- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- ATP-118-167/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00002-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 25 d. 10.28 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 promilių girtumas. Tokiais veiksmais V. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnyba prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimą ir V. L. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes, nepakankamai teisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei. Taip pat teigia, kad teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindų taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką išskirtinėmis aplinkybėmis, pakankamomis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymui, nepripažįstamos tokios aplinkybės, kaip asmens teigiamas charakterizavimas darbe; asmens nebuvimas priklausomybės ligų centro įskaitoje, tai, kad asmuo išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą, sumokėjo anksčiau už pažeidimus paskirtas baudas bei sumokėjo paskirtą baudą, kad KET pažeidimą padarė pirmą kartą, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, kad transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą, taip pat tokios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis, šeimyninio-asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.), su darbo pobūdžiu susijusios aplinkybės (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal ATPK 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dalį, apibendrinimas). Pažymi, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų, todėl įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Teigia, kad V. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,58 promilių (pritaikius ± 0.02 promilių paklaidą) girtumo laipsnis, t. y. jis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Be to, teigia, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bei kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija. Pastebi, kad vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes kilsiančias jam ir jo turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nors apeliantas skundą dėl nepagrįsto ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo grindžia apibendrinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau pastebėtina, kad nuo 2011 metų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, o taip pat ir dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo, formuoja bendrosios kompetencijos apygardų teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Skundžiamu nutarimu V. L. nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilių), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nes apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai V. L. paskyrė švelnesnę nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tik 3 mėnesiams, t. y. apeliantas nesutinka su ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymu.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.
Aplinkybė, jog V. L. prisipažįsta bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pažymos apie V. L. ankstesnius baustumus, matyti, kad jis anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas (10 b. l.). Šios paminėtos aplinkybės ir tai, kad V. L. anksčiau nebuvo baustas, leidžia pagrįstai manyti, kad V. L. padarytas teisės pažeidimas, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, yra atsitiktinis. Be to, aplinkybė, kad automobilį vairavusiam V. L. nustatytas girtumo laipsnis (0,58 promilės, įvertinus paklaidą – 0,56 promilės) nežymiai viršijo leistiną normą (tik 0,16 promilės), leidžia daryti išvadą, jog V. L. padarytas KET pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus eismo saugumui ir pagal savo pobūdį jo padarytas pažeidimas nebuvo itin pavojingas. Be to, iš bylos matyti, kad V. L. dirba, charakterizuojamas teigiamai (11, 14 b. l.), rūpinasi kartu su juo gyvenančia ligota motina D. L. (13 b. l.). Įvertinęs visas paminėtas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma leidžia taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus V. L. švelnesnę nuobaudą nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis), t. y. paskyrus minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam nei minimaliam 1 metų terminui – 3 mėnesiams.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skirdamas V. L. nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir jam paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šį pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.