Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-6657-583/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-23
Bylos Nr.: eI3-6657-583/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00864-2020-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjas: Remigijus Arminas (pirm.)
Atsakovas: K. U.
Pareiškėjas: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-6657-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00864-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

2020 m. spalio 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui K. U. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovo K. U. (toliau – ir atsakovas) priteisti:

1) 1 215,90 Eur susidariusią skolą;

2) 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. spalio 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos

Nurodoma, kad NMA 2018 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-3831 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. birželio 15 d. skolos sprendimas), kuriuo konstatuota, kad T. U. buvo išmokėta didesnė nei priklauso paramos suma, todėl susidarė 1 215,90 Eur tiesioginių išmokos lėšų permoka, kurią paramos gavėjas privalo grąžinti.

K. U. yra T. U. turto paveldėtojas, kuriam perėjo permokos grąžinimo prievolė. Teigiama, kad T. U. 2016 m. birželio 22 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 16-1010180618-A1-1) (toliau – ir 2016 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruota 12,27 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos Europos Sąjungos išmokos. 2016 m. Paraiškos administravimo metu kilus klausimui dėl galimo neteisėto/neteisingo laukų deklaravimo 2016 m. Paraiškoje, Nacionalinė mokėjimo agentūra vadovaudamasi Taisyklių 78 punktu, numatančiu, kad (jeigu naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo), T. U. paštu išsiuntė pranešimą pateikti visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo (-ų) planu (-ais) (2016 m. lapkričio 19 d. pranešimas Nr. 1354370 bei 2017 m. sausio 28 d. pranešimas Nr. 1533587), kuriuose buvo nurodyta įvardytus dokumentus pateikti per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

Kadangi T. U. nepateikė prašomų žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų laikoma, kad faktinis 2016 m. Paraiškos plotas yra 0 ha, todėl pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka T. U., neturėjo būti skirta.

NMA, nustačiusi, kad T. U. buvo išmokėta didesnė parama negu priklauso, vadovaudamasi Taisyklių 84 punktu, kuriame nurodyta, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, arba pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, peradministravo 2016 m. Paraišką ir priėmė 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimą. Apie priimtą 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimą T. U. buvo informuota NMA 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. BR6-8606 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuris buvo išsiųstas paštu 2016 m. Paraiškoje nurodytu adresu bei patalpintas NMA informaciniame portale.

Akcentuojama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2019 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019 konstatavo, kad pagal Taisyklių nuostatas pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Taisyklėse įtvirtinta nuostata, jog pareiškėjas pildydamas paraišką gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą. Nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama NMA Portale (https://portal.nma.lt).

Teigiama, kad 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimas jame nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, tačiau 2018 m. birželio 20 d. sprendimu apskaičiuota skola NMA negrąžinta. VĮ Registrų centras 2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-21719 (16.2 E) „Dėl duomenų iš Testamentų registro teikimo“ informavo NMA, jog mirusios T. U. palikimą priėmė Atsakovas. Vadovaujantis CK 5.1 str. 1 d., paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Vadovaujantis CK 5.52 str. 1 d., įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 5.52 str. 2 d., jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma šio kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka. Taip pat CK 5.52 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Apie priimtą 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. BRK-2069 „Dėl T. U. skolos grąžinimo“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 8 d. raštas).

Nurodoma, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą.

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos Pareiškėjai pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų suma apskaičiuota pagal formulę: Neapmokėta grąžintinų lėšų suma x (Palūkanų paskaičiavimo data – Data nuo +1) x Palūkanų metinis procentas /(dienų skaičius metuose) / 100. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo Pareiškėjos negrąžintos 1 215,90 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymima, kad atsakovas NMA 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis Atsakovams teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatavo, jog būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Taip pat LVAT nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas nėra ginčijamas, todėl atsakovės pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas. Be to išplėstinė teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės argumentai, susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, šioje byloje nėra aktualūs, o šio akto (skolos sprendimo) teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini.

Nurodoma, kad NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 papunkčiu, dalį palūkanų (4,96 Eur) apskaičiuotų nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. išskaičiavo 2019 m. gegužės 7 d. iš Pareiškėjai skirtos paramos. Atsakovo skola NMA šiuo metu yra 1 215,90 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į prašymą nurodė, kad pareiškėjos NMA reikalavimai priteisti skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl atmestini. Atsakovo teigimu T. U. savarankiškai negalėjo suprati NMA pranešimų esmės, juo labiau teikti paraiškos tikslinimui. Mano, kad T. U. žemės sklypų deklaravimą tvarką kitas asmuo, kuris turėjo pateikti NMA tinkamus žemės sklypų planus ir valdymo teisės dokumentus, iš kurių pakankamai aišku, kad T. U. teisėtai deklaravo minėtus plotus, jai papildomai įrodinėti žemės ūkio veiklos faktą ir žemės valdymo teisės nebuvo reikalo, todėl jai pagrįstai turėjo būti išmokamos išmokos, o išmokėta parama neturi būti sugrąžinama.

2020 m. spalio 22 d. atsakovas teismui teikia duomenis, nurodydamas, kad jie įrodo, kad T. U. teisėtai valdydama žemės plotus buvo pateikusi 2016 m. birželio 22 d. paraišką. Teigiama, kad T. U. dėl ribotų žinių ir psichinės sveikatos šių duomenų NMA laiku nebuvo pateikusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo iš atsakovo priteisti 1 215,90 Eur paramos permoką ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, pagrįstumas.

T. U. 2016 m. birželio 22 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 16-1010180618-A1-1), kurioje buvo deklaruota 12,27 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos Europos Sąjungos išmokos. 2016 m. Paraiškos administravimo metu kilus klausimui dėl galimo neteisėto/neteisingo laukų deklaravimo 2016 m. Paraiškoje ir atliekant duomenų patikrinimą T. U. paštu išsiųstas pranešimas per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo pateikti visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo (-ų) planu (-ais) (2016 m. lapkričio 19 d. pranešimas Nr. 1354370 bei 2017 m. sausio 28 d. pranešimas Nr. 1533587).

T. U. nepateikus prašomų žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų konstatuota, kad faktinis 2016 m. Paraiškos plotas yra 0 ha, todėl pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, žalinimo išmoka T. U. neturėjo būti skirta. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti/gavo didesnę nei priklauso paramą. NMA nustačiusi, kad T. U. buvo išmokėta didesnė parama negu priklauso, vadovaudamasi Taisyklių 84 punktu peradministravo 2016 m. Paraišką ir priėmė 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimą. Apie priimtą 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimą T. U. buvo informuota NMA 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. BR6-8606 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuris buvo išsiųstas paštu 2016 m. Paraiškoje nurodytu adresu bei patalpintas NMA informaciniame portale.

LVAT 2019 m. liepos 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019 yra konstatavęs, kad pagal Taisyklių nuostatas asmuo laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Taisyklėse įtvirtinta nuostata, jog pareiškėjas pildydamas paraišką gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą. Nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama NMA Portale (https://portal.nma.lt). Taigi paramos gavėja apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų buvo informuota tinkamai

Teisminėje praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarties 35 punkte nurodyta, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Tai reiškia, kad asmuo nesutikdamas su 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimu turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais duomenimis bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ informacija nustatyta, kad nėra jokių duomenų, jog paramos gavėja T. U. ar jos įstatyminis turto paveldėtojas, kuriam 2020 m. liepos 14 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą K. U., būtų kreipęsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti pareiškėjos 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. SP1-3831 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog sprendimas yra galiojantis, neapskųsti ir atsakovui sukelia teisines pasekmes.

Kaip jau paminėta, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarties 35 punkte nurodyta, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalyku negali būti 2018 m. birželio 20 d. sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių kvestionavimas.

Šioje byloje nustatyta, kad reikalavimas reiškiamas atsakovui K. U. kaip T. U. turtinių teisių paveldėtojui. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

Taigi, konstatavus, kad sprendimas dėl skolos sugrąžinimo nebuvo apskųstas, jame nurodoma permokos suma nustatytu terminu negrąžinta, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėja dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad paramos gavėjo ir jo teisių perėmėjo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pareiškėja prašyme prašo iš atsakovo priteisti ir 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos 1215,90 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 1 d iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Kaip jau paminėta, NMA atsakovę raštu informavo apie priimtą sprendimą ir prievolę grąžinti paramos lėšas, ši informacija paskelbta ir NMA portale, todėl sprendžiama, kad pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.

Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 215,90 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2018 m. spalio 1 d. iki visos skolos grąžinimo dienos yra pagrįstas, todėl tenkinamas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui K. U. skolos priteisimo tenkinti.

Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovo K. U. priteisti 1 215,90 Eur gražintiną paramos lėšų sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, šias palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 1 d. iki visiško lėšų sugrąžinimo dienos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas