Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 477,88 Eur skolos už būsto nuomą, 11,19 Eur delspinigių, 554,15 Eur skolos už šildymą, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas bei penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, atsakovė neatsiskaitė už būsto nuomą ir už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas. Ieškovas prašė, esant Civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

Ieškinys teisme priimtas 2015 m. rugpjūčio 26 d. Procesiniai dokumentai, atsakovei siųsti paštu, grąžinti neįteikti. Atsakovei apie ieškinio priėmimą teisme pranešta viešo paskelbimo būdu 2015 m. rugsėjo 22 d. (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Pranešime išaiškinta atsakovės pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ir esant ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovas savivaldybės gyvenamąsias patalpas valdo patikėjimo teise. Nors su atsakove A. G. nebuvo sudaryta nurodytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir nuomotojas nebuvo suteikęs atsakovei teisės jomis naudotis, tačiau atsakovė ginčo bute gyveno, deklaravo jame gyvenamąją vietą. Iš ieškinio turinio ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad atsakovė Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 11 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2763-854/2011, iškeldinta iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovė priverstinai iškeldinta iš nurodyto buto 2015 m. vasario 25 d. Šių faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo šalių teikiama faktinių santykių teisinė interpretacija ir (arba) ieškovo nurodomas ieškinio reikalavimų teisinis pagrindas nesaisto teismo ir neužkerta kelio tinkamai teisiškai kvalifikuoti byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. pareikšto ieškinio (šiuo atveju – priteisti tam tikrą pinigų sumą) teisinį pagrindą teismas nurodo ex officio ir nepriklausomai nuo ieškovo nurodyto teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys nei žodžiu, nei konkliudentiniais veiksmais nebuvo sudariusios nuomos sutarties ir kad atsakovė ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. vasario 25 d. be teisinio pagrindo naudojosi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis, kurias patikėjimo teise valdo ieškovas, teismas sprendžia, jog šalių ginčas kvalifikuojamas kaip ginčas, kilęs iš deliktinių (atsakovės neteisėto naudojimosi butu), o ne iš sutartinių santykių. Taigi konstatuotina, kad dėl nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė 1032,03 Eur nuostolių, t. y. 477,88 Eur negautų nuompinigių ir 554,15 Eur nuostolių už šildymą, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiuos nuostolius būtų atlyginusi ieškovui (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 1032,03 Eur nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalių teisiniai santykiai teismo kvalifikuojami kaip deliktiniai (dėl nuostolių atlyginimo), o ne sutartiniai (nuomos), ir šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl netesybų (CK 6.72 straipsnis), tai nėra teisinio pagrindo ieškovo nurodytų delspinigių skaičiavimui, todėl ieškovo prašymas dėl delspinigių priteisinimo atmestinas.

Tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1032,03 Eur (477,88 Eur + 554,15 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei priteistina 23 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Valstybei iš atsakovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos (kol kas) mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, iš atsakovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1032,03 Eur (tūkstantį trisdešimt du eurus 3 ct) nuostolių ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 1032,03 Eur (tūkstančio trisdešimt dviejų eurų 3 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 23 (dvidešimt tris) Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.