- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- ATP-184-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00113-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto L. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo L. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį administraciniu areštu 15 parų, administracinį areštą vykdant skubiai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. G. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. vasario 7 d. apie 18.30 val., būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini), telefonu per BPC žinomai melagingai iškvietė specialiąją tarnybą – (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnus, nurodydamas, kad alaus bare vyksta muštynės. Tokiais savo veiksmais L. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.
Apeliaciniu skundu L. G. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-02-20 nutarimą ir priimti naują nutarimą paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nesusijusią su administraciniu areštu. Nurodo, kad formaliai pripažįstant, kad jis padarė pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jo atžvilgiu pradėti du ikiteisminiai tyrimai, už veikas padarytas po administracinio teisės pažeidimo. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis augina du nepilnamečius vaikus, kad dabar ūkyje yra daug darbų. Mano, kad vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas galėjo jam paskirti kitą švelnesnę nuobaudą, nesusijusią su administraciniu areštu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariatas nesutinka su apeliaciniu skundu, mano, kad administracinė nuobauda L. G. paskirta pagrįstai ir yra tinkama, nes jis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, tai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų. Pažymi, kad ne visas administracines baudas L. G. yra sumokėjęs, kadangi dalies išieškojimas nutrauktas suėjus senatis terminams. Be to pastebi, kad L. G. jam paskirtą nuobaudą jau yra atlikęs.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. L. G. mano, jog yra nubaustas per griežtai, paskiriant jam administracinį areštą.
ATPK 30 straipsnyje, kuriame įtvirtintos nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės, nurodyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ATPK 186 straipsnyje numatyta, kad žinomai melagingas policijos iškvietimas užtraukia baudą nuo 86 iki 173 eurų arba administracinį areštą iki 30 parų.
Skirdamas L. G. nuobaudą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 30 straipsnio nuostatų, nes atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad apeliantas prisipažino padaręs teisės pažeidimą. Ši aplinkybė vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors L. G. paaiškinime nurodė, kad policiją melagingai iškvietė būdamas visiškai girtas, tačiau L. G. girtumas nebuvo nustatytas, todėl asmens neblaivumas pažeidimo padarymo metu nepripažintinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Dėl to skundžiamame nutarime pagrįstai nenurodyta, kad nustatyta L. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas, skirdamas L. G. nuobaudą, atsižvelgė į jo asmenybę, kad jis ūkininkas, rūpinasi ir išlaiko du nepilnamečius savo vaikus, tačiau yra baustas administracine tvarka (iš viso 5 kartus per penkerius metus už pažeidimus transporte ir du kartus jam buvo surašyti protokolai su administraciniu nurodymu už pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 195 straipsnyje). Pastebėtina, kad vieną kartą buvo baustas už pažeidimą, kurį jis padarė būdamas neblaivus. Iš pažymos apie apelianto baustumus matyti, kad dalies jam skirtų nuobaudų jis nėra sumokėjęs (iš viso nesumokėta baudų už 2600 Lt pagal 2011-06-14 ir 2014-10-14 priimtus teismo nutarimus), už 2009-06-24 ir 2009-10-30 padarytus teisės pažeidimus (ATPK 126 straipsnio 4 dalis, 128 straipsnis) paskirtos nuobaudos – baudos, nebuvo įvykdytos dėl suėjusio nuobaudos vykdymo senaties termino. Be to, iš bylos matyti, kad L. G. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika padaryta 2014-09-25), 2014-08-28 buvo teistas Švedijoje už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų. Pats apeliantas apylinkės teisme prisipažino, kad jo atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo. Taigi, L. G. ankstesni baustumai, duomenys apie jo padarytas nusikalstamas veikas, jį apibūdina neigiamai, kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nuolat daryti teisės pažeidimus, ir rodo, kad anksčiau apeliantui taikytos poveikio priemonės (baudos, specialiosios teisės atėmimas) teigiamos įtakos jam nepadarė. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti L. G. paskyrus ATPK 186 straipsnio sankcijose numatytą griežčiausią nuobaudą – administracinį areštą, savo trukme atitinkantį sankcijoje numatyto arešto vidurkį. Taigi, apeliantui pagal ATPK 186 straipsnį paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytą teisės pažeidimą bei pažeidėjo asmenybę, paskirtos nuobaudos mažinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą L. G. jau yra atlikęs (22 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais ir skirti kitą nuobaudos rūšį nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarimą nepakeistą ir L. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.