Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M.G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, jog atsakovo atstovas 2023 m. kovo 23 d. nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 3 d. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, jo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 7 d., požymių, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 d. 1 p., nutarė administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje nutraukti.

Nurodo, kad pareiškėjas elektroniniu paštu išsiuntė prašymą „Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo“, kurį atsakovas gavo 2023 m. birželio 29 d. (reg. Nr. 30AP3047). Pareiškėjas savo rašte prašė atlyginti 200,00 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos administracinio nusižengimo byloje. 2023 m. liepos 11 d. atsakovas rašte Nr. 30S6770 nurodė, kad „Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu administracinio nusižengimo byloje bylinėjimosi išlaidos nėra priteistos, kad policijos įstaiga nėra kompetentinga priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nustatyti išlaidų dydį, kad taikant LR ANK 666 straipsnio nuostatas ir mutatis mutandis LR BPK nuostatas tik administracinį nusižengimą išnagrinėjęs teismas turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų priteisimo, kad nėra pateikti duomenys, patvirtinantys patirtas advokato padėjėjo atstovavimo, todėl prašymo netenkino. Laiko, kad sprendimas neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Akcentuoja, jog 2023 m. liepos 11 d. raštu Nr. 30-S-6770 Klaipėdos aps. VPK pranešė pareiškėjui, kad jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nebus tenkinamas, nes nėra pateikti duomenys, patvirtinantys patirtas advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas bei prašomos atlyginti išlaidos nėra teismo priteistos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis)

Byloje ginčas kilo dėl 2023 m. liepos 11 d. Klaipėdos AVPK sprendimo, kuriame nurodyta, jog teismo procesiniu sprendimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23196754974) bylinėjimosi išlaidos nėra priteistos, kad policijos įstaiga nėra kompetentinga nustatyti išlaidų dydį ir jį išmokėti. Atsakovas sprendime nurodė, kad, remiantis LR ANK 666 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant LR BPK nuostatas, tik administracinį nusižengimą išnagrinėjęs teismas turi teisę priimti procesinį sprendimą dėl proceso šalių išlaidų priteisimo, taip pat nurodė, jog nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys patirtas pareiškėjo advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 23 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis komisariatas priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl vairavimo transporto priemonės, kuriai nedega galinis numerių apšvietimas.

2023-07-11 Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą pateikė raštą Nr. 30-S-6770 „Dėl atstovavimo išlaidų“, kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašomos atlyginti 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė administracinio nusižengimo byloje yra nepagrįstos.

Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir taikytinose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsniu, ir administraciniame teisme, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

Šios bylos kontekste teismo teisėjų kolegija akcentuoja, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinį nusižengimą tyrusių policijos pareigūnų veiklos vertinimas nebuvo apskųstas teisme pagal nurodytą tvarką.

Minėta, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo prašymą sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 straipsnis) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl tokių išlaidų (žalos) atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose. Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pagrindo konstatuoti esant vieną iš būtinų valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų), todėl byloje nenustačius vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant, tačiau teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu tiek pateikdamas 2023 m. birželio 29 d. prašymą dėl atstovavimo išlaidų, tiek pateikdamas skundą šioje byloje, todėl jo prašymas negali būti išspręstas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Pagal Viešojo administravimo įstatymą individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 10 straipsnis). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais atsakovas priėmė išvadas dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Iš Sprendimo motyvuose išaiškinta teisinė situacija. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas VAĮ nuostatų nepažeidė, o pareiškėjo šiuo aspektu išdėstyti argumentai taip pat vertintini nepagrįstais.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas išaiškino pareiškėjui, kad teikiant prašymą turi būti pateikti bylinėjimosi išlaidų turėjimo faktą ir dydį pagrindžiantys dokumentai, kurių pareiškėjas priešingai neįrodė. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai įvertino surinktą informaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pagal Viešojo administravimo įstatymą individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 10 straipsnis). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais Departamentas priėmė išvadas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Iš Sprendimo motyvų suprastinos leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas teisinių nuostatų iš esmės nepažeidė, o pareiškėjo šiuo aspektu išdėstyti argumentai taip pat vertintini nepagrįstais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius 2023 m. liepos 11 d. Klaipėdos AVPK viršininko sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas dėl minėto sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagristas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį 30 Eur, nepateikė duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti, jo skundas atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.