Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-30-851/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-11
Bylos Nr.: 1A-30-851/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Evaldas Gražys, Aiva Survilienė
Nuteistasis: P. C. T.
Advokatai: Aleksander Višnevski

Kategorijos

1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-851/2025Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10009-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7; 1.2.8.14; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorams Sergejui Bekiš, Sauliui Verseckui,nuteistojo P. C. T. gynėjui Arnoldui Blaževičiui,

užsienyje registruotų įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ atstovui advokatui Aleksander Višnevski,

įmonės „D. R. S.A.“ atstovui S. H. ir įmonės „T. D. S.A.“ atstovui V. Š.,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsienyje registruotų įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ atstovo advokato Aleksander Višnevski (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. C. T., jam nedalyvaujant baudžiamosios bylos nagrinėjime, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 216 straipsnio 1 dalyje (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-699 redakcija), ir nuteistas 1 200 MGL dydžio (45 192 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotos piniginės lėšos, esančios, be kita ko, D. R. S.A., registruotos adresu (duomenys neskelbtini) sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (BAB „Ūkio bankas”); T. D. S.A., registruotos adresu (duomenys neskelbtini) sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (BAB „Ūkio bankas”); D. R. S.A., registruotos adresu (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas”); T. D. S.A., registruotos adresu (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas”). Skundžiamu nuosprendžiu taip pat konfiskuotos kitų užsienyje registruotų įmonių bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos, tačiau šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. P. C. T. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-699 redakcija) nuteistas už tai, kad jis, veikdamas per kitus jo nusikalstamos veikos nesuvokiančius asmenis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d. organizavo nusikalstamu būdu įgytų pinigų surinkimą, pristatymą, perdavimą kitiems asmenims bei legalizavimą, panaudojant užsienio šalyse ir lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėse) zonose registruotų įmonių bankines sąskaitas, atidarytas UAB „Medicinos bankas“, Pamėnkalnio g. 40, Vilniuje ir AB „Ūkio bankas“, Maironio g. 25, Kaune:

P. C. T., gyvendamas Ukrainos teritorijoje, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d., siekdamas per kitus asmenis įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą – nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimą, sistemingai nurodydavo Lenkijos Respublikoje gyvenančiam A. R. surinkti Lenkijos Respublikos teritorijoje esančiame Vulka Kosovskos prekybos centre iš ūkinę veiklą vykdančių Vietnamo ir Lenkijos Respublikos piliečių įvairias grynųjų pinigų (JAV doleriai ir eurai) sumas, žinodamas, kad šie pinigai gauti iš mokestinių nusikaltimų ir nusižengimų, ir perduoti juos Lietuvos Respublikos piliečiui J. K. J. K. sistemingai 2-3 kartus per savaitę laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d., vykdant P. C. T. nurodymus, paimdavo asmeniškai iš A. R. arba per nieko neįtarusius apie vykdomą nusikalstamą veiką maršrutinių autobusų vairuotojus perduotus surinktus nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus – ne mažiau kaip 15 738 302 JAV dolerių ir 24 810 540 eurų, tai yra viso per 2010 metus paėmė A. R. surinktus nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus sumoje ne mažiau kaip 11 960 320 JAV dolerių ir 17 093 420 eurų, per 2011 metus – ne mažiau kaip 3 777 982 JAV dolerių ir 7 717 120 eurų.

P. C. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nurodė J. K. vežti šiuos nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus į Latvijos Respublikos teritoriją bei pagal jo ir A. R. pateiktus duomenis padalinti šiuos nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus Latvijos Respublikos gyventojams – A. H., (duomenys neskelbtini) darbuotojai V. K., D. Z. J. K. per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d. šiuos grynuosius pinigus – ne mažiau kaip 15 738 302 JAV dolerių ir 24 810 540 eurų Latvijos Respublikos teritorijoje, Rygos mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė A. H., Latvijos Respublikos teritorijoje, Rygos mieste, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpose perdavė V. K., Latvijos Respublikos teritorijoje, Rygos mieste, adresu (duomenys neskelbtini), SIA „D. LTD“ patalpose perdavė D. Z.

P. C. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, per A. R. nurodė A. H., pats asmeniškai nurodė D. Z. ir V. K. su gautais nusikalstamu būdu įgytais grynaisiais pinigais atlikti finansines operacijas už tariamus sandorius, o būtent, pinigų sumas, analogiškas gautoms iš J. K. pinigų sumoms, bankiniais pavedimais pervesti į P. C. T. valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėse) zonose registruotų įmonių – „A. A. LTD.“ (registracijos adresas (duomenys neskelbtini), banko sąskaita AB „Ūkio bankas“ (duomenys neskelbtini)) ir „M. I. G. LTD.“ (registracijos adresas (duomenys neskelbtini), banko sąskaita AB „Ūkio bankas“ (duomenys neskelbtini)), bankines sąskaitas, vykdant atsiskaitymus už tariamus sandorius.

A. H., gavęs nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus ir vykdydamas P. C. T. nurodymus, perduotus per A. R., laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d. Latvijos Respublikos teritorijoje, Rygos mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, dalį iš šių nusikalstamu būdu įgytų pinigų perdavė S. Z., bei dalį – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenimis, nurodydamas pastariesiems atlikti finansines operacijas, o būtent – analogiškas, gautiems gryniesiems pinigams, pinigų sumas bankiniais pavedimais pervesti į P. C. T. nusikalstamai veikai nuslėpti panaudotų, užsienio šalyse ir lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėse) zonose registruotų įmonių – „H. G. Limited“, „G. I. Limited“, „M. Limited“, „K. T. A.G“, „G. C. Limited“, „F. C. Limited“, „C. LLP“, „P. INC.“, „K. LLP“, „E. B. Inc“, „P. I. C.“, „D. B. S.A.“, „D. L. LLP“, „I. C. LTD.“, „E. GmbH Corp.“, „G. Inc.“ bankines sąskaitas, atidarytas AB „Ūkio bankas“, vykdant atsiskaitymus už tariamus sandorius, tam, kad vėliau iš šių įmonių banko sąskaitų būtų galima atlikti bankinius pavedimus į P. C. T. valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų įmonių – „A. A. LTD.“ ir „M. I. G. LTD.“ bankines sąskaitas, atidarytas AB „Ūkio bankas“.

S. Z., gavęs iš A. H. nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus, kuriuos P. C. T. siekė legalizuoti, perdavė šiuos pinigus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie atliko bankinius pavedimus iš įmonių „M. Limited“, „H. G. Limited“ bankinių sąskaitų į įmonės „K. T. A.G“ bankinę sąskaitą, iš įmonių „G. I. Limited“, „H. G. Limited“ bankinių sąskaitų į įmonės „G. C. Limited“ bankinę sąskaitą bei iš įmonės „G. C. Limited“ bankinės sąskaitos į įmonės „F. C. Limited“ bankinę sąskaitą. S. Z., vykdydamas susitarimą su A. H., paprašė įmonių „K. T. A.G“ atstovo A. M., „G. C. Limited“ atstovo D. S., „F. C. Limited“ atstovės M. M. gautus bankiniais pavedimais pinigus pervesti į įmonių „P. INC.“, „K. LLP“, „C. LLP“ bankines sąskaitas, o pastarieji laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d. Latvijos Respublikos teritorijoje, Rygos mieste, adresu (duomenys neskelbtini), SIA „R.“ patalpose, internetinės bankininkystės įrankiais prisijungę prie įmonių „K. T. A.G“, „G. C. Limited“, „F. C. Limited“ bankinių sąskaitų per IP adresą Nr. (duomenys neskelbtini) nemažiau kaip 7449 kartus, S. Z. prašymu vykdydami atsiskaitymus už tariamus sandorius, atliko bankinius pavedimus į A. H. nurodytų įmonių – „P. INC.“, „K. LLP“, „C. LLP“ bankines sąskaitas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, gavę iš A. H. nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus, kuriuos P. C. T. siekė legalizuoti, atliko bankinius pavedimus už tariamus sandorius iš įmonių „D. L. LLP“, „D. B. S.A.“, „E. GmbH CORP“, „G. INC.“, „I. C. LTD.“ bankinių sąskaitų į įmonės „K. LLP“ bankinę sąskaitą bei per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmonių bankines sąskaitas į įmonių „E. B. Inc“, „P. I. C.“ bankines sąskaitas.

Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pagal susitarimą su A. H. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d. Latvijos Respublikos teritorijoje, Rygos mieste, adresu (duomenys neskelbtini), SIA „B. n. i. i. g.“ patalpose ir kitose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, internetinės bankininkystės pagalba prisijungę prie P. C. T. nusikalstamai veikai nuslėpti panaudotų įmonių – „P. INC.“, „K. LLP“, „C. LLP“, „E. B. Inc“, „P. I. C.“ bankinių sąskaitų per IP adresus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus IP adresus ne mažiau kaip 5120 kartų, atliko bankinius pavedimus už tariamus sandorius į P. C. T. valdomų ir jo nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų įmonių – „A. A. LTD.“ ir „M. I. G. LTD.“ bankines sąskaitas, atidarytas AB „Ūkio bankas“.

V. K. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2011 m. gegužės 16 d., gavusi iš J. K. nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus ir vykdydama P. C. T. nurodymus pervesti bankiniais pavedimais analogiškas pinigų sumas į P. C. T. valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų, lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėse) zonose registruotų įmonių – „A. A. LTD.“ ir „M. I. G. LTD.“ bankines sąskaitas, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmonių banko sąskaitas atliko bankinius pavedimus už tariamus sandorius į P. C. T. valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų įmonių – „A. A. LTD.“ ir „M. I. G. LTD.“ bankines sąskaitas, atidarytas AB „Ūkio bankas“.

D. Z., gavęs iš J. K. nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus ir vykdydamas P. C. T. nurodymus pervesti bankiniais pavedimais analogiškas pinigų sumas į P. C. T. valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų, lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėse) zonose registruotų įmonių – „A. A. LTD.“ ir „M. I. G. LTD.“, bankines sąskaitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims perdavė iš J. K. gautas grynųjų pinigų sumas JAV doleriais ir eurais, nurodydamas analogiškas pinigų sumas pervesti į įmonių „A. A. LTD.“ ir „M. I. G. LTD.“ bankines sąskaitas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vykdydami P. C. T. nurodymą, perduotą per D. Z., atliko bankinius pavedimus už tariamus sandorius iš įmonių SIA „B.“, SIA „E.“, SIA „K.“ bankinių sąskaitų, atidarytų UAB „Medicinos bankas“, į įmonės „S. C. LTD.“ bankinę sąskaitą, atidaryta AB „Ūkio bankas“, iš įmonių SIA „B. i.“, SIA „M. P.“, SIA „B.“, SIA „F. A.“, SIA „S.“, SIA „D.“ bankinių sąskaitų, atidarytų UAB „Medicinos bankas“, į įmonės „K. I. S.A.“ bankinę sąskaitą, atidarytą UAB „Medicinos bankas“, bei per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas įmonių bankines sąskaitas į įmonių „D. I. INC“, „P. C. Limited“ bankines sąskaitas, atidarytas AB „Ūkio bankas“. Po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, vykdydami P. C. T. nurodymą, perduotą per D. Z., laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d., internetinės bankininkystės įrankiais prisijungę prie P. C. T. nusikalstamai veikai nuslėpti panaudotų, užsienio šalyse ir lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėse) zonose registruotų įmonių – „S. C. LTD.“, „D. I. INC“, „P. C. Limited“, „K. I. S.A“ bankinių sąskaitų, atidarytų AB „Ūkio bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“, atliko bankinius pavedimus už tariamus sandorius į P. C. T. valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų įmonių – „A. A. LTD.“ ir „M. I. G. LTD.“ bankines sąskaitas, atidarytas AB „Ūkio bankas“.

P. C. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, pats ar jo nurodymu kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš jo valdomų ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamų, lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėse) zonose registruotų įmonių – „A. A. LTD.“ ir „M. I. G. LTD.“ bankų sąskaitų, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 5 d. Ukrainos teritorijoje, Kijevo mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir Ukrainos teritorijoje, Kijevo mieste, adresu (duomenys neskelbtini), prisijungdami turimais internetinės bankininkystės įrankiais prie IP adresų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ne mažiau kaip 2389 kartus, pervedinėjo aukščiau minėtus pinigus – ne mažiau kaip 15 738 302 JAV dolerių ir 24 810 540 eurų, gautus iš mokestinių nusikaltimų ir nusižengimų, į kitų įmonių bankų sąskaitas Kinijoje ir kitose šalyse, tokiu būdu atsiskaitant už prekes, kurios buvo realizuotos Lenkijos Respublikos teritorijoje, Vulka Kosovskos prekybos centre ūkinę veiklą vykdančių Vietnamo ir Lenkijos Respublikos piliečių, t. y. atliko su šiais pinigais finansines operacijas, sudarinėjo sandorius, naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje.

P. C. T. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d. Ukrainos teritorijoje, Kijevo mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis, pasinaudodamas Ukrainos piliečiais A. O., A. P., V. P., J. M., jų, kaip įmonės įgaliotų asmenų, vardu Lietuvos Respublikos banko AB „Ūkio bankas“ atstovybėje atidarė lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėse) zonose registruotų įmonių „D. R. S.A.“, „A. T. S.A.“, „M. I. S.A.“, „T. D. S.A.“ bankines sąskaitas, turėdamas tikslą jas panaudoti legalizuojant nusikalstamu būdu Lenkijos Respublikos teritorijoje, Vulka Kosovskos prekybos centre įgytas pinigines lėšas JAV doleriais. Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytais būdais, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d. į aukščiau minėtų įmonių „D. R. S.A.“, „A. T. S.A.“, „M. I. S.A.“, „T. D. S.A.“ bankines sąskaitas, atidarytas AB „Ūkio bankas“, pervedė 1 595 679 JAV dolerių, kurie buvo įgyti Lenkijos Respublikos teritorijoje, Vulka Kosovskos prekybos centre iš ūkinę veiklą vykdančių Vietnamo ir Lenkijos Respublikos piliečių, įvykdant mokestinius nusikaltimus ir nusižengimus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, P. C. T. pats asmeniškai arba ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš P. C. T. nusikalstamai veikai nuslėpti panaudotų įmonių – „D. R. S.A.“, „A. T. S.A.“, „M. I. S.A.“, „T. D. S.A.“ bankinių sąskaitų atliko bankinius pavedimus už tariamus sandorius į P. C. T. valdomos ir jo nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamos, lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėje) zonoje registruotos įmonės – „A. A. LTD.“ bankinę sąskaitą, atidarytą AB „Ūkio bankas“, pervesdami 1 595 679 JAV dolerių, kurie buvo įgyti anksčiau minėtu nusikalstamu būdu.

P. C. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, pats ar jo nurodymu kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys iš jo valdomos ir nusikalstamai veikai nuslėpti naudojamos įmonės – „A. A. LTD.“ banko sąskaitos pervedė minėtus nusikalstamu būdu įgytus pinigus – 1 595 679 JAV dolerių į kitų įmonių bankų sąskaitas Kinijoje ir kitose šalyse, tokiu būdu atsiskaitant už prekes, kurios buvo realizuotos Lenkijos Respublikos teritorijoje, Vulka Kosovskos prekybos centre ūkinę veiklą vykdančių Vietnamo ir Lenkijos Respublikos piliečių, t. y. atliko su šiais pinigais finansines operacijas, sudarinėjo sandorius, naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje.

Tokiu būdu P. C. T., veikdamas per kitus jo nusikalstamos veikos nesuvokiančius asmenis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo paties ir kitų asmenų pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su jais finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, tai yra legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus – viso ne mažiau kaip 17 333 981 JAV dolerių ir 24 810 540 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu užsienyje registruotų įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ atstovas advokatas Aleksander Višnevski prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendį dalyje, kurioje konfiskuotos piniginės lėšos, esančios aptariamų įmonių D. R. S.A., registruotos adresu (duomenys neskelbtini), sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir T. D. S.A., registruotos adresu (duomenys neskelbtini) sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiose BAB „Ūkio bankas“, Maironio g. 25, Kaune, bei priteisti visų patirtų išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl piniginių lėšų konfiskavimo, nes byla išnagrinėta nedalyvaujant apelianto atstovaujamoms įmonėms, neįtraukus jų į procesą, todėl jos negalėjo apginti savo pozicijos, nebuvo išklausytos, negalėjo pateikti įrodymų bei pagrįsti pinigų kilmės.

1.2. Pasak apelianto, teismas, neturėdamas patikimų duomenų apie tai, kurioje vietoje, per kokius asmenis nuteistasis veikė, nes šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nenustatyti, padarė prielaidą, kad nuteistasis atidarė banko sąskaitas įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ „Ūkio banke“. Apelianto vertinimu, teismas neturėjo patikimų duomenų, kad banko sąskaitas atidarė būtent nuteistasis, o juo labiau, kad į šias sąskaitas pateko nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos doleriais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad nuteistasis turėjo tikslą šias sąskaitas panaudoti legalizuojant nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismo konstatavimas, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytais būdais, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d., į aukščiau minėtų įmonių „D. R. S.A.“, „A. T. S.A.“, „M. I. S.A.“, „T. D. S.A.“ bankines sąskaitas, atidarytas AB „Ūkio bankas“, pervedė 1 595 679 JAV dolerių.

1.3. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir konstatavo, kad šios piniginės lėšos buvo įgytos Lenkijos Respublikos teritorijoje, Vulka Kosovskos prekybos centre iš ūkinę veiklą vykdančių Vietnamo ir Lenkijos Respublikos piliečių, įvykdant mokestinius nusikaltimus ir nusižengimus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nepareikalavus ir neįtraukus apelianto atstovaujamų įmonių į bylą, šioms įmonėms nedalyvaujant byloje ir negalint pateikti įrodymų, pagrindžiančių lėšų kilmę, negalėjo tuo įsitikinti, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Nuosprendyje piniginių operacijų atlikimas ir piniginių lėšų priskyrimas prie nusikalstamu būdu įgytų lėšų aiškinami aptakiai, neindividualizuotai, t. y. vadovaujantis objektyvaus pakaltinamumo, kuris draudžiamas pagal BK 2 straipsnio 3 dalį, kriterijumi. Vertinant, ar piniginės lėšos buvo įgytos nusikalstamu būdu, yra būtina įvertinti konkrečias finansines operacijas, o ne konstatuoti apibendrintai ir daryti išvadas apie jas, vien nutarus, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog visos piniginės operacijos yra atliekamos su piniginėmis lėšomis, įgytomis nusikalstamu būdu. Tokiu būdu buvo pažeista viena iš esminių nuteistojo ir apelianto atstovaujamų įmonių teisių į gynybą.

1.4. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu piniginės lėšos konfiskuotos kaip nusikalstamos veikos rezultatas (nusikalstamu būdu įgytos lėšos), tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis visiškai nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teismas, nagrinėdamas bylą, nesigilino į aptariamų įmonių sąskaitose esančių lėšų kilmę, nesuteikė šioms įmonėms galimybės pagrįsti jų kilmės.

1.5. Aptariamų įmonių atstovas 2021 m. gegužės 27 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas suteikti informaciją apie tai, kokie procesiniai veiksmai buvo priimti „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ priklausančių piniginių lėšų, laikomų finansinės įstaigos AB „Ūkio bankas“ banko sąskaitose, atžvilgiu. Generalinė prokuratūra 2021 m. birželio 2 d. raštu Nr. 17.2.-1638 informavo, kad ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo atliekami dėl likviduojamo BAB „Ūkio bankas“ galimo turto iššvaistymo, apelianto atstovaujamos įmonės nefigūravo, jokie proceso sprendimai dėl šių įmonių turto nebuvo priimti. Daroma išvada, jog Generalinė prokuratūra, žinodama apie tai, kad apelianto atstovaujamos įmonės domisi procesu ir tai, kokie sprendimai yra priimami dėl lėšų, disponavimas kuriomis buvo apribotas, nepasidomėjo ir nepaprašė pagrįsti lėšų kilmės, nesurinko įrodymų dėl operacijų piniginėmis lėšomis teisėtumo. Kadangi gautas atsakymas, kad jokie tyrimai įmonių atžvilgiu nebuvo atliekami, piniginės lėšos negalėjo būti konfiskuotos, nes negalėjo būti nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatu.

1.6. Nurodoma, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose, teismams suteikta plati diskrecija spręsti, kokiais bylos duomenimis turi būti grindžiamas vertinamo turto ryšys su byloje nuteistų asmenų nusikalstama veikla, ar tų duomenų pakanka nusikalstamai turto kilmei konstatuoti. Apeliantas pabrėžia ir tai, kad nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-135/2012, 2K-7-96/2012, 2K-467/2012, 2K251/2014, 2K-384-648/2016, 2K-196-788/2017).

Šalies argumentai

1.7. Apibendrinant nurodoma, kad šioje byloje piniginės lėšos iš aptariamų įmonių konfiskuotos neteisėtai, neturint būtino turto konfiskavimo pagrindo, pažeidžiant baudžiamosios atsakomybės principus ir tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo taisykles bei sąlygas. Konfiskuotos piniginės lėšos nebuvo nei nusikalstamos veikos įrankis, nei priemonė, nei rezultatas, jų gavimą galima pagrįsti pajamų šaltiniais, o jų konfiskavimas aiškiai neatitiko baudžiamosios atsakomybės sąlygų, todėl teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 67 straipsnis ir 72 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismo nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas, todėl naikintinas.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, užsienyje registruotų įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ atstovai, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu užsienyje registruotų įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ atstovas advokatas A. Višnevski ginčija apygardos teismo nuosprendį tik dėl piniginių lėšų konfiskavimo iš šių įmonių banko sąskaitų, esančių BAB „Ūkio bankas“, kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami, todėl teismas pasisako tik dėl šių aplinkybių, apeliacinio skundo ribose.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriame priimtas sprendimas dėl piniginių lėšų konfiskavimo iš įmonės D. R. S.A., registruotos adresu (duomenys neskelbtini) sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (BAB „Ūkio bankas”) ir įmonės T. D. S.A., registruotos adresu (duomenys neskelbtini) sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (BAB „Ūkio bankas”) yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ atstovo advokato Aleksander Višnevski apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teisme buvo pažeistos aptariamų įmonių teisės, nes jos nebuvo įtrauktos į procesą, todėl negalėjo pateikti įrodymų, pagrindžiančių lėšų kilmę, taip pat nurodoma, kad įmonių atstovas 2021 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pateikti informaciją apie priimtus sprendimus minėtų įmonių atžvilgiu ir gavo atsakymą, kad jokie tyrimai įmonių atžvilgiu neatliekami, todėl lėšos negalėjo būti konfiskuotos. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, jog šiuo atveju įmonių atstovas į Generalinę prokuratūrą kreipėsi dėl „Ūkio bankui“ paskelbtos bankroto bylos, todėl jo prašymą gavo ir nagrinėjo prokuroras, kuris organizavo ikiteisminius tyrimus, susijusius tik su šio banko bankrotu, o su tuo susijusiuose ikiteisminiuose tyrimuose aptariamos įmonės nefigūravo, jokie procesiniai sprendimai dėl šių įmonių nebuvo priimti. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti užsienyje registruotų įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ atstovai V. Š. ir S. H., šių įmonių atstovas advokatas A. Višnevski teikė teismui dokumentus, kurie buvo ištirti ir pridėti prie bylos, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad yra pažeistos įmonių atstovų procesinės teisės. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nustatyta, jog aptariamų įmonių atstovas advokatas žinojo apie vykstantį teisminį procesą pirmosios instancijos teisme ir jam nebuvo kliūčių prašyti įtraukti įmonių atstovus į procesą, tačiau advokatas to nepadarė. Gi pirmosios instancijos teismas neturėjo duomenų apie įmonių atstovų egzistavimą, todėl jų atstovai teismo iniciatyva ir nebuvo įtraukti į procesą.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo patikimų duomenų, kad aptariamas banko sąskaitas atidarė nuteistasis P. C. T., bei kad į šias sąskaitas pateko nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos, kad nuteistasis turėjo tikslą šias sąskaitas panaudoti legalizuojant nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo ribose pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė byloje ištirtus įrodymus, įvertino jų visumą ir pagrįstai pripažino, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, kad Lenkijos Respublikoje Vulka Kosovskos prekybos centre buvo padarytos pirminės nusikalstamos veikos, iš kurių gautos nusikalstamos kilmės piniginės lėšos buvo legalizuojamos nuteistojo P. C. T., organizuojant nusikalstamu būdu gautų grynųjų pinigų surinkimą ir vėliau šias lėšas galutinai legalizuojant per sudėtingas, painias pinigų pervedimo schemas, tam panaudojant daugelį užsienio šalyse ir lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų įmonių, be kita ko, ir aptariamų įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ bankines sąskaitas, į tariamų sandorių grandines įtraukiant tarpines įmones, šifruojant tarpusavio bendravimą, taip siekiant nuslėpti tikrąją šių pinigų kilmę. Visa tai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad visos piniginės lėšos, kurios patekdavo ir į aptariamų įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ banko sąskaitas BAB „Ūkio bankas“, buvo nusikalstamos kilmės ir gautos nusikalstamu būdu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų pirminių (predikatinių) nusikalstamų veikų.

8. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad įmonės „D. R. S.A.“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, atidaręs sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Ūkio bankas“, yra Ukrainos pilietis O. A., o įmonės „T. D. S.A.“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, atidaręs sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Ūkio bankas“, yra Ukrainos pilietė J. M. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti pagal teisinės pagalbos prašymą ikiteisminio tyrimo metu apklaustos J. M. parodymai (104 t., b. l. 156-161), kad ji niekada jokiuose bankuose neatidarinėjo sąskaitų, nebuvo ir nėra užsienio bendrovės atstovė. Susipažinti jai pateiktos patvirtintos 2011-02-11 bendrovės „T. D. S.A.“ prašymo atidaryti banko sąskaitą, 2011-02-11 kortelės su įgalioto asmens parašo pavyzdžiais ir bendrovės „T. D. S.A.“ antspaudo antspaudu, 2011-02-11 sutarties Nr. 180-04-4147-01 dėl banko sąskaitos, 2011-02-11 sutarties Nr. 180-04/4147-01 dėl paslaugų teikimo internetu ir jų priedų kopijos nėra pažįstamos, tačiau parašai jose yra panašūs į jos. Atkreipia dėmesį, kad ji niekada nepasirašinėjo tokių dokumentų ir neturėjo kokių nors ryšių su kokių nors banko sąskaitų atidarymu tiek Ukrainos, tiek ir užsienio bankuose. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti pagal teisinės pagalbos prašymą ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. O. parodymai (104 t., b. l. 175-185) dėl bendrovės „D. R. S.A.“ sąskaitos atidarymo banke „Ūkio bankas“. Šis liudytojas nurodė, kad savo vardu banko sąskaitą užsienio banke atidarė pasiūlius pažįstamam, už piniginį atlygį. Susipažinti jam pateiktos patvirtintos 2011-02-08 bendrovės „D. R. S.A.“ prašymo atidaryti banko sąskaitą, 2011-02-11 kortelės su įgalioto asmens parašo pavyzdžiais ir bendrovės „D. R. S.A.“ antspaudo antspaudu, 2011-02-11 sutarties Nr. 180-04/4145-01 dėl banko sąskaitos, 2011-02-11 sutarties Nr. 180-04/4145-02 dėl paslaugų teikimo internetu ir jų priedų kopijos jam yra žinomos, dokumentuose yra jo parašas. Šiuos dokumentus jis pasirašė asmeniškai, pasirašė neperskaitęs. Bendrovės „D. R. S.A.“ jis nežino, joje niekada nedirbo, taip pat nežino, kur bendrovė įsikūrusi. Finansine-ūkine veikla bendrovės „D. R. S.A.“ vardu jis niekada neužsiėmė, bendrovės finansinių-ūkinių dokumentų neturi ir niekada neturėjo, bendrovės „D. R. S.A. sąskaitų-faktūrų, taip pat sutarčių ir kitų bendrovės dokumentų nepasirašinėjo. Iš pacituotų parodymų, kurių patikimumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, matyti, kad aptariamų įmonių bankų sąskaitas AB „Ūkio bankas“ atidarę asmenys nebuvo tikrieji šių įmonių akcininkai ir vadovai.

9. Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis P. C. T., veikęs per kitus asmenis, įmonės „D. R. S.A.“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „Ūkio bankas“, naudojo negrynųjų pinigų surinkimui ir pervedimui į „A. A. LTD.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip atsiskaitymą už jiems perduotus nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus. Tokiu būdu nuo 2011 m. birželio 2 d. iki 2011 m. liepos 1 d. iš šios kompanijos sąskaitos į „A. A. LTD.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 567 892,99 JAV dolerių. Taip pat P. C. T., veikęs per kitus asmenis, įmonės „T. D. S.A.“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „Ūkio bankas“, naudojo negrynųjų pinigų surinkimui ir pervedimui į „A. A. LTD.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip atsiskaitymą už jiems perduotus nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus. Tokiu būdu nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2011 m. birželio 2 d. iš šios kompanijos sąskaitos į „A. A. LTD.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 441 348,19 JAV dolerių.

10. Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ banko sąskaitos AB „Ūkio bankas“ buvo atidarytos aukščiau paminėtų asmenų vardu, kurie iš tikrųjų niekaip nebuvo susiję su šiomis įmonėmis, aptariamos įmonės, kaip ir kitos nuteistojo P. C. T. valdomos ir jo nusikalstamai veikai nuslėpti naudotos įmonės, buvo registruotos užsienyje ar lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėse) zonose, aptariamų įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“, kaip ir dalies kitų įmonių, registruotų Panamoje, registracijos adresas sutampa, iš įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ banko sąskaitų, kaip ir iš kitų įmonių, buvo pervedami pinigai būtent į nuteistojo P. C. T. valdomą sąskaitą „A. A. LTD.“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo renkami pinigai iš visų fiktyvių įmonių siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, kas leidžia daryti išvadą, kad įmonės „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“, kaip ir kitos įmonės šioje byloje, iš kurių bankų sąskaitų konfiskuotos piniginės lėšos, buvo naudojamos kaip tarpinės įmonės, tikslu apsunkinti galimybę atsekti pinigų judėjimą jų legalizavimo procese, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visos kaltinime nurodytos įmonės, tarp jų ir įmonės „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“, buvo naudojamos išimtinai P. C. T. vykdant nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimą. Per šių įmonių, tarp jų ir įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“, banko sąskaitas atlikti bankiniai pervedimai buvo bendro P. C. T. organizuoto bei vykdyto per kitus asmenis, panaudojant užsienio šalyse ir lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėse) zonose registruotų įmonių bankines sąskaitas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo proceso dalis.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjant nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo veiką, kaip ir sprendžiant klausimą dėl iš tokio pobūdžio veikos įgyto turto konfiskavimo, nebūtina tiksliai nustatyti, iš kokio konkretaus pirminio nusikaltimo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70-788/2024, 2K-51-788/2021).

12. 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuosprendžiui už pinigų plovimą priimti nereikalaujama, kad būtų tiksliai nurodyta, iš kokio pirminio nusikaltimo įgytas turtas. Nors Lietuvos Respublika minėtą konvenciją ratifikavo (2020 m. sausio 28 d. įstatymas Nr. XIII-2806) su išlyga, kad nelaiko savęs įsipareigojusia pagal Konvencijos 9 straipsnio 6 dalį, tai nereiškia, kad minėta nuostata nėra aktuali formuojant Lietuvos teismų praktiką taikant BK 216 straipsnį. Pažymėtina, kad įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo ratifikavimo“ projekto aiškinamajame rašte (reg. data 2019 m. lapkričio 13 d., Nr. XIIIP-4177) nurodyta, kad minėta išlyga siekiama, kad būtų užtikrintas teismų nepriklausomumo principas, pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.

13. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis preambulėje nurodyta, kad tam, kad kova su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis būtų veiksminga, turėtų būti galima paskelbti apkaltinamąjį nuosprendį, nekeliant reikalavimo tiksliai nustatyti nusikalstamą veiklą, iš kurios gautas turtas, arba reikalauti, kad anksčiau arba tuo pačiu metu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl tos nusikalstamos veiklos, kartu atsižvelgiant į visas susijusias aplinkybes ir įrodymus (12 įtrauka); kiekvienu atveju svarstant, ar turtas buvo gautas iš nusikalstamos veiklos ir ar asmuo apie tai žinojo, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, kad turto vertė yra neproporcinga teisėtoms kaltinamo asmens pajamoms ir kad nusikalstama veikla bei turto įgijimas įvyko tuo pat metu (13 įtrauka). Šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad anksčiau arba tuo pačiu metu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veiklos, iš kurios buvo gautas turtas, nebūtų būtina sąlyga priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl pinigų plovimo (a punktas); kad apkaltinamąjį nuosprendį dėl pinigų plovimo būtų galima priimti, kai nustatyta, kad turtas buvo gautas iš nusikalstamos veiklos, nebūtinai nustatant visus su ta nusikalstama veikla susijusius faktinius elementus arba visas aplinkybes, įskaitant ją vykdžiusio asmens tapatybę.

14. Iš to darytina išvada, kad teismams suteikta plati diskrecija spręsti, kokiais bylos duomenimis turi būti grindžiamas vertinamo turto ryšys su byloje nuteistų asmenų nusikalstama veikla, ar tų duomenų pakanka nusikalstamai turto kilmei konstatuoti. Teismai, įgyvendinami šią diskreciją, atsižvelgia tiek į byloje nustatytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek į visas kitas aplinkybes, leidžiančias spręsti apie tokio turto kilmę. Šia prasme nuteistų asmenų ar su jais susijusių vertinamo turto valdytojų nesugebėjimas pagrįsti teisėtą turto kilmę, ypač bylose, kuriose atskleista organizuoto nusikalstamumo veikla, laikytina svarbia įrodomąją reikšmę turinčia aplinkybe, kuria teismas gali motyvuoti išvadą dėl nusikalstamos turto kilmės. Teismų vadovavimasis tokia įrodinėjimo nuostata pinigų plovimo bylose EŽTT praktikoje nelaikomas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu (pvz., 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zschüschen prieš Belgiją, peticijos Nr. 23572/07; 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Sofia prieš San Mariną, peticijos Nr. 38977/15).

15. Taigi , teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, be kita ko, apie grynųjų pinigų surinkimą Lenkijoje, perdavimą kitiems asmenims bei pervedimą panaudojant užsienio šalyse ir lengvatinio apmokestinimo (ofšorinėse) zonose registruotų įmonių bankų sąskaitas, į tariamų sandorių grandines įtraukiant tarpines įmones, be kita ko, įmones „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“, taip bandant nuslėpti tikrąją šių pinigų kilmę, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama panaudotų pinigų kilmė, įskaitant įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, byloje yra nustatyta, o ne preziumuota. Šiuo atveju byloje laikytinas įrodytu BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo faktas, kaip ir aplinkybė, kad tikslu nusikalstamai veikai daryti buvo atidarytos ir naudojamos aptariamų įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ banko sąskaitos, esančios BAB „Ūkio bankas“, todėl piniginės lėšos iš šių sąskaitų konfiskuotos pagrįstai. Nors šioje byloje ir nenustatytos konkrečios pirminių nusikalstamų veikų, iš kurių nusikalstamu būdu gautos piniginės lėšos, padarymo aplinkybės ir iš kokių konkrečių nusikalstamų veikų gautos piniginės lėšos buvo pervedamos į įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ banko sąskaitas, iš kurių galiausiai pervedamos į nuteistojo P. C. T. valdomą įmonės „A. A. LTD.“ banko sąskaitą, t. y. įmones „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ naudojant kaip tarpinę grandį nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų legalizavimo procese, tačiau pažymėtina, jog nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo dalyku gali būti bet kokie pinigai ar kitas turtas, kuris buvo gautas vykdant kitas (predikatines) nusikalstamas veikas, t. y. BK 216 straipsnio 1 dalies prasme nėra svarbu, iš kokios nusikalstamos veikos įgyti pinigai, dėl to teismų praktikoje laikoma, kad turtas, įgytas iš nusikalstamos ekonominės veiklos, BK 216 straipsnio 1 dalies prasme yra įgytas nusikalstamu būdu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-489/2018), taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų ir pagrindo išvadai apie aptariamų piniginių lėšų įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ banko sąskaitose BAB „Ūkio bankas“ nusikalstamą kilmę.

16. Įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ atstovas advokatas savo baigiamojoje kalboje taip pat teigė, kad piniginės lėšos į jo atstovaujamų įmonių banko sąskaitas buvo gautos ne nuosprendyje nurodytu laikotarpiu (nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d.), o kaip matyti iš pateiktų banko sąskaitų išrašų, esančių byloje, - po 2011 m. liepos 5 d. Teisėjų kolegija šiuos argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus, nes šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog įmonės „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ yra fiktyvios, o tuo pačiu fiktyvios ir abejotinomis aplinkybėmis aptariamų įmonių atstovais tapusių apeliacinės instancijos teisme pateiktos sąskaitos-faktūros.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad kompanijos „D. R. S.A.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bankrutavus AB „Ūkio bankas“ apriboti pinigai saugomi AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir BAB „Ūkio bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); kompanijos „T. D. S.A.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bankrutavus AB „Ūkio bankas“ apriboti pinigai saugomi AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir BAB „Ūkio bankas“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Įmonių atstovai, siekdami įrodyti, kad piniginės lėšos iš įmonės „D. R. S.A.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmonės „T. D. S.A.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotos nepagrįstai, pateikė įmonės „D. R. S.A.“ išrašus iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d. bei įmonės „T. D. S.A.“ išrašus iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2011 m. lapkričio 4 d. bei 5 sąskaitas faktūras, kurios, apelianto teigimu, įrodo teisėtą piniginių lėšų kilmę aptariamose banko sąskaitose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui pateikti dokumentai niekaip nepagrindžia iš nurodytų įmonių sąskaitų konfiskuotų piniginių lėšų teisėtos kilmės.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismui pateiktos įmonės „D. R. S.A.“ sąskaitos faktūros pasirašytos A. O., o įmonės „T. D. S.A.“ sąskaitos faktūros pasirašytos J. M. Kaip jau minėta aukščiau, nustatyta, kad šie asmenys jokio legalaus ryšio su šiomis įmonėmis neturėjo. Taigi, akivaizdu, jog pateiktose sąskaitose faktūrose esanti informacija neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina aplinkybę, kad įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ bankų sąskaitose esančių lėšų teisėta kilmė grindžiama tik keliomis sąskaitomis faktūromis, pagal kurias į šias sąskaitas gautos ypač didelės sumos JAV doleriais bei eurais, tačiau nepagrindžiama, kodėl būtent nurodytu laikotarpiu būtent šie pavedimai laikytini teisėtais, kai teismui pateiktos sąskaitos faktūros niekaip neišsiskiria iš bendro byloje nustatyto pinigų legalizavimo mechanizmo, ir kitų lėšų, patekusių į minėtas sąskaitas, nusikalstama kilmė neginčijama.

20. Vertinant įmonių atstovų V. Š. ir S. H. parodymų patikimumą, aktualu ir tai, kad byloje pateikti prieštaringi duomenys dėl šių asmenų teisinio statuso ir teisės atstovauti įmones „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“. Byloje pateiktame išraše iš teisinių paslaugų sutarties nurodyta, jog V. Š. atstovauja įmonę „T. D. S.A.“ ir S. H. atstovauja įmonę „D. R. S.A.“ kaip valdybos nariai. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos byloje pateiktų duomenų iš viešo Panamos įmonių registro matyti, kad „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ yra Panamoje registruotos privačios bendrovės, įsteigtos tą pačią dieną (2010 m. gruodžio 23 d.), neteikiančios registrui jokių finansinių duomenų apie savo veiklą. 2023 m. lapkričio mėn. registro duomenimis (duomenys buvo atnaujinti 2024 m. sausio 28 d.) abiejų šių bendrovių akcininkai yra R. A. S. d. C. ir F. E. M. d. G., kurie tuo pačiu yra ir šių bendrovių vadovai. Iš šių duomenų matyti, jog nuo bendrovių įkūrimo nesikeitė nei šių bendrovių akcininkai, nei vadovai. Apeliantas teismui pateikė neeilinio įmonės „D. R. S.A.“ 2010 m. gruodžio 23 d. direktorių valdybos posėdžio protokolą ir neeilinio įmonės „T. D. S.A.“ 2010 m. gruodžio 23 d. direktorių valdybos posėdžio protokolą ir šių įmonių akcijų įsigijimo sertifikatus, kurie, pasak apelianto, patvirtina, kad S. H. ir V. Š. gali atstovauti aptariamų įmonių interesus, o advokatas – jų interesus, tačiau šie duomenys neatitinka viešo Panamos įmonių registro duomenų. Taip pat iš neeilinių įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ direktorių valdybos posėdžio protokolų, akcijų įgijimo sertifikatų matyti, kad S. H. ir V. Š. visas jų atstovaujamų įmonių akcijas (100 vnt.) įgijo šių įmonių įsteigimo dieną – 2010 m. gruodžio 23 d., be to, abiejų įmonių akcijų kaina nurodyta 100 JAV dolerių už vieną akciją, taigi bendra suma 100 vnt. akcijų įgyti sudaro 10 000 JAV dolerių, nurodytos aplinkybės neatitinka aptariamų įmonių atstovų nurodytų aplinkybių, kad jie įmones pirko 2019 m. už 1 000 eurų, taigi neatitinka ne tik nurodytos įmonių pirkimo datos, bet ir 100 vnt. akcijų kainos bei valiutos. Nors apeliantas savo baigiamojoje kalboje akcentavo, kad teismui pateikė oficialius, notaro patvirtintus ir tinkamai apostilizuotus išrašus apie aptariamų įmonių dalyvius ir vadovus, tačiau iš pateiktų 2024 m. rugpjūčio 19 d. įmonių sertifikatų matyti, kad duomenys apie šių įmonių vadovybę akivaizdžiai skiriasi nuo anksčiau apelianto teiktų dokumentų apie įmones, t. y. nurodyti skirtingi valdybų nariai, nors įmonės pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes jokios veiklos nevykdė, ką patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausti įmonių atstovai, ir, kaip nustatyta, buvo naudojamos išimtinai nusikalstamos veikos mechanizme. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija apelianto pateiktais dokumentais byloje dėl jų prieštaringumo bei dalies jų abejotino tikrumo kaip įrodymais nesivadovauja. Apelianto pateikti duomenys nepagrindžia lėšų, kurių konfiskavimą ginčija, teisėtos kilmės, o jokie kiti duomenys, kurie leistų teigti, kad aptariamos įmonės vykdė realią teisėtą veiklą, negauta.

21. Taip pat teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme apklausti aptariamų įmonių atstovai V. Š. ir S. H. bei advokatas A. Višnevski negalėjo paaiškinti ir pateikti reikšmingų argumentų, kodėl nors pagal V. Š. ir S. H. parodymus jie įmones įgijo 2019 metais, tačiau pastarieji jau nuo 2010 metų pagal abiejų bendrovių neeilinius įmonių direktorių valdybos posėdžių protokolus buvo bendrovių savininkai ir pagal pateiktus abiejų bendrovių 2010 m. gruodžio 23 d. akcijų įgijimo sertifikatus įgijo po 100 vnt. (1 vnt. vertė – 100 JAV dolerių) šių bendrovių akcijų. Aptariamų įmonių atstovai taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų nurodytų piniginių lėšų kilmę, priešingai, jie nurodė, kad su minėtų bendrovių veikla nieko bendro neturi, nieko nežino, nes minėtas bendroves įsigijo tik 2019 metais, sumokėdami po 1 000 eurų už kiekvieną iš jų. Nurodytas aplinkybes teismas vertina kritiškai ir dėl to, kad akivaizdu, jog niekas neparduotų įmonės už 1 000 eurų, kurios sąskaitoje yra keli šimtai tūkstančių JAV dolerių ir eurų, kurių kilmė yra teisėta.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. O. ir J. M. buvo tik formalūs ir fiktyvūs įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ akcininkai ir valdytojai, o šių bendrovių bankų sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis disponavę asmenys – tikrieji naudos gavėjai nėra nustatyti. Kaip minėta aukščiau, įmonės „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“, kaip ir kitos įmonės šioje byloje, kurių bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos konfiskuotos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, yra fiktyvios, jokios veiklos nevykdė, šios įmonės ir jų bankų sąskaitos pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes buvo išimtinai naudojamos nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo procese, todėl pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio pagrindu pagrįstai konfiskavo aptariamų įmonių bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas.

23. Fakto, kad aptariamų įmonių sąskaitose esančios lėšos gautos nusikalstamu būdu, nepaneigia tai, kad lėšos į banko sąskaitas buvo gaunamos ne tik nustatytu nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. sausio 3 d. iki 2011 m. liepos 5 d., tačiau ir vėliau, nes iš į bylą pateikto įmonių sąskaitų išrašų matyti, jog ir po nurodyto laikotarpio buvo atliekami pavedimai tarp fiktyvių įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“, ką patvirtina ir į bylą pateikta su klastojimo požymiais 2011 m. rugpjūčio 22 d. sąskaita faktūra. Taigi, įmonių „D. R. S.A.“ bei „T. D. S.A.“ banko sąskaitose esančios piniginės lėšos objektyviai atitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko požymius ir BK 72 straipsnio 2 dalies prasme – nusikalstamos veikos rezultato sąvoką, kadangi tai yra iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, taip pat šie pinigai buvo panaudoti kaip priemonė finansinėms operacijoms atlikti, pervedant juos į aptariamas įmonių banko sąskaitas, todėl šios piniginės lėšos skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintos konfiskuotinu turtu, nes jos gautos iš nusikalstamos veikos ir panaudotos nusikalstamai veikai daryti. Nors teismas nenurodė konkrečios BK 72 straipsnio dalies, kurios pagrindu taikė minėto turto konfiskavimą, šis procesinis trūkumas šiuo atveju nėra esminis ir nelemia netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nagrinėjimu atveju konfiskuotos piniginės lėšos atitinka ir nusikaltimo padarymo priemonės, ir tiesioginio nusikalstamos veikos rezultato požymius, todėl šio turto konfiskavimas pripažintinas atitinkančiu minėtų baudžiamojo įstatymo normų reikalavimus.

Dėl proceso išlaidų

24. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. sausio 9 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 9 d. pažyma Nr. APD-2025-00288 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 3 916,67 Eur už P. C. T. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis P. C. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neapskundė, baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ atstovo advokato apeliacinį skundą, baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis procese nedalyvavo, o gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo P. C. T. už jam suteiktą teisinę pagalbą neišieškotinos.

27. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, apelianto prašymas priteisti įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ naudai visų patirtų išlaidų už teisinę pagalbą, kurias pagal pateiktus dokumentus sudaro 3 792,20 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 822,80 Eur už vertimų darymą, atlyginimą netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

užsienyje registruotų įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“, kurių atžvilgiu pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, atstovo advokato Aleksander Višnevski apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 3 916,67 Eur iš P. C. T. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Advokato Aleksander Višnevski prašymo įmonių „D. R. S.A.“ ir „T. D. S.A.“ naudai priteisti atstovavimo ir proceso išlaidas netenkinti.

Teisėjai Evaldas GražysNerijus MeilutisAiva Survilienė