 d. bankroto administratorius teikė raštus atsakovui, buvusiam UAB „Euronika“ vadovui Ž. V. dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo. Atsakovas Ž. V. atsakydamas į bankroto administratoriaus raštus dėl turto perdavimo nurodė, kad turtas neperduotas dėl objektyvių priežasčių, kadangi visas įmonės turtas buvo saugomas sandėlyje, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)gatvėje, kurio nuomos sutartis po konfliktų tarp akcininkų buvo nutraukta, o sandėlyje buvę įmonės įrankiai bei medžiagos ieškovei nebuvę grąžinti.
19. Pagal ginčo laikotarpiu aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo redakcijos 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą įmonės valdymo organams buvo nustatyta pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl atsakovo neteisėto neveikimo, pasireiškusio įmonės turto neperdavimu, ir dėl šio neveikimo atsiradusios žalos. Atsakovas neginčija, jog UAB „Euronika“ turtas bendrovės bankroto administratoriui nebuvo perduotas, tačiau nesutinka, kad dėl tokio neperdavimo įmonei buvo padaryta žala. Atsakovo teigimu, ieškovei nebuvo perduotos įmonės balanse fiksuotos atsargos, kadangi įmonės bankroto iškėlimo metu tų atsargų faktiškai nebebuvo. Pasak atsakovo, balanse apskaitytas atsargas sudariusios medžiagos buvo sunaudotos įmonės ūkinėje veikloje, o įmonės ilgalaikis turtas buvo anksčiau prarastas dėl trečiojo asmens neteisėto turto užvaldymo.
20. Pagal UAB „Euronika“ 2017 m. rugsėjo 30 d. balansą įmonėje buvo apskaitoma 701,11 Eur vertės ilgalaikio turto ir 319 149,55 Eur vertės trumpalaikio turto, iš kurio 118 182,78 Eur sudarė atsargos. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus UAB „Euronika“ turėtas 118 182,78 Eur vertės atsargas sudarė: 1) 85 984,70 Eur vertės žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės; 2) 11 608,31 Eur vertės prekės, skirtos perparduoti; 3) 20 589,77 Eur sumokėti avansai. Kaip jau minėta, ieškovė savo reikalavimus grindžia atsakovo neteisėtu neveikimu neperduodant balanse apskaityto materialaus turto. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, medžiagų poreikio žiniaraštį ir kt.) bei liudytojų parodymus, nustatė, kad UAB „Euronika“ iki 2017 m. balandžio mėn. vykdė veiklą, kad statybos rangos darbus objekte Kauno g. 3, Klaipėdoje, įmonė atliko panaudodama savo medžiagas, tačiau atsakovas, aplaidžiai tvarkydamas apskaitą, nenurašė tų panaudotų medžiagų.
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
22. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Ūkio subjektas turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (BAĮ 4 straipsnis). Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės vadovas (BAĮ 21 straipsnis).
23. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas. Vadovo civilinei atsakomybei dėl įmonei padarytos žalos kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal nutarties 22 punkte nurodytą teisinį reguliavimą ir ginčui aktualią teismų praktiką, faktiškai sunaudoto, nusidėvėjusio (praradusio vertę) materialaus turto nenurašymas (nurašymo aktų nesudarymas) teisės aktų nustatyta tvarka neatitinka įmonės vadovo pareigos tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitą, nepagrindžia įmonės turto tvarkymo teisėtumo. Įmonės vadovo neteisėtiems veiksmams pagrįsti užtenka konstatuoti, kad buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai ir dėl to negalima nustatyti įmonės turto panaudojimo.
24. Svarbu tai, kad netinkamas buhalterinės apskaitos įmonėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jeigu nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas gali būti teisėtai panaudotas įmonės veikloje, nors po to nebuvo nurašytas pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016). Šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo pateikta duomenų, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje netinkamai apskaitytos (konkrečiai – nenurašytas) atsargos, kurių didžiąją dalį sudarė statybinės medžiagos, buvo faktiškai panaudotos įmonės veikloje.
25. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės ūkinėje veikloje faktiškai panaudotos, bet po to nenurašytos medžiagos nelaikytinos neišsaugotomis ar iššvaistytomis, jog toks medžiagų panaudojimas nesukėlė realios žalos ieškovei. Nesutikdama su tokia teismo išvada, ieškovė apeliaciniame skunde pabrėžė, kad atsakovas privalėjo įrodyti, jog visas 97 593,01 Eur vertės įmonės balanse apskaitytas trumpalaikis materialusis turtas (85 984,70 Eur vertės žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės bei 11 608,31 Eur vertės prekės, skirtos perparduoti) buvo panaudotas bendrovės veikloje.
26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Taigi, įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Atsižvelgiant į tikimybių pusiausvyros principą darytina išvada, jog analizuojamu atveju teismas neprivalo nustatyti, kokia konkreti UAB „Euronika“ turėtų medžiagų dalis buvo panaudota įmonės veikloje, o užtenka tikėtinai nustatyti, jog didžioji dalis ar beveik visos apskaitytos medžiagos buvo panaudotos vykdant bendrovės veiklą. Šiuo atveju, įvertinus atsakovo pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei ieškovo paaiškinimus, konstatuotina, jog didelė dalis UAB „Euronika“ balanse apskaitytų medžiagų buvo panaudotos bendrovei vykdant savo veiklą.
27. Atsakovas 2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu teigė, jog UAB „Euronika“ veikloje nepanaudotos medžiagos buvo laikomos sandėlyje, į kurį po su kitais asmenimis įvykusio konflikto jis nebegalėjęs patekti. Atsakovas teismo posėdžio metu davė paaiškinimus, kad sandėlyje liko medžiagų likučiai – keli polistirolo gabalai, klinkerinės plytelės (pusė paletės), dekoratyviniai tinkai, drenažiniai vamzdžiai, mediniai tašai ir kt., kurių vertė maždaug nuo 2000 Eur iki 3000 Eur (2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio įrašo 34-35 min). Šalių paaiškinimai teisme yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovė apeliaciniame skunde teisingai akcentavo paties atsakovo pripažinimą, jog mažiausiai 2 000 Eur vertės medžiagos nebuvo panaudotos UAB „Euronika“ veikloje.
28. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Euronika“ balanse apskaitytos 11 608,31 Eur vertės pirktos prekės, skirtos perparduoti, būtų realizuotos ar kitaip panaudotos. Tokios aplinkybės atsakovas taip pat nenurodė ir neįrodė. Kadangi į bylą pateiktame ieškovės 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse yra fiksuota aiški 11 608,321 Eur vertės prekių paskirtis (skirtos perparduoti), nėra pagrindo šį turtą identifikuoti pagal kitokią paskirtį, t. y. priskirti jį medžiagoms, kurios būtų sunaudotos ieškovei vykdant statybos darbus.
29. Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas akcentavo, jog dėl trečiojo asmens UAB „Viva Investment EU“ veiksmų (neįleidimo į nuomotą sandėlį), jis negalėjęs perduoti likusio UAB „Euronika“ turto jos bankroto administratoriui. Atsakovas tokius teiginius grindė UAB „Euronika“ darbuotojų 2017 m. birželio 30 d. pasirašytu aktu, kuriame šie nurodė, jog UAB „Euronika“ darbuotojai negalėjo patekti į sandėlį, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)g. Trečiasis asmuo UAB „Viva Investment EU“ prieštaravo tokiems atsakovo Ž Vasiliausko teiginiams, nurodydamas, jog ieškovė nebuvo sandėlio nuomininkė ar subnuomininkė, savo daiktų trečiojo asmens nuomojamame sandėlyje nelaikė. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovo teiginiai dėl trečiojo asmens įvykdyto svetimo turto neteisėto užvaldymo yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, net ir tuo atveju, jei būtų nustatytas trečiojo asmens neteisėtas veikimas, ieškovei atsiradusi žala galėtų būti kildinama iš atsakovo neteisėto neveikimo – nesiėmimo veiksmų atgauti tikėtinai prarastą ieškovės turtą.
30. Apeliaciniame skunde atsakovas, be kita ko, pažymėjo, kad pagal ieškovės 2017 m. birželio 30 d. tarpinį balansą jos 701,11 Eur vertės ilgalaikį turtą sudarė mikseris GRW 11E, akumuliatorinis gręžtuvas ir šaldytuvas-šaldiklis. Atsakovo teigimu, sugedusio mikserio GRW 11E balanse nurodyta likutinė vertė buvo 350,99 Eur, tačiau jo remonto kaina pagal 2015 m. birželio 8 d. parengtą sąmatą būtų siekusi 278,29 Eur, todėl tokio daikto praradimas negali sukelti 350,99 Eur žalos. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad galima mikserio remonto sąmata sudaryta dviem metais anksčiau nei tarpiniame balanse buvo fiksuota šio daikto vertė. Antra, ieškovė pateikto balanso duomenimis grindė prašomą priteisti žalos dydį, kurį paneigti atsakovas turėjo pateikdamas priešingus įrodymus. Trečia, vien tai, kad daiktas galbūt buvo sugedęs ir jo remonto išlaidos galėjo būti didelės, nesudaro pagrindo manyti, jog šio daikto likutinė vertė buvo nurodyta klaidingai (pavyzdžiui, neatsižvelgus į galimus daikto remonto kaštus). Ketvirta, pasak ieškovės, nuo 2015 m. birželio mėn. neveikiantis mikseris GRW 11E nebuvo nurašytas ir buvo įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto balansą.
31. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog ieškovė patyrė žalą dėl bankroto administratoriui neperduoto 701,11 Eur vertės ilgalaikio turto, 11 608,31 Eur vertės prekių, skirtų perparduoti, bei 2 000 Eur vertės medžiagų, nepanaudotų įmonės veikloje.
32. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtu neveikimu, nulėmusiu asmens civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi šio asmens neveikimo rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Analizuojamu atveju nustatyta, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą. Toks neteisėtas atsakovo neveikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejasi su ieškovės patirta 14 309,42 Eur žala dėl neperduoto turto.
33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinant ieškovei iš atsakovo priteistą žalos atlyginimą iki 14 309,42 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovei, kuri atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, priteisiama 14 309,42 Eur žalos atlyginimo, valstybei iš atsakovo priteistinas 322 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies nuostatos).
35. Ieškovė prašė priteisti jos turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą: pirmosios instancijos teisme – 726 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 363 Eur. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinama 14,5 proc. ieškovės piniginių reikalavimų, todėl jai priteistina iš atsakovo tokio procentinio dydžio turėtų teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas – 105,27 Eur. Apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu tenkinama 14 proc. ieškovės apeliacinio skundo, todėl jai priteistinas iš atsakovo tokio procentinio dydžio apeliacinėje instancijoje turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas – 50,82 Eur. Atsakovas prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nereiškė, jų turėjimą patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“ (j. a. k. 301079530) iš atsakovo Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14 309,42 Eur (keturiolikos tūkstančių trijų šimtų devynių eurų 42 ct) žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (14 309,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 105,27 Eur (vieną šimtą penkis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 322 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis turi būti mokamas į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant įmokos kodą 5660“.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“ (j. a. k. 301079530) iš atsakovo Ž. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50,82 Eur (penkiasdešimt eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.