Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. P.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui R. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog ieškinį palaiko visiškai, prašo remtis ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, jog atsakovą pažįsta apie 8 metus, vaikas gimė 2017 m. birželio 6 d. Ji baigė mokyklą 2016 metais ir išvažiavo pas atsakovą į Vokietiją, Vokietijoje gyveno su R. B., kartu gyvenant sužinojo, kad laukiasi. Jis nenorėjo pripažinti vaiko, siūlė darytis abortą, gimusio vaiko nepripažino, jokio išlaikymo neteikė. Vaikas lanko darželį. Išlaikymui panaudoja beveik visą savo algą, dar jai padeda išlaikyti vaiką močiutė ir mama. Artimieji jai padeda maistu ir pinigėliais. Vaikas lanko logopedą, nes turi kalbos sutrikimą, dažnai serga. Bendravimas su vaiku neribojamas, tačiau norėtų, kad prieš atvykstant susitikti su vaiku ar pasiimdamas vaiką, atsakovas parą prieš susitikimą informuotų ieškovę apie pageidavimą bendrauti su vaiku ar vaiką pasiimti. Vaikui atsakovas pinigų neskiria, daiktų nenuperka, kartais žinutėmis pasiteirauja kaip dukra laikosi ar neserga. Atsakovas dukrą matė kelis kartus per šventes. Mergaitė su tėvu yra bendravusi per programą Skype. Dukrai atsakovas yra svetimas žmogus, ji tėvo nepažįsta ir baiminasi su juo bendrauti.

Atsakovas R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam žinoma, posėdžio atidėti neprašė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Iš policijos pateiktų pranešimų, matyti, kad atsakovui buvo pranešta apie teismo posėdžius, jam taip pat buvo įteikti procesiniai dokumentai, pranešimas, apie nustatytiną terminą atsiliepimui pateikti, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko, posėdžio atidėti neprašė. Iš policijos susirašinėjimo, matyti, kad pareigūnei jis neigė, jog yra Julijos tėvas, nurodė, jog nenori, jog iš jo būtų priteistas išlaikymas vaikui, dėl kurio tėvystės abejoja.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė rašytinę išvadą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog vaikas su mama gyvena nuo gimimo, yra tokio amžiaus kai vaikui nuolatos reikalingas motinos rūpestis, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Dėl išlaikymo dydžio, pritaria ieškinio tenkinimui ir išlaikymo priteisimas atitiktų vaiko interesus, nes vaiką turi išlaikyti abu tėvai. Kadangi byloje nėra ekspertizės, negali pasisakyti dėl biologinės tėvystės, tačiau iš kitos medžiagos – žinučių turinio matyti, kad atsakovas pripažįsta tėvystę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės ir jos atstovės, atsakovo atstovės paaiškinimais, liudytojos Ž. J. parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, išvadą teikiančios institucijos rašytine išvada ir atstovės pasisakymu teismo posėdžiuose nustatyta, kad J. J. yra I. J. dukra, mergaitės gimimo įraše, grafoje tėvas duomenų nėra įrašyta. J. J. gyvena su motina I. J., ieškovės mamai priklausančiame bute. J. J. lanko darželį, už kurį ieškovė moka 27,00 Eur per mėnesį.

Dėl tėvystės nustatymo

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Esant galimybei privalo būti užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamais. Ši teisė užtikrinta J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindas tėvystei nustatyti / nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad jos dukra J. J. yra atsakovo R. B. dukra. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, nors jam tiek ieškinys buvo įteiktas, tiek ir apie teismo posėdį buvo pranešta.

Iš policijos pateikto susirašinėjimo, matyti, kad atsakovas nenori būti pripažintas vaiko tėvu, abejoja savo tėvyste, nedalyvaudamas teisme siekia išvengti pareigos teikti vaikui išlaikymą.

Pažymėtina, jog šiuo atveju, nesant galimybės atlikti DNR testą, teismas sprendimą priima pagal į bylą pateiktų kitų įrodymų visumą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, vaiko interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją (pareiškimo Nr. 34308/96); 2007 m. sausio 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje P. K. prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 39277/06); 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08); ir kt.).

Ieškovė teismui nurodė, kad jos dukros biologinis tėvas yra atsakovas R. B.. Liudytoja Ž. J., ieškovės mama, parodė, jog 2016 metais dukrą išleido kartu su R. B. į Vokietiją, R. B. pažadėjo, jog 2-3 metus, jie su I. J. vaikų nesusilauks, todėl ieškovė bijojo mamai prisipažinti, kad laukiasi. Ji pažinojo R. B. apie du metus, kai jis su I. J. išvyko į užsienį, tuo metu jie jau buvo pora. Bendravo su dukra per Skype, sužinojo, kad dukra nori grįžti, nes jie susipyko su Rolandu ir tuo metu sužinojo, kad Inga laukiasi. Inga jai pasakė, kad tėvas R. B.. R. B. nenorėjo pripažinti vaiko, siūlė pasidaryti abortą, įtarinėjo Ingą, kad vaikas ne jo. Šiuo metu I. J. su dukterimi gyvena su ja, vaikas pilnai aprūpintas, tačiau savarankiškai I. J. nesugeba aprūpinti dukros, liudytoja padeda finansiškai ir daiktais apie 100,00 Eur, o I. J. diedukas prisideda prie vaiko priežiūros. Atsakovas žadėjo nupirkti vaikui miegamą fotelį, tačiau to nepadarė. Iš susirašinėjimo Facebook programoje matyti, jog atsakovas su ieškove tebepalaiko intymius ryšius, žada intymių santykių metu pasirūpinti kontracepcija, siūlo jai susitikti, ateiti su dukra, susitarti dėl ateities. Atsakovas asmeninėse žinutėse ieškovės dukrą vadina savo dukra, siūlo susitaikyti ir ieškovę vadina savo dukros mama. Iš mokėjimo nurodymo pateikto ieškovei per susirašinėjimą, matyti, kad į J. J. sąskaitą atsakovas pervedė 64,00 Eur. Iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovas domisi dukros nuotraukomis, pyksta, jog ieškovė siekia teisminiu būdu priteisti dukrai išlaikymą, nurodo, kad dėl tokio ieškovės elgesio kenčia jo dukra. Iš susirašinėjimo matyti, jog atsakovas žino apie teismo posėdžius, tik sužinojęs apie teismo posėdžius, pareiškė, jog jis nėra ieškovės dukros tėvas. Teismas kompleksiškai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes, liudytojos Ž. J. parodymus bei į bylą pateiktą susirašinėjimą tarp ieškovės ir atsakovo ir sprendžia, jog yra pakankami įrodymų daryti tikėtiną ir pagrįstą išvadą, jog atsakovas yra biologinis J. J. tėvas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas buvo Lietuvoje ir turėjo realią galimybė atlikti DNR testą ir medicininiais įrodymais patvirtinti arba paneigti savo tėvystę, tačiau nesivadovavo rūpestingo, protingo ir sąžiningo elgesio standartais ir nedalyvavo teisiniame procese. Esant šioms aplinkybėms, teismas tenkina reikalavimą nustatyti, jog R. B. yra J. J. tėvas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaikų interesus. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovas tokio reikalavimo teisme nepareiškė, prieštaravimų nereiškė.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu ieškovė viena augina šalių nepilnametę dukrą, ją prižiūri ir rūpinasi. Ieškovė su dukra gyvena jos motinai priklausančiam būste. Teismas duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų dukros interesams neturi, atsakovas prieštaravimų nepateikė. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja dukros interesams. Nesant ginčo dėl J. J. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, taip pat į tai, jog ieškovė turi visas galimybes sudaryti dukrai tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnametės dukros J. J. gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. J. tenkinamas (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 250,00 Eur per mėnesį, nurodė, kad mergaitės poreikius sudaro išlaidos maistui, komunalinėms išlaidoms, sveikatos paslaugoms, higienos prekėms, drabužiams ir avalynei, taip pat ugdymui ir per mėnesį yra apie 500,00 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė į bylą pateikė sąskaitas ir kvitus patvirtinančius išlaidas, nors detaliai išlaidų ir nepagrindė. Liudytoja Ž. J. patvirtino, jog dukrai Ingai teikia materialinę paramą. Ieškovė nurodo, jog dirba, o iš Sodros duomenų bazės matyti, kad jos pajamos užmokestis yra apie 600,00 Eur. Ji jokio registruotino turto neturi, ką patvirtina nekilnojamojo turto registro ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenys. Atsakovo R. B. vardu registruotino turto viešuose registruose nėra registruota, pagal Sodros duomenis jis pajamų Lietuvos Respublikoje negauna, tačiau yra registravęs individualią veiklą. Iš susirašinėjimo matyti, jog atsakovas vyksta dirbti į Vokietiją, todėl teismas turi pagrindo spręsti, jog atsakovas turi pajamų. Atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas sprendžia, jog ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra pagrįsti, protingo dydžio ir užtikrina būtinuosius vaiko poreikius, todėl atsakovas, kaip vaiko tėvas turi pareigą prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savanoriškai teikė išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas sprendžia, jog motina dirbdama ir viena rūpindamasi nepilnamete dukterimi deda maksimalias pastangas užtikrinti vaiko išlaikymą ir jo poreikių tenkinimą, prisideda savo darbu sukurdama dukrai ne tik materialinę bet emocinę gerovę, todėl vaiko tėvas, kuris nei laiku, nei darbu neprisideda prie vaiko išlaikymo ir priežiūros, turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė nurodė, jog per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 500,00 Eur dydžio suma, teismas sprendžia, jog atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo 2/3, kas sudarytų 333,00 Eur per mėnesį, tačiau teismas atsižvelgia į tai, ieškovė per mėnesį gauna 60 Eur tikslinę išmoką vaikui, į tai, kad iš susirašinėjimo matyti, jog atsakovas turi dar vieną vaiką. Teismas įvertinęs atsakovo turtinę padėtį ir tai, jog ieškovė sutinka, kad atsakovas mokėtų 250,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį iki dukros pilnametystės, tenkina reikalavimą priteisti nepilnametei iš tėvo 250,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

Be to, išlaikyti vaiką tėvo pareiga kyla nuo vaiko gimimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 250,00 Eur už 29 mėnesius, iš įsiskolinimo atimamt 64,00 Eur sumą, pervestą atsakovo į J. J. sąskaitą, iš viso 7 186,00 Eur. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas teikė išlaikymą, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 141,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat 75,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nustatyti tėvystę, bei 68,00 Eur (250*12*0,03*0,75) už turtinį reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, 162 Eur už išlaikymo vaikui įsiskolinimą, iš viso 305,00 Eur žyminio mokesčio. Byloje patirta 7,34 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu ir jos gimimo liudijimo grafoje „tėvas“ įrašyti – „R. B.“.

Nepilnametės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad tėvas R. B. su dukra J. J. bendrauja be apribojimų, tačiau apie susitikimo laiką ir trukmę turi pranešti I. J. prieš parą, taip pat kol bus atkurtas tėvo ir vaiko ryšys, motina I. J. turi teisę dalyvauti tėvo ir dukros susitikimuose.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 29 d. iki J. J. pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise pripažinti I. J..

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 186,00 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 305,00 Eur (tris šimtus penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio, taip pat išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 7,34 Eur (septynis eurus 34 ct), išaiškinant, kad šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei 141,72 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą, išaiškinant, kad ši suma turėtų būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.