Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. pareiškimą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įpareigojimo įskaityti D. Š. į pareigūno vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi 1988 - 1993 m. Kauno technologijos universitete laiko - du su puse metų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šis atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, neatitinkantis formuojamos teismų praktikos, todėl naikintinas.

1993-06-28 baigė mokslus Kauno technologijos universitete, o 1993-09-17. t.y., nepraėjus trims mėnesiams nuo mokslų baigimo, pareikšdama valią tarnauti vidaus reikalų sistemoje, Radviliškio rajono policijos komisariate užpildė anketą, kuria remiantis pradėtas specialus patikrinimas. 1993-10-07 CMEK praėjo medicininį patikrinimą. 1993-10-26 parašė prašymą skirti į pareigas ir nuo 1993-11-03 buvo paskirta Radviliškio rajono policijos komisariato viešosios policijos leidimų sistemos jaunesniąja inspektore.

1994 m. sausio 3 d. pareiškėjai buvo paskaičiuotas tarnybos stažas, suteikiantis teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitant pusę mokymosi Kauno technologijos universitete laiko. 2001-10-01 Radviliškio rajono policijos komisariatas vidaus tarnybos stažą perskaičiavo ir pusė mokymosi laiko - du su puse metų, į stažą nebėra skaičiuojami.

Siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, 2012 m. vasario 29 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą, įskaitant į vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi 1988-1993 m. Kauno technologijos universitete laiko.

Atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą, rėmėsi Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 37 straipsnio 9 punkto nuostatomis. Pažymi, kad atsakovas nenagrinėjo aplinkybių, kad visą tarnybos laiką, iki stažo perskaičiavimo, pareiškėjai buvo taikomos socialinės garantijos, susijusios su vidaus tarnybos stažu, į kurį buvo įskaityta pusę mokymosi laiko, neatsižvelgė į vieną iš pagrindinių vidaus tarnybos principų, įtvirtintų Vidaus tarnybos statute - teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą. Teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas yra apibūdintas ir Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, jog „Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-04 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, atsižvelgdama į Vidaus tarnybos statute įtvirtintus tarnybos principus, o būtent - teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, ir atsižvelgdama į tai, jog nuo vidaus tarnybos stažo priklauso pareigūnams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė, nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis, kvalifikacinė kategorija bei pareiginis laipsnis (Vidaus tarnybos statuto 13 str. 1 d., 37 str. 2 ir 3 d.), konstatavo, jog vidaus tarnybos stažas ir jo skaičiavimo tvarka turi esminę įtaką pareigūnams garantuojamų socialinių garantijų dydžiui, todėl šiems santykiams yra taikomi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimai, t.y., iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Vidaus tarnybos statutui.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. sausio 20 d. priėmusi nutarimą Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“, 4.2 punkte nustatė, kad „Asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnyje“. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punkte, nustatyta, kad asmenims, iki 1995 m. sausio l d. priimtiems tarnauti pareigūnais ir kariais, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sąvoka „iš karto" turi būti suprantama kaip reiškianti, jog asmens pirmoji tarnybos vieta po mokslo baigimo turi būti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemos institucijoje, kurioje jis tarnauja turėdamas pareigūno statusą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus, kuriuos patvirtino jau minėtu 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83. Šių Nuostatų 6.2 punkto 2 pastraipa, taip pat numatė, kad į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję trys mėnesiai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad terminas „stoti į tarnybą“ reiškia valios teisės aktų nustatyta tvarka būti priimtam į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemos institucijose pareiškimą.

Pareiškėja valią tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareiškė 1993-09-17 dieną, kai Radviliškio rajono policijos komisariate užpildė anketą, kuria remiantis pradėtas specialus patikrinimas, t.y., nepraėjus trijų mėnesių terminui po studijų užbaigimo. Dėl vykdomų patikros procedūrų (specialių patikrinimų į atitinkamas institucijas, sveikatos patikrinimo) nesutapo pareiškėjos valios pareiškimo tarnauti vidaus reikalų sistemoje ir skyrimo į pareigūno pareigas laikas. Nuo studijų užbaigimo iki tarnybos Radviliškio rajono policijos komisariate niekur kitur nedirbo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad iki 2001-10-01 dienos pareiškėjai buvo įskaitoma į vidaus tarnybos stažą pusė mokymosi 1988-1993 m. Kauno technologijos universitete laiko ir taikomos socialinės garantijos, remiantis vidaus tarnybos stažu, į kurį įskaityta pusė mokymosi laikotarpio aukštojoje mokykloje, remiantis teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principu bei socialinių garantijų tęstinumo principu, šis laikotarpis turėtų būti įskaitytas ir šiuo metu, bei vidaus tarnybos stažo, į kurį įskaityta pusė mokymosi aukštojoje mokykloje laiko, pagrindu taikomos socialinės garantijos, turi būti taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Vidaus tarnybos statutui. Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tarnybos principai, kuriais grindžiama vidaus tarnyba - įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių bei pagarbos įgytoms teisėms, principai. Remiantis šiais principais negali būti naikinamos socialinės garantijos, įgytos asmens iki įstatymo įsigaliojimo, nes priešingu atveju, bus pažeisti pagrindiniai ir pamatiniai vidaus tarnybos principai, asmens teisės ir teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas teisės normas pasisakė, kad „Vidaus tarnybos statuto taikymas atgal prieštarauja teisės normų galiojimo laike taisyklėms (teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t.y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo) bei pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą (asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos bei galės būti realiai įgyvendinamos ir pasikeitus teisiniam reguliavimui, o vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga), pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės“ (LVAT 2009-11-27 nutartis Nr. A662-1349/2009).

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 23-24) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, būdamas viešojo administravimo subjektu ir vykdydamas vidaus administravimą savo veikloje be kitų principų, taip pat privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris imperatyviai nustato, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).

Kaip jau buvo atsakyta pareiškėjai 2012 m. kovo 9 d. sprendime Nr. 40-S-4629 „Dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo“, neįskaitydamas pusę mokymosi Kauno technologijos universitete laiko į pareiškėjos turimą vidaus tarnybos stažą, veikė teisėtai. Šį teiginį patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-984-08, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad iki šios nutarties priėmimo ginčijamą formuluotę „stoti į tarnybą“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškino kitaip, kaip antai 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7 -1491/06.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta: <...> Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiuo atveju Šiaulių AVPK jau įvykdė visas vidaus administravimo procedūras, susijusias su apskaičiuotu pareiškėjo vidaus tarnybos stažu ir iš šio apskaičiavimo kylančiomis pasekmėmis. Šiuo atveju Šiaulių AVPK jau įvykdė visas vidaus administravimo procedūras, susijusias su apskaičiuotu pareiškėjo vidaus tarnybos stažu ir iš šio apskaičiavimo kylančiomis pasekmėmis.

Šiaulių AVPK priimdamas sprendimus privalo vadovautis įstatymais ir negali išplėstinai taikyti teisės normos, numatytos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, dėl to atsakovas teisėtai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjai vidaus tarnybos stažą, be to nėra ir teisinio pagrindo atsakovui atlikti šiuos veiksmus. Pareiškėjos tarnybos byloje esanti išvada patvirtina, jog dar iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, 2001 m. spalio 1 dienai, jai buvo paskaičiuotas ir patvirtintas vidaus tarnybos stažas, kuris sudarė 7 metus 10 mėnesių ir 28 dienas, tai yra šia patvirtinta išvada vidaus tarnybos stažas buvo paskaičiuotas, neįskaičiuojant pareiškėjos mokymosi aukštojoje mokykloje pusės laiko - 2 metų 7 mėnesių, 28 dienų. Pareiškėja nuo šio vidaus tarnybos stažo paskaičiavimo momento, ir įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo neginčijo šio vidaus tarnybos stažo apskaičiavimo teisėtumo nei pagrįstumo. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nuo 2003 m. nepasikeitė, faktinė padėtis dėl pareiškėjos vidaus tarnybos stažo taip pat nepasikeitė, dėl to atsakovui nėra pagrindo spręsti pareiškėjos vidaus tarnybos stažo apskaičiavimo kitaip, negu buvo šis klausimas išspręstas iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo.

Pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintam Vidaus tarnybos statutui. Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo pareiškėjai socialinės garantijos, susijusios su vidaus tarnybos stažo skaičiavimu, buvo taikomos tokia pat apimtimi, kaip ir iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo.

Pareiškėjos D. Š. pareiškimas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įpareigojimo įskaityti D. Š. į pareigūno vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi 1988 - 1993 m. Kauno technologijos universitete laiko - dvejus su puse metų, tenkintinas.

Šioje byloje kilęs ginčas dėl to, kad atsakovas atsisako įskaityti į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi Kauno technologijos universitete laiko.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pareiškėja 1993 m. birželio 28 d. baigė studijas Kauno technologijos universitete, 1993 m. rugsėjo 17 d. Radviliškio raj. policijos komisariate užpildė anketą, 1993 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 49 t/e nuo 1993 m. lapkričio 3 d. paskirta Radviliškio raj. policijos komisariato viešosios policijos leidimų sistemos jaun. inspektorės pareigoms, tai yra po studijų baigimo per tris mėnesius pareiškė valią tarnauti (dirbti) vidaus reikalų sistemoje.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, kad „teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina“. Remiantis šia įstatymo nuostata yra akivaizdu, jog nagrinėjant kiekvieną konkrečią bylą būtina nustatyti, ar nagrinėjama byla nėra analogiška ar iš esmės panaši jau anksčiau išnagrinėtai aukštesnės instancijos teisme bylai. Sprendžiant šį ginčą pareiškėja prašo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau tekste ir LVAT) suformuota praktika nagrinėjant analogišką administracinę bylą Nr. A-556-984-08. Teismo nuomone šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje yra nustatytos analogiškos faktinės aplinkybės, todėl teismas turi laikytis šioje byloje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-984-08 buvo publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 6 (16), 2008 m.

Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme, todėl būtina nustatyti, nuo kada asmuo laikomas priimtu į tarnybą vidaus reikalų sistemoje. Asmenų priėmimas į vidaus tarnybą yra reglamentuojamas Vidaus tarnybos statuto 6–12 straipsniuose. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, vidaus tarnybos pareigūno statusą asmuo įgyja, kai vidaus reikalų sistemos centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu yra paskiriamas į konkrečias pareigas ir prisiekia. Jei paskirtas į pareigas asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jo paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo nelaikomas priimtu į vidaus tarnybą (Vidaus tarnybos statuto 10 str. 1, 3 ir 4 d.). Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad su įsakymu dėl paskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas pasirašytinai, o šio teisės akto 12 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybą.

Iki 2003 m. gegužės 1 d., t. y. iki įsigaliojant Vidaus tarnybos statutui, priėmimo į vidaus tarnybą santykius be kita ko reglamentavo Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 (toliau – ir Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statutas), kurio 17 punktas nustatė, jog asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigūnu. Pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei (Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 18 p.).

Sistemiškai analizuojant šias nuostatas, darytina išvada, jog priėmimo į vidaus tarnybą momentas yra siejamas su vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso įgijimo momentu, numatytu šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 3 dalyje, arba, jeigu asmuo į tarnybą priimtas laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. – Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 17 punkte. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, jog tam, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu, į vidaus tarnybos stažą būtų įskaityta pusė mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiko, asmuo į vidaus tarnybą turi būti priimtas, t. y. turi įgyti vidaus reikalų sistemos pareigūno statusą, per tris mėnesius nuo aukštosios švietimo įstaigos baigimo.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiškėjos aukštosios mokyklos baigimą patvirtinantis diplomas buvo išrašytas 1993-06-28, o rašytiniai įrodymai apie jos tarnybos pradžią (tarnybos byla, II dalis, lapai Nr. 5-8) rodo, jog ji tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1993-11-03, t.y. praėjus ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui nuo aukštojo mokslo baigimo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiškėja nurodė, jog norą tarnauti policijoje ji pareiškė 1993 m. rugsėjo 17 d., ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (tarnybos byla, II dalis, lapas Nr. 3) Be to, atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjos prašomą laikotarpį į bendrą tarnybos stažą buvo įskaičiavęs nuo 1993 m. lapkričio 3 d. iki 2001 m. spalio 1 d. (tarnybos byla, I dalis, lapai Nr. 7, 8). Teismas, remdamasis LVAT 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, pateiktų sąvokų ir įstatymo nuostatų aiškinimo nekartoja bei konstatuoja, jog nustačius, kad pareiškėja savo valią tapti policijos pareigūne pareiškė būtent nuo 1993 m. rugsėjo 17 d., tai yra per tris mėnesius po studijų baigimo, todėl yra pagrindas pusę jos mokymosi aukštojoje mokykloje – Kauno technologijos universitete – laiko įskaičiuoti į jos vidaus tarnybos stažą pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 d. 6 p.

Atsakovas atsiliepime nurodo bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A7-1491/06 kitaip aiškino formuluotę „stoti į tarnybą“. Teismas pažymi, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 nurodė, kad teismų praktika nėra statiškas dalykas. Ji gali būti vystoma, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, šį būtinumą tinkamai motyvuojant (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Siekis stiprinti žmogaus teisių apsaugą yra svarbus tikslas, galintis pateisinti teismų praktikos vystymą. Tinkamai motyvuota teismų praktikos raida, kai ji nėra atsitiktinė, atitinka teisinės valstybės imperatyvą. Šioje Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje yra pateikiamas kitoks teisės aiškinimas, nei jis buvo Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1491/06. Atsižvelgiant į tai, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 pakeitė savo formuojamą teismų praktiką, todėl remtis administracinėje byloje Nr. A7-1491/06 suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nebėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.

nusprendžia:

pareiškėjos D. Š. pareiškimą patenkinti ir įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įskaityti D. Š. į pareigūno vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi 1988 – 1993 m. Kauno technologijos universitete laiko – dvejus su puse metų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.