- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1320-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01654-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- V. S., uždarosios akcinės bendrovės „Statega“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „15min“, Š. Č.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. S. (V. S.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „15min“ ir Š. Č. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „15min“ ir Š. Č. dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovai UAB „15min“ ir Š. Č. paskleidė tikrovės neatitinkančią, o kartu ir ieškovų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeidžiančią informaciją. Prašė įpareigoti atsakovę UAB „15min“ paneigti apie ieškovą V. S. bei ieškovę UAB „Statega“ paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir interneto portale www.15min.lt neatlygintinai publikuoti paneigimą; įpareigoti atsakovę UAB „15min“ kaip duomenų valdytoją ištrinti V. S. duomenis („(duomenys neskelbtini)“) iš interneto tinklo, nes jo asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, ir pašalinti (duomenys neskelbtini) straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) straipsnį „(duomenys neskelbtini)“; įpareigoti atsakovą Š. Č. pašalinti visose informavimo priemonėse paskelbtus straipsnius „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, viešai paneigti ieškovų garbę ir orumą žeminančią informaciją ir viešai atsiprašyti; priteisti solidariai iš atsakovų už garbės ir orumo pažeminimą ieškovui V. S. 15 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti solidariai iš atsakovų už dalykinės reputacijos pažeidimą ieškovei UAB „Statega“ 24 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nuo priteistos sumos ieškovui V. S. iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, ieškovei UAB „Statega“ – 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsisakė priimti.
3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3.1. Nustatė, kad ieškovai prašo pripažinti, jog atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančią, o kartu ir ieškovų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeidžiančią informaciją, ir priteisti dėl to padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Teigė, kad ieškovai prašo priteisti ne žalos, padarytos jų turtui, atlyginimą, bet atlyginti žalą dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo bei garbės ir orumo pažeidimo. Padarė išvadą, kad ieškovų pareikšti reikalavimai nepatenka į kategoriją bylų, kurioms turėtų ir (ar) galėtų būtų taikomas išimtinis ar alternatyvusis teismingumas.
3.2. Nurodė, kad atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti tikrovės neatitinkančius bei fizinio asmens garbę ir orumą ar juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančius duomenis, paskleistus per visuomenės informavimo priemonę, gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą (Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 44 straipsnio 6 dalis). Ši teismingumo taisyklė šiuo atveju netaikytina, nes ieškovai teismui pateikė ne skundą dėl atsisakymo išspausdinti paneigimą, bet ieškinį, kuriuo keliami materialinėje teisėje numatyti reikalavimai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis), t. y. pripažinti, kad atsakovų paskleisti duomenys apie ieškovus yra neatitinkantys tikrovės ir pažeidžiantys ieškovų dalykinę reputaciją bei garbę ir orumą, įpareigoti paneigti šiuos duomenis, taip pat atlyginti dalykinės reputacijos bei garbės ir orumo pažeidimu padarytą neturtinę žalą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir ieškinį priimti. Nurodė, kad ieškovas V. S. pakartotinai kreipėsi su ieškiniu dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus, bet tada atsakovė buvo UAB „Lietuvos rytas“, būtent toje civilinėje byloje Nr. e2-68-838/2015 apskundusi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 25 d. sprendimą atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ pakartotinai kėlė klausimą dėl netinkamo teismingumo, dėl to Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartyje pasisakė (cituojama): „Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, pažeisdamas teismingumo taisykles. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, jog iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad šios bylos teismingumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi, kuria konstatuota, jog ieškovai, vadovaudamiesi VIĮ 44 straipsniu, pagrįstai su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą pagal savo gyvenamąją vietą. Papildomai paminėtina, kad atsakovė 2015 m. vasario 9 d. buvo pateikusi Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl bylos teismingumo pakeitimo, tačiau atsakovės prašymą atsisakyta priimti. Kadangi bylos teismingumas išspręstas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas, kaip nepagrįstas“ (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-24-730/2016).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais.
8. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.).
9. Teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva, be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Teritorinio teismingumo taisyklės reguliuoja tos pačios grandies – apylinkės arba apygardos – teismų kompetenciją. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK ir kiti įstatymai nustato atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisminės gynybos.
10. Akcentuotina, jog CPK 30 straipsnyje nustatytas teismingumo ieškovo pasirinkimu sąrašas nėra baigtinis, todėl, atsižvelgdamas į reguliuojamų teisinių santykių pobūdį, kilusį ginčą ar ginamas teises ir interesus, teismas, vadovaudamasis specialiaisiais įstatymais, turi galimybę nustatyti, nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. VIĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atsisakymas išspausdinti ar kitokiu būdu paskelbti 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą 44 straipsnio 3–5 dalyse nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą siekdami pripažinti, kad atsakovai paskleidė tikrovės neatitinkančią, o kartu ir ieškovų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeidžiančią informaciją, ir priteisti dėl to padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Tai reiškia, jog ieškovai, vadovaudamiesi CPK 30 straipsnio bei VIĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, savo nuožiūra ieškinį galėjo paduoti savo nuolatinės gyvenamosios vietos bei buveinės registracijos vietos teritorijoje veikiančiam bendrosios kompetencijos teismui arba atsakovų gyvenamosios vietos bei buveinės registracijos vietos teismui. Nustatyta, kad ieškinį teismui teikiančio fizinio asmens V. S. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o juridinio asmens UAB „Statega“ buveinės registracijos adresas – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai, pasirinkdami alternatyvųjį teismingumą pagal ieškovo V. S. gyvenamąją vietą, nepažeidė įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl teismingumo taisyklių pažeidimo.
12. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovų V. S. (V. S.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.