Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-11-15 · Civilinė byla Nr. 2-1081-675/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-15
Bylos Nr.
2-1081-675/2016
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00748-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Regina Nenortienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
S. S.
Civilinė byla Nr. 2-1081-675/2016(Proceso Nr. 2-49-3-00748-2016-6)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.10.5.2;3.1.7.5;3.2.6.5
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 15d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė,sekretoriaujant J. M.,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui D. B.,

atsakovui S. S. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui S. S. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1901,82 eurus už žalą, padarytą žuvų ištekliams.

Ieškovas ieškinyje nurodė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Vilniaus RAAD) Ukmergės rajono agentūros pareigūnai 2015-10-02 nustatė, kad atsakovas S. S. Ukmergės rajone, netoli Samantonių k., Šventosios upėje , Šventosios upės ichtiologiniame draustinyje spiningu pagavo lašišą ir, pažeisdamas nustatytą tvarką per 5 minutes nenuplėšė žvejo mėgėjo kortelės dalies. Tuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 patvirtintų „Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo“ 1 priedo 1 punkto 3 pastraipos reikalavimus bei padarė žalą žuvų ištekliams. Už įvykdytą pažeidimą atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM 116949 ir 2015-10-07 nutarimu Nr. 15264612, vadovaujantis LRATPK 87 str. 6 d., atsakovas S. S. buvo nubaustas 250 Eurų administracine bauda. Baudą pažeidėjas sumokėjo 2015-11-10, nutarimo administracinėje byloje neskundė. Pažeidimu buvo padaryta 1901,82 eurų žala žuvų ištekliams, kuri apskaičiuota, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 „Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo.“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. D1-44 redakcija“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios“ ir Statistikos departamento prie LR Vyriausybes patvirtintą 2015 metų indeksavimo koeficientą 1.093)

Ieškovo atstovas D. B. teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas S. S., pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašo sumažinti ieškovo prašomą priteisti žuvų ištekliams padarytą žalą bei šios žalos sumokėjimą išdėstyti dalimis kuo ilgesniam laikotarpiui. Atsiliepime nurodė, kad suprasdamas, kad padarė pažeidimą, t.y. sugavo lašišą ir pagal nustatytą tvarką ne vėliau per penkias min nenuplėšė žvejo mėgėjo kortelės dalies, dėl to prisipažino ir gailisi. Šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad žalą gamtai jis padarė ne piktavališkai, žvejojo leistinomis žvejybos priemonėmis, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojantį žvejybos leidimą, kas patvirtina, kad pažeidimo padaryti atsakovas nenorėjo. Šiuo metu atsakovas registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, jokių pajamų ar darbo neturi. Taip pat neturi jokio nekilnojamojo turto. Kadangi jis yra baigęs 12 kasių, tai susirasti darbą yra sudėtinga, praktiškai neįmanoma. Šiuo metu gyvena pas savo tėvus S. S. ir J. S., kurie padeda atsakovui pragyventi, nors ir patys gauna minimalias pensijas. S. S. gauna 199,37 eurus, o tėvas J. S. gauna 111,32 eurus, iš šių pajamų visi ir gyvena, o žvejodamas atsakovas prisideda prie šeimos maitinimo. Be to motina S. S. labai serga, jai diagnozuota lėtinė smegenų išemija, padidintas arterinis kraujo spaudimas, turi kitų lėtinių ligų, labai sunkiai vaikšto. Todėl nemaža dalis tėvų gaunamų pajamų sunaudojama medikamentų pirkimui. Kadangi atsakovo tėvai seni, t.y tėvui 78 metai o motinai-74 , jis negali išvažiuoti dirbti į kitą miestą ar kitą šalį, nes nebūtų kam jų prižiūrėti.

Todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismui patenkinus ieškinį atsakovui ir jo šeimai tokio dydžio suma yra labai didelė, ženkliai viršijanti tėvų gaunamą sumą per mėnesį, todėl ieškovo prašoma priteisti suma labai apsunkintų atsakovo padėtį ir panaikintų galimybė užtikrinti bent minimalų šeimos poreikių patenkinimą. Formaliai, remiantis galiojančiais teisės aktais žala yra padaryta., tačiau turi būti įvertintina tai, kad žalos padaryti jis nenorėjo, visas aplinkybes paaiškino administracinės bylos nagrinėjime. Už teisės aktų, reglamentuojančių žvejybą reikalavimų nesilaikymą baustas nebuvo, žvejojo turėdamas galiojantį žvejo mėgėjo bilietą. Nepiktybiškumą patvirtina ir tai, kad atsakovas administracinę nuobaudą sumokėjo. Todėl atsakovas prašo maksimaliai sumažinti ieškovo prašomą priteisti sumą už žalą gamtai. O priteistą sumą išdėstyti dviejų mėnesių terminui.

Atsakovas S. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 2 d. atsakovas S. S. Ukmergės rajone, netoli Samantonių k., Šventosios upėje , Šventosios upės ichtiologiniame draustinyje spiningu pagavo lašišą ir, pažeisdamas nustatytą tvarką per 5 minutes nenuplėšė žvejo mėgėjo kortelės dalies. Tuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1128 patvirtintų „Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo“ 1 priedo 1 punkto 3 pastraipos reikalavimus bei padarė žalą žuvų ištekliams. Už įvykdytą pažeidimą atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM 116949 ir 2015-10-07 nutarimu Nr. 15264612, vadovaujantis LRATPK 87 str. 6 d., atsakovas S. S. buvo nubaustas 250 Eurų administracine bauda. Baudą pažeidėjas sumokėjo 2015-11-10, nutarimo administracinėje byloje neskundė. Pažeidimu buvo padaryta 1901,82 eurų žala žuvų ištekliams, kuri apskaičiuota, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 „Dėl padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo.“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. D1-44 redakcija“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios“ ir Statistikos departamento prie LR Vyriausybes patvirtintą 2015 metų indeksavimo koeficientą 1.093)

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniai).

Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Byloje 2015 m. spalio 7 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15259484 nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių buvo padaryta 1901,82 dydžio žala žuvų ištekliams. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas žalos gamtai faktas, o nuostolių, padarytų žuvų ištekliams, dydis ieškovo apskaičiuotas vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 2009-05-21 įsakymu Nr. D1-280 patvirtintu Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. D1-44 redakcija“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios“ ir Statistikos departamento prie LR Vyriausybes patvirtintą 2015 metų indeksavimo koeficientą 1.093)

Teismas daro išvadą, kad žalos padarymo žuvų ištekliams faktas byloje esančių įrodymų visuma yra nustatytas, o ieškovas pagrįstai reikalauja už sugautą lašišą nenuplėš žvejo mėgėjo kortelės dalies, apskaičiuotus norminių aktų nustatyta tvarka.

Pats atsakovas byloje neginčija, kad yra atsakingas už padarytą žalą gamtai, tačiau teismo prašo sumažinti žalos dydį ir išspręsti žalos atlyginimo tvarką, kadangi dėl materialinės padėties neturi galimybių iš karto atlyginti prašomos priteisti sumos.

Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas yra įtvirtintas CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje, kuris reiškia, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Šis principas leidžia nukentėjusią šalį grąžinti į tą padėtį, kurioje ji buvo iki teisės pažeidimo. Šio principo išimtį numato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę savo nuožiūra, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Atsakovas prašo teismo sumažinti ieškovo reikalaujamą nuostolių atlyginimo dydį motyvuodamas savo turtine padėtimi. Atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad jis bedarbis, registruotas darbo biržoje nuo 2015 m. gruodžio 7d. (b.l.32), iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokų negavo (b.l.33). Atsakovas S. S. gyvena kartu su savo tėvais, kurie yra senyvo amžiaus, pensininkai. Atsakovo motinos S. S. gaunama pensija yra 199,37 eurai, tėvo J. S.- 111,32 eurai (b.l. 38-41). Iš medicinos duomenų išrašo matyti, kad atsakovo motinai S. S. diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija, hipertonija, senatvinė katarakta (b.l.42), todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad jam sunku pragyventi, o nustatytos žalos dydis gerokai viršija jo pensininkų tėvų pajamas. Tačiau teismas vertina ir tai, ka atsakovas yra 42 metų vyras, ir nors jis ir turi padėti savo tėvams, tačiau neturi būti jų išlaikytinis, juolab kad tėvai neturi pareigos apmokėti pilnamečio sūnaus skolų. Esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių, t.y. sunki finansinė našta atsakovo pensininkams tėvams.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas žvejojo su spiningine meškere, turėdamas galiojantį žvejo mėgėjo bilietą (b.l. 16), žvejybos taisyklių pažeidimas buvo padarytas ne brakonieriavimo tikslu, atsakovo veiksmuose nebuvo piktybiškumo, atsakovas nuo pat pradžių prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, paskirtą baudą sumokėjo. Atsakovas realiai vertina savo galimybes atlyginti padarytą žalą. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas vengia atsakomybės.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo materialinę padėtį, į tai, kad atsakovo veiksmuose nėra piktybiškumo ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas sumažinti žalos gamtai dydį iki 950 EUR sumos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.246, 6.247, 6.249, 6.251 straipsniai, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis, 33 straipsnis).

Įvertinus tai, kad net ir sumažinus žalos dydį iki 950 EUR, atsakovas pagal savo gaunamas pajamas, neturi galimybės šios sumos sumokėti iš karto. Žalos atlyginimas priteisiamas iš esmės valstybei, kurios turtinė padėtis stabili, o atsakovo galimybės realiai įvykdyti teismo sprendimą iš karto yra ribotos, todėl šiuo teismo sprendimu ieškovo naudai iš atsakovo priteisiamos žalos dydžio 950 EUR mokėjimas išdėstytinas atsakovui dalimis, priteistą sumą mokant dalimis per 24 mėnesių laikotarpį, pirmą mėnesį sumokant 30 eurų, kitus 23 mėnesius sumokant po 40 EUR (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 5 p., ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl vadovaujantis LR CPK 79 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., iš atsakovo priteistina 28,50 eurų žyminis mokestis valstybės naudai.

Byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos 4,06 eurų pašto išlaidų iš atsakovo priteistinos valstybei Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 88 str., 96 str. 1 d. pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 950,00 eurus (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) aplinkai padarytos žalos ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, buveinės adresas A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, įmonės kodas 190742148, Į Vilniaus RAAD sąskaitą, sąskaitos Nr. LT64010042400020155, AB DnB bankas, naudai.

Išdėstyti atsakovui S. S. 950,00 eurų skolos mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Per pirmą mėnesį sumokant 30,00 eurų, kitus dvidešimt tris mėnesius sumokant po 40 eurų.

Priteisti iš atsakovo S. S. 32,56 eurus (trisdešimt du eurus 56 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog žyminis mokestis ir pašto išlaidos (bylinėjimosi išlaidos) valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Regina Nenortienė