Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. M., jo atstovui advokatui Linui Songailai, institucijos, paskyrusios nuobaudą – Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei Raimondai Ruzgytei viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/1-1 panaikinimo ir administracinės bylos R. M. atžvilgiu nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-04-22 Klaipėdos rajono teisme priimtas R. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/1-1 ir bylą nutraukti. Motyvuoja tuo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/1-1, pažeidė LR ATPK nuostatas, nes paskyrė nuobaudą nesant administracinio teisės pažeidimo sudėčiai būtinų objektyvių ir subjektyvių požymių, neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių, bylą tyrė ir nutarimą priėmė neobjektyviai bei nemotyvuotai. Pažymėjo, kad visur nurodytas motyvas - netinkamas pasiūlymų vertinimas, tačiau nurodytą motyvą Viešųjų pirkimų tarnyba grindė subjektyviais pamąstymais – kaip pasiūlymai pirkimams turėtų būti vertinami Viešosios pirkimų tarnybos manymu.

Dėl nutarime nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies pažeidimų nurodo, kad uždarosios akcinės bendrovės “Ekonovus“ pasiūlymą R. M., kaip Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, vertino tinkamai, nes nors Pirkimo sąlygose ir buvo nustatytas reikalavimas pateikti įrodymus dėl įvykdytos (užbaigtos vykdyti) bent vienos komunalinių atliekų surinkimo, jų pervežimo ir perdavimo šalinimui arba naudojimui sutarties, kurios vertė ne mažesnė kaip 500 000 Lt, tačiau pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos tikslas buvo įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamą kvalifikaciją ir patirtį suteikti tinkamas paslaugas, dėl to savo kvalifikacijai pagrįsti uždaroji akcinė bendrovė „Ekonovus” pateikė pažymą, kad per 2009-2011 m. pagal sutartį su uždarąja akcine bendrove „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras” suteikė paslaugų už 7 milijonus litų ir pateikė minėtos bendrovės pažymą, kuri patvirtina tinkamą prievolių pagal sutartį įvykdymą. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi siekti užtikrinti pritraukti tinkamos kvalifikacijos tiekėjus, kurių kvalifikaciją liudijantys dokumentai pirkimo sąlygas atitinka ne paraidžiui, ne visus jiems keliamus formos ar kitus formalius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo mėn. 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-132/2012), turi siekti kuo mažiau riboti tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime bei įvertinti pirkimo objekto specifiką ir pobūdį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 23 d. nutartis byloje Nr. 2A-937/2011).

Dėl akcinės bendrovės “Specializuotas transportas” pasiūlymo vertinimo, kur pirkimo sąlygoje buvo nurodyta tiekėjo prievolė sutarties vykdymui turėti specializuotą konteinerių plovimo mašiną, nurodė, kad tiekėjas pateikė dviejų naujų šiukšliavežių su konteinerių plovimo įranga 2012-06-01 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-12/06/01_st, su UAB „Judesio technika“, kurios 4.2 punkte nurodyta, jog pilnai sukomplektuotą prekę ne vėliau kaip per 150 kalendorinių dienų po avansinio mokėjimo atlikimo datos įsipareigoja pristatyti pardavėjas ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų tiekėjo galimybę sutarties vykdymui turėti specializuotą autotransportą.

Dėl uždarosios akcinės bendrovės “VSA” ir uždarosios akcinės bendrovės “Atliekų tvarkymo tarnyba” pasiūlymų vertinimo nurodė, kad perkančioji organizacija nurodė, kad tiekėjas privalo turėti sutarties vykdymui transporto priemones, kurių skaičius numatytas kiekvienam sektoriui atskirai ir tokia sąlyga nereiškia, kad abiejų sektorių negalima aptarnauti slenkančiuoju grafiku ir mano, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nurodydama tai kaip pažeidimą, pati nesuvokė sąlygos, pažymėjo, kad toks vertinimas tik supaprastino tiekėjams iškeltus kvalifikacinius reikalavimus, tuo pačiu padidino konkurenciją tarp tiekėjų, o Perkančioji organizacija turėjo galimybę pasirinkti labiausiai jos reikalavimus atitinkantį pasiūlymą.

Dėl nutarime Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pažeidimo, pažymėjo, jog įstatymo nuostata numato, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos nurodyto. Sudarant sutartį Perkančiajai organizacijai buvo pateikta ne numatyta banko garantija, o laidavimo draudimo raštai. Perkančioji organizacija tiekėjams buvo išaiškinusi, kad draudimo bendrovės laidavimas yra tinkamas prievolių įvykdymo užtikrinimas, todėl R. M. kaip Perkančiosios organizacijos vadovas nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Dėl nutarime nurodyto Viešųjų pirkimų įstatymo 94¹ straipsnio 2 dalies pažeidimo pažymėjo, kad perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos. Sutartys sudarytos 2012-07-04, po to kai pretenziją pateikusiam tiekėjui 2012-06-27 buvo išsiųstas perkančiosios organizacijos atsakymas. Viešųjų pirkimų tarnyba svarstydama Perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti sutartį su UAB "Specialus autotransportas", 2012-06-27 sprendimu to neleido padaryti. Po tokio sprendimo Klaipėdos rajone susidarė situacija, kad nebuvo vežėjo, kuris užtikrintų atliekų surinkimą iš gyventojų. Viešasis pirkimas buvo tik pasibaigęs, perkančioji organizacija buvo sudariusi pasiūlymų eilę. R. M., kaip viešosios įstaigos, kuriai buvo pavesta Klaipėdos rajono savivaldybės užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, direktorius, priėmė sprendimą sudaryti sutartį su UAB "Econovus" nepasibaigus 15 dienų pretenzijų pateikimo terminui. Toks pažeidimas buvo mažareikšmis, nes gavusi atsakymą į pretenziją UAB "Specialus autotransportas" į teismą nesikreipė. Šiuo atveju viešasis pirkimas buvo vykdomas Klaipėdos rajono teritorijos atliekų tvarkymo sistemos mastu, todėl su jo operatyviu bei greitu įgyvendinimu siejamas ir didelės gyventojų grupės viešasis interesas, kuris ypatingai svarbus tos vietovės bendruomenei. Tuo metu buvo vasara ir atliekų tvarkymas buvo būtinas, nes priešingu atveju, būtų susidariusi situacija, kad atliekos būtų netvarkytos, o tai keltų grėsmę Klaipėdos rajono gyventojams.

Dėl nutarime nurodyto Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto 7 dalies pažeidimo pažymėjo, kad reikalavimas sutarčių įvykdymą užtikrinti ne banko, o draudimo bendrovės garantija yra tinkama, nesvarbu, kad pirkimo sąlygose buvo nurodytas reikalavimas patiekti sutarties įvykdymą užtikrinančią banko garantiją, nes priešingu atveju būtų galima teigti, kad Perkančioji organizacija sudarė dirbtines sąlygas tiekėjų konkurencijai, o reikalavimas pateikti tik banko garantiją yra neproporcingas pirkimo objektui. Tuo labiau, kad viešųjų pirkimų praktikoje tiek banko, tiek draudimo bendrovės kaip finansų institucijų išduoti garantiniai raštai laikomi pakankamais prievolių įvykdymo užtikrinimui, kadangi ir bankai, ir draudimo įmonės garantinius raštus išduoda su atitinkamomis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios įstaigos „Gargždų švara“ direktoriaus 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 5/2012 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ Viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudaryta VšĮ „Gargždų švara“ Viešųjų pirkimų komisija: komisijos pirmininkas R. M., komisijos nariai A. R. ir E. G. (102 b.l.). Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios įstaigos „Gargždų švara“ direktoriaus 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 8/2012 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ atviro konkurso sąlygų tvirtinimo“ patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ komunalinių atliekų surinkimo ir jų išvežimo šalinti sąvartyne arba atliekų deginimo įmonėje paslaugų pirkimas, pagal teritorinius sektorius, atviro konkurso sąlygos (44-57 b.l.). 2012 m. balandžio 4 d. paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir jų išvežimo šalinti sąvartyne arba atliekų deginimo įmonėje paslaugų pirkimas atviro konkurso būdu. Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios įstaigos „Gargždų švara“ direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-37 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ paslaugos pirkimo ir sutarties tvirtinimo“ patvirtintas nugalėtojas UAB „Ekonovus“ ir įsakyta pasirašyti sutartį 6 metams su galimybe pratęsti 4 kartus po 1 metus su UAB „Ekonovus“ (153 b.l.). Sutartis pasirašyta 2012-07-04 (155-171 b.l.). 2013 m. sausio 24 d. R. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas Viešosios įstaigos „Gargždų švara“, t.y. perkančios organizacijos vadovu (Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas), vykdant atvirą konkursą „Komunalinių atliekų surinkimas Klaipėdos rajono teritorijoje ir jų išvežimas šalinti sąvartyne arba atliekų deginimo įmonėje“ pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies, 7 dalies, 3 straipsnio 1 dalies bei 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 7 dalies, 18 straipsnio 3 dalies, 94¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesivadovavo Pirkimo sąlygose nustatytais reikalavimais ir netinkamai vertino tiekėjų kvalifikaciją bei pažeidė sutarties sudarymo terminą (37-39 b.l.). Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Viešųjų pirkimų tarnyba 2013-02-14 nutarimu Nr. 2P/1-1 dėl inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, R. M. paskyrė administracinę nuobaudą – 800 Lt baudą (27-29 b.l.).

Lietuvos Respublikos ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą ir užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų. Minėta norma yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus norminius teisės aktus. Institucija, priėmusi nutarimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje numatyta, jog sudarant viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, joje negali būti keičiamos viešojo pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nurodytos pirkimo sąlygos, 32 straipsnio 7 dalimi, kur nurodyta, kad „kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis“, 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje įstatymo leidėjas įtvirtino pagrindinius principus ir privalomą jų laikymąsi bei nurodė, kad „perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų“, to paties įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kurioje nurodyta, kad „perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų“ ir to pačio 39 straipsnio 7 dalimi, kur įtvirtinta nuostata, kad „perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus <...> patikrinti tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu, atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, nustatyti pasiūlymų eilę <...> Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. 94¹ straipsnio 2 dalies nuostata, kuri numato, jog perkančioji organizacija negali sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutarties anksčiau negu 15 dienų nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenzija pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos.“

Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, kurie yra esminiai pradai organizuojant viešąjį pirkimą, reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Arnold André, C-434/02, Rink. 2004, p. 11825). Šiame lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų taikymo kontekste pažymėtina tai, kad diskriminuojantis elgesys kartu lemia ir nelygiateisišką tiekėjų padėtį, bet ne visada nelygiateisiškas elgesys su tiekėjais reikš diskriminaciją. Paprastai diskriminacija pripažįstama, kai nelygiateisiška subjektų (viešųjų pirkimų kontekste – tiekėjų) padėtį lemia tam tikras diskriminuojantis kriterijus, kuris suponuoja, kad tam tikro subjektus diskriminuojančio kriterijaus pagrindu vieni subjektai bus išskirti iš kitų atitinkamų subjektų sąrašo (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1993 m. birželio 22 d. Sprendimas Komisija prieš Daniją, C-243/89, Rink. 1993, p. I-3353).

Skaidrumas suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas suponuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje (galimybių viešumą) jiems suteikiant galimybę pateikti savo pasiūlymus. Skaidrumo principas viešojo pirkimo paskelbimo kontekste suponuoja ir tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija tiekėjams suteiks lygias galimybes sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. nustatys objektyvius bei nediskriminuojančius viešojo pirkimo konkurso kriterijus.

Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas – šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas. Paprastai proporcingumo principas kaip kriterijus vertinti priemonių atitiktį tikslams pasireiškia pareigų nustatymo kontekste, kai vieni subjektai turi teisę kitiems subjektams nustatyti tam tikras pareigas, suvaržymus, įpareigojimus ar net draudimus.

Šiam vertinimui atlikti Teisingumo Teismas nustatė sąlygas: priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Gebhard / Consiglio dell'Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94, Rink. 1995, p. I-4165). Iš šių sąlygų matyti, kad proporcingumo principas viešuosiuose pirkimuose skirtas viešųjų pirkimų tikslui pasiekti ir garantuoti nediskriminavimo principo laikymąsi. Taigi proporcingumo principas yra veiksnys, kuriuo remiantis nustatoma, ar tam tikra tiekėjų teises ribojanti priemonė yra diskriminacinė ar tiekėjus daranti nelygiaverčius. Priemonių ir tikslų proporcingumo vertinimas privalo būti grindžiamas tinkamumo ir reikalingumo kriterijais.

Nors proporcingumo principas, kaip ir kiti principai, taikytini visose viešojo pirkimo stadijose iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo ar viešojo pirkimo pasibaigimo kitu pagrindu, jis aktualus konkurso sąlygų, ypač tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, nustatymo, ir tiekėjų pasiūlymų vertinimo etapuose.

Viešuosiuose pirkimuose abipusio pripažinimo principas glaudžiai susijęs su iš nediskriminavimo principo kildinama lygiaverčių standartų doktrina. Minėta, siekiant išvengti konkretaus tiekėjo ar gamintojo protegavimo ir kitų dalyvių nelygiateisiškumo, perkančiajai organizacijai viešųjų pirkimų dokumentacijoje draudžiama nurodyti tikslius duomenis, apibūdinančius konkretų ir individualų pirkimo objektą. Abipusis pripažinimas papildo šią doktriną, perkančiąsias organizacijas įpareigodamas pripažinti kitose valstybėse narėse išduotus oficialiuosius dokumentus dėl prekių kokybės, tiekėjų kvalifikacijos bei užsienio tiekėjų atitikties kitiems reikalavimams.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nenustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. tapačius reiškinius vertino nevienodai arba kad skirtingas situacijas vertino vienodai, taip pat nenustatyta ir tai, kad viešasis pirkimas nebuvo paskelbtas viešai, kad tiekėjams buvo sudarytos skirtingos sąlygos, kad buvo proteguojamas konkretus tiekėjas, kad perkančioji organizacija viešųjų pirkimų dokumentacijoje nurodė tikslius duomenis, apibūdinančius konkretų ir individualų pirkimo objektą. Priešingai, pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų komisija, vykdant atvirą konkursą „Komunalinių atliekų surinkimas Klaipėdos rajono teritorijoje ir jų išvežimas šalinti sąvartyne arba atliekų deginimo įmonėje“, visus tiekėjų pasiūlymus vertino vadovaudamasi proporcingumo principu, kurio turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas bei adekvatumas tikslams siekti. Šiuo atveju konstatuotina, kad nustatytos pirkimo sąlygos bei jų vertinimas buvo proporcingas siekiamiems tikslams, t.y. viešajam interesui, susijusiam su žmonių sveika, saugia ir švaria aplinka, garantavimui, nes pirkimo procedūros vyko ilgai, tiekėjai ginčus sprendė teisme, buvo vasaros metas, kada maisto atliekos bei kitos atliekos strateginėse Klaipėdos rajono vietose buvo laiku nesurenkamos, didėjo antisanitarinių sąlygų pasekmės, todėl, vertindamas pasiūlymus, nediskriminavo tiekėjų dėl to, kad tik formaliai neatitiko pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo pateikti įrodymus dėl įvykdytos (užbaigtos vykdyti) bent vienos komunalinių atliekų surinkimo, jų pervežimo ir perdavimo šalinimui arba naudojimui sutarties, kurios vertė ne mažesnė kaip 500 000 Lt, nes iš pateiktos dokumentacijos buvo matyti, kad tiekėjas uždaroji akcinė bendrovė “Ekonovus” per 2009-2011 m. pagal sutartį su uždarąja akcine bendrove “Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras” suteikė paslaugų už 7 milijonus litų ir pateikė minėtos bendrovės pažymą, kuri patvirtina tinkamą prievolių pagal sutartį įvykdymą. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija, skelbdama sąlygas, negalėjo žinoti, kad tokiu būdu gali apriboti tiekėjų skaičių, nes tikslas yra, kad tiekėjas būtų profesionalus, dirbantis toje srityje ir frazė „įvykdytos (užbaigtos vykdyti) bent vienos komunalinių atliekų surinkimo, jų pervežimo ir perdavimo šalinimui arba naudojimui sutarties“neturi eliminuoti tiekėjų, kurie, jei būtų žinoję, būtų teikę paslaugas bei sutartis sudarę etapais, kad galėtų pateikti įrodymus apie įvykdytas/užbaigtas sutartis. Todėl laikytina, kad vertinimas buvo tinkamas, nes buvo pasiektas tikslas – parinkti profesionalų tos srities tiekėją. Taip pat pažymėtina, kad vertinimas buvo pagrįstas bendrojo intereso reikalavimų užtikrinimu, siekiant iškeltų tikslų, pažymint, kad tikslas buvo siekiamas priemonėmis ir neviršijant to, kas būtina tikslui pasiekti (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Gebhard / Consiglio dell'Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94, Rink. 1995, p. I-4165). Analogiški motyvai taikytini ir reikalavimui sutarčių įvykdymą užtikrinti ne banko, o draudimo bendrovės garantija, specialioji transporto turėjimu bei mašinų skaičiui dviem sektoriams. Dėl transporto priemonių skaičiaus dviem sektoriams teismas pažymi ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos teiginys, jog vertinimas buvo netinkamas dėl to, kad tiekėjai pagal Perkančiosios organizacijos išaiškinimą turi turėti po penkias transporto priemones kiekvienam sektoriui, apribotų tiekėjų skaičių, nes tik nedaugelis tiekėjų gali turėti tokį skaičių specializuotų transporto priemonių, o be to niekas nepaneigia galimybės, kad tikslui pasiekti būtų sudaromas slenkantis grafikas.

Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 7 dalies, kur nurodyta, kad „kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis“, pažymėtina, kad pagal kasacinę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo praktiką, sprendžiant dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nepakanka nustatyti aplinkybės, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešojo pirkimo vedimo tvarkos, įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatose ar pirkimo dokumentuose. Grynai formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, iš esmės negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent būtų įrodyta priešingai. Kiekvienu (ypač smulkmeniškai reglamentuotos konkurso vykdymo eigos) atveju reikia tirti perkančiosios organizacijos veiksmų pobūdį bei padarinius. Atsižvelgtina į perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems (nepagrįsto konkurencinio pranašumo kriterijus) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010 ir joje nurodytą kasacinę praktiką). Šiuo atveju tokių realių padarinių nenustatyta. Analogiški motyvai taikytini ir dėl Viešųjų pirkimų tarnybos konstatuotų pažeidimų, numatytų 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kurioje nurodyta, kad „perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų“ ir to pačio 39 straipsnio 7 dalyje, bei dėl 18 straipsnio 3 dalies ir 94¹ straipsnio 2 dalies nuostatų.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Šiuo atveju, teismas daro išvadą, jog Perkančioji organizacija veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi siekė išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos visuomenės interesams, nes vasaros metu netvarkomos atliekos būtų kėlusios grėsmę gyventojų sveikatai ir grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis (Lietuvos Respublikos ATPK 17 str.).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš esmės laikytina, kad nurodyti pažeidimai yra formalūs, nėra juridinės administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl, įvertinus šias bylos aplinkybes, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad R. M. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuojamą neteisėtą veiką, todėl skundžiamas nutarimas dėl jam inkriminuojamos veikos, naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas tenkinamas ir nutarimas naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296, 302 straipsniais, teismas

nutarė:

Skundą tenkinti, 2013-02-14 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/1-1 panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo R. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.