- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-298-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- L. V.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-298-115/2011
Teisėjas Ričardas Prašmuntas Procesinio sprendimo kategorijos:
75.4.3.; 125.1.; 125.2;.; 121.2;
2011 m. balandžio 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-8043/2010 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovės L. V. priešieškinį ieškovui V. V. santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. V., patikslinęs ieškinį (I t., b.l.167-170), prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – V., V.; santuokos metu įgytą prašo padalinti jam priteisiant natūra ½ dalį 1,4088 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., 64,24 kv.m. naudingo ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir keleivinį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei - ½ dalį 1,4088 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)natūra bei 6839,50 Lt piniginę kompensaciją už jai natūrą tenkančią mažesnę turto dalį.
Nurodė, kad 1979-01-27 su atsakove sudarė santuoką, įregistruotą Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 34). Santuokoje gimė dvi dukros – D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. V., gim. (duomenys neskelbtini). Susituokę pradėjo gyventi name, kuris ieškovo tėvui buvo skirtas kaip tarnybinis butas. Tėvas jau buvo miręs, gyva buvo tik mama. Ieškovui buvo pasiūlyta išsipirkti butą. Jis buvo apsidraudęs 1000 rub. ir už tą sumą nusipirko namą, o už vienkartines išmokas nusipirko 1,4088 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė už vienkartines išmokas nusipirko 1500 akcijų ir už dukros išmokas taip pat nupirko akcijų. Atsakovė kategoriškai atsisakė pirkti žemę. Nurodė, kad santuokos metu pirko tik gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, o ūkiniai pastatai ir kiti statiniai buvo statyti ieškovo tėvų. Paaiškino, kad šalių santuoka pradėjo griūti prieš keletą metų, atsakovei pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu, kuri išgėrusi darėsi agresyvi, priekabiavo, grasino susidorojimu, gąsdino sunaikinti namus, žemino ieškovą ir vaikus, buvo jam neištikima. Nurodė, kad laukė, kol jaunesnioji dukra baigs mokslus mokykloje ir tuomet pradėjo skyrybų procesą su atsakove. Su atsakove pasidalijo turtą ir atskirai pradėjo gyventi dar neišsituokus, nes kartu gyventi dėl nuolatinių tarp jų kylančių konfliktų buvo neįmanoma. Įėjimas į namą yra iš dviejų pusių, todėl ieškovas atsitvėrė koridorių nuo atsakovės, kad galėtų vienas vaikščioti. Pabrėžė, kad konfliktai tarp šalių kildavo dėl to, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ir tuo pasireiškia jos kaltė dėl santuokos iširimo. Nurodė, kad dėl atsakovės agresyvumo ne kartą kreipėsi į policiją.
Atsiliepimas
Atsakovė L. V. atsiliepimu (II t., b.l. 1-6) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo pateikti argumentai dėl santuokos iširimo dėl atsakovės kaltės yra nepagrįsti ir melagingi. Ieškovo ir atsakovės santuoka faktiškai iširo nuo 2007-03-14. Pažymėjo, kad ieškovo pareiškimai policijai dėl atsakovės elgesio yra parašyti bei nagrinėti tada, kai ieškovas su atsakove buvo nutraukę faktinius santuokos ryšius ir jų santuoka buvo faktiškai iširusi ir todėl neturėtų būti vertinami kaip skyrybų priežastis. Paaiškino, kad netinkamas atsakovės elgesys, kuris yra fiksuojamas policijos pareigūnų faktiškai santuokai iširus dar nereiškia, kad atsakovė taip elgėsi ir gyvendama šeimoje. Nurodė, kad būtent skyrybos jai sukelia stiprius dvasinius išgyvenimus ir toks jos elgesys, kokį fiksuoja policijos pareigūnai yra iššauktas skyrybų proceso. Su ieškovo teigimu, jog piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais atsakovė taip pat nesutiko ir nurodė, kad nevengė alkoholio, bet tik po to, kai faktiniai santuokos ryšiai su ieškovu buvo nutrūkę. Nurodė, kad su ieškovu santuokoje pragyveno 28 metus. Ieškovas gyvenant santuokoje visiškai nesirūpino buitimi, neskyrė šeimai dėmesio, nepadėdavo atsakovei rūpintis vaikais ir namu.
Šalies argumentai
Atsakovė patikslintu priešieškiniu (II t., b.l.19-24) prašė nustatyti natūra padalinto gyvenamojo namo naudojimosi tvarką nustatant, kad atsakovė naudojasi patalpomis pažymėtomis plane 1-3 (13,29 kv. m.), 1-4 (17,65 kv. m.) bei 1-6 (4,58 kv.m.),iš viso 35,52 kv.m. bei ta palėpės dalimi, kuri yra atitinkamai virš išvardintų patalpų, o ieškovas naudojasi patalpomis, pažymėtomis plane 1-1 (3,47 kv.m.), 1-2 (12,20 kv.m.), 1-5 (6,45 kv.m.) bei 1-7 (9,60 kv.m.), iš viso 31,72 kv.m. bei ta palėpės dalimi, kuri yra atitinkamai virš išvardintų patalpų. Nurodė, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo šį kilnojamąjį turtą: keleivinį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt vertės, baldų sekciją Viktorija 1236,00 Lt vertės, šaldiklį – šaldytuvą 1676,00 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą 914,00 Lt vertės, šaldytuvą 672,00 Lt vertės, svetainės baldų komplektą 1200,00 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 300,00 Lt vertės, dvi rūbų spintas 200,00 Lt vertės, televizorių 100,00 Lt vertės, sofą – lovą 500,00 lt vertės, naują televizorių 800,00 Lt vertės, dujinę plytelę 1000,00 Lt vertės, šaldytuvą 500,00 Lt vertės, veidrodį 100,00 Lt vertės. Atsakovė prašo santuokos metu įgytą turtą padalinti natūra po ½ dalį kiekvienam, atsakovei priteisiant baldų sekciją Viktorija, 1236,00 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą, 914,00 Lt vertės, šaldytuvą, 672,00 Lt vertės, svetainės baldų komplektą, 1200,00 Lt vertės, o ieškovui – keleivinį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Lt vertės, šaldiklį – šaldytuvą, 1676,00 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą, 300,00 Lt vertės, dvi rūbų spintas, 200,00 Lt vertės, televizorių, 100,00 Lt vertės, sofą – lovą, 500,00 lt vertės, naują televizorių, 800,00 Lt vertės, dujinę plytelę, 1000,00 Lt vertės, šaldytuvą, 500,00 Lt vertės, veidrodį, 100,00 Lt vertės. Nurodė, kad kompensacijos už jai natūra tenkančia mažesnę turto dalį atsisako. Atsakovė nurodė, kad santuokoje šalys įgijo nekilnojamąjį turtą: 1,4088 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., 64,24 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Su ieškovo siūlomu turto padalijimo būdu nesutiko ir prašė minėtą nekilnojamąjį turtą dalinti tik natūra lygiomis dalimis jai ir atsakovui priteisint po ½ dalį aukščiau išvardyto nekilnojamojo turto.
Atsiliepimas
Ieškovas V. V. atsiliepimu su patikslintu priešieškiniu nesutiko (II t.,b.l.49-54). Nurodė, jog atsakovė savo žeminančiu elgesiu pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, ji kalta dėl šeimos iširimo. Nesutiko su priešieškinėje nurodytu santuokoje įgyto turto padalijimu. Teigė, kad tikslinga natūra dalinti tik 1,4088 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai. Nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, sudarytą 1979 m. sausio 27 d. Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 34) tarp V. V. ir L. V. (Z.). Nutraukus santuoką ieškovui V. V. paliko pavardę – V., atsakovei L. V. paliko pavardę – V.. Priteisė V. V. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 1,4088 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ½ dalį 64,24 kv.m. naudingo ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., bei keleivinį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Lt vertės, šaldiklį – šaldytuvą, 1676,00 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą, 300,00 Lt vertės, dvi rūbų spintas, 200,00 Lt vertės, televizorių, 100,00 Lt vertės, sofą – lovą, 500,00 Lt vertės, naują televizorių, 800,00 Lt vertės, dujinę plytelę, 1000,00 Lt vertės, šaldytuvą, 500,00 Lt vertės, veidrodį, 100,00 Lt vertės. Priteisė L. V. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį 1,4088 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ½ dalį 64,24 kv.m. naudingo ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., bei baldų sekciją Viktorija, 1236,00 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą, 914,00 Lt vertės, šaldytuvą, 672,00 Lt vertės, svetainės baldų komplektą, 1200,00 Lt vertės. Nustatė tokią naudojimosi 64,24 kv.m. naudingo ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu (duomenys neskelbtini)., tvarką: „V. V. skirti naudotis patalpomis, pažymėtomis plane 1-1 (3,47 kv.m.), 1-2 (12,20 kv.m.), 1-5 (6,45 kv.m.) bei 1-7 (9,60 kv.m.), iš viso 31,72 kv.m. bei ta palėpės dalimi, kuri yra atitinkamai virš išvardintų patalpų; L. V. skirti naudotis patalpomis pažymėtomis plane 1-3 (13,29 kv. m.), 1-4 (17,65 kv. m.) bei 1-6 (4,58 kv.m.),iš viso 35,52 kv.m. bei ta palėpės dalimi, kuri yra atitinkamai virš išvardintų patalpų“. Priteisė iš V. V. 1511,87 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš L. V. 2042,91 Lt bylinėjimosi išlaidų V. V. ir 25,08 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (II t., b.l.82-87).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šeima faktiškai iširo ir išsaugoti jos neįmanoma, sutuoktiniai jau daugiau negu du metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, jų šeiminiai ryšiai yra nutrūkę, dėl ko šalys ir neprašo skirti termino susitaikymui. Teismas darė išvadą, kad dėl šeimos iširimo yra kaltos abi šalys, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės CK. 3.61 str. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo turto, kurio vertė yra 85.707,00 Lt. Šalys nenurodė bei neįrodė jokių aplinkybių, į kurias atsižvelgdamas teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl ieškovui ir atsakovei priteisė po ½ dalį santuokos metu įgyto turto. Tarp šalių ginčo dėl dalijamo turto vertės nėra, todėl teismas vadovavosi šalių nurodyta nekilnojamojo ir kilnojamo turto verte. Tarp šalių kilo ginčas dėl gyvenamojo namo padalijimo, atsakovei nesutikus, kad gyvenamasis namas būtų priteistas ieškovui natūra jai priteisiant 6839,50 Lt piniginę kompensaciją už natūra tenkančia mažesnę turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto neturi, neturi kitos gyvenamosios patalpos bei į tai, kad gyvenamojo namo padalijimas natūra yra įmanomas, gyvenamąjį namą su priklausiniais teismas dalino natūra priteisiant šalims po ½ dalį 64,24 kv.m. naudingo ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš viso santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertė yra 75509,00 Lt. Padalinus turtą natūra lygomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienam, teismas konstatavo, kad kiekvienam priteistina nekilnojamojo turto už 37.754,50 Lt. Teismas pažymėjo, jog dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalijimo ginčo tarp šalių nėra, todėl jis dalintinas natūra. Atsakovė 2009-09-28 patikslintame priešieškinyje nurodė, sutinkanti, kad didesnė kilnojamojo turto dalis atitektų ieškovui, jokių kompensacijų atsakovei už tai neišmokant, todėl kompensacijos atsakovei už jai tenkančią kilnojamojo turto mažesnę dalį teismas nepriteisė. Atsižvelgęs į šalių nurodytas aplinkybes, į tai, kad šalys nuolat konfliktuoja, teismas darė išvadą, jog padalijus santuokoje įgytą turtą, būtų tikslinga nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
Ieškovas su atsakovės siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nesutiko, nes dėl nuolat kylančių tarp šalių konfliktų būtų tikslinga jam priteisti gyvenamąjį namą, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymas neišspręs bendravimo bei sugyvenimo bendrai priklausančiame name problemų. Teismas pažymėjo, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Teismas nustatė, jog atsakovė, norėdama išspręsti tarp šalių kylančias problemas dėl bendro turto, siekė savo valią suderinti su ieškovu, t.y. jos nurodytoje naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkoje ji pateikė galimą naudojimosi tvarkos nustatymo variantą, sutiko, kad, jei ieškovui netinka jos pasiūlyta jam naudotis priskirtina namo dalis, ji sutinka keistis jos nurodytomis šalims priskirtinomis dalimis, tačiau ieškovas šių pasiūlymų nevertino, jokių kitų naudojimosi tvarkos variantų nepasiūlė, tik pateikė prašymą visą namą priteisti jam, atitinkamai atsakovei iš jo priteisint kompensaciją. Teismas konstatavo, jog atsakovės siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra priimtina abiem šalims, akivaizdžiai nepažeidžianti ieškovo teisių ir teisėtų interesų, todėl nustatytina.
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) V. V. pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l.91-98), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). padalinimo natūra po ½ dalį bei priteisimo asmeninės nuosavybės teise kiekvienai iš šalių, naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, kilnojamojo turto tarp šalių padalijimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą; santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės; V. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 7995-3007-6016, kartu su priklausančiais statiniais, priteisiant 6.839,50 Lt dydžio piniginę kompensaciją atsakovei; kilnojamąjį turtą padalinti taip: V. V. priteisti keleivinį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); virtuvės baldų komplektą 300,00 Lt vertės, rūbų spintą 100,00 Lt vertės, televizorių 100 Lt vertės, šaldiklį – šaldytuvą 1.199 Lt vertės. L. V. priteisti baldų sekciją Viktorija, 1236,00 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą, 914,00 Lt vertės, šaldytuvą, 672,00 Lt vertės, svetainės baldų komplektą 1200,00 Lt vertės, sofą – lovą 500,00 Lt vertės, naują televizorių 800,00 Lt vertės, dujinę plytelę 1000,00 Lt vertės, šaldytuvą 500,00 Lt vertės, veidrodį 100,00 Lt vertės, rūbų spintą 100,00 Lt vertės; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus dėl santuokos iširimo. Teigia, jog santuoka pradėjo irti atsakovei ėmus piktnaudžiauti alkoholiu, pasidarius agresyviai, dėl to dar labiau sutriko apelianto sveikata. Tai patvirtina pateikiama 2006-04-25 epikrizė. Sutuoktinė nesirūpino apelianto sveikata, taigi pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Teigia, jog dalį jam priteistų kilnojamųjų daiktų ieškovė išsivežė (sofą –lovą (500 Lt), televizorių (800 Lt), šaldytuvą (500 Lt) dujinę plytelę (1000 Lt), veidrodį (100Lt)). Teigia, jog šaldiklį – šaldytuvą, 1.199 Lt vertės įsigijo su atsakove jau gyvenant skyrium, todėl tas daiktas turi būti pripažintas jo asmenine nuosavybe ir nedalintinas. Pateikia 2008-01-28 Trakų vartotojų kooperatyvo apmokėjimo už šaldytuvą kvitą. Mano, jog teismas neteisingai natūra padalino turtą, nes naudojantis bendra gyvenamąja patalpa tarp buvusių sutuoktinių kils konfliktų, nes jie ir anksčiau kildavo, tai patvirtina pateikti įrodymai. Pažymi, jog ginčo namas yra 64,24 m² ploto, yra senas, remontuotinas. Mano, jog 6.839,50 Lt dydžio piniginę kompensacija atsakovei atitiktų pusės namo vertę. Nustačius bendro naudojimosi namu tvarką, tektų atlikti konstrukcinius pertvarkymus – reikėtų įrengti atskirą įėjimą, o tai lyginant su namo verte, būtų pernelyg brangu. Atsakovė faktiškai nebegyvena name nuo 2008 m., kai išsivežė savo asmeninius daiktus. Pažymi, kad teismas tenkino atsakovės prašymą ir padalino namą taip, kad atsakovė neturi galimybės patekti į savo patalpas, nes įėjimas yra tik iš apeliantui tekusių patalpų. Toks sprendimas neatitinka nei vienos iš šalių interesų.
Atsakovė L. V. atsipiepimu į apeliacinį skundą (b.l.105-112) prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2006-04-25 epikrizės išrašą apeliantas nepateikė pirmosios instancijos teismui, todėl teismas negalėjo tai įvertinti. Pats faktas, kad apelianto sveikata pablogėjo dar neįrodo ieškovės kaltės. Apeliantas neįrodė vien tik atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas nustatė, kad apeliantas pats piktnaudžiavo alkoholiu santuokos metu, tai patvirtino liudytojos ieškovo dukros D. P. bei S. V.. Pažymi, kad apeliantas nei procesiniuos dokumentuose, nei nagrinėjant bylą neprieštaravo dėl atsakovės prašomo kilnojamojo turto padalijimo varianto. Tačiau apeliaciniame skunde nurodo, jog dalį jam priteistų kilnojamųjų daiktų ieškovė išsivežė, todėl tie daiktai priteistini atsakovei. Tačiau daiktų faktinis buvimas pas kurią nors šalį, dar nereiškia, kad jie priteisiami būtent tam asmeniui, kuris jį valdo. Be to, atsakovė pati sutiko su jai tenkančia mažesne kilnojamojo turto dalimi. Pažymi, kad nagrinėjant bylą, ieškovas nenurodė, kad šaldiklis – šaldytuvas 1.199 Lt yra jo asmeninė nuosavybė ir nedalintinas, nebuvo pateikęs 2008-01-28 Trakų vartotojų kooperatyvo apmokėjimo už šaldytuvą kvito. Teigia, jog šis kvitas nėra susijęs su nagrinėjama byla. Šaldytuvą –šaldiklį ieškovas ir atsakovė įsigijo 2007 m. vasario mėn., vedant bendrą ūkį. Vadovaujasi CPK 306 str. 2 d. dėl apeliacinio skundo grindimo naujomis aplinkybėmis. Teigia, jog egzistuoja visi objektyvūs kriterijai, leidžiantys gyvenamąjį namą padalinti natūra. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus atsakovės pateiktus brėžinius ir planus; galimybę įrengti atskirą įėjimą. Nėra pagrindo teigti, kad ginčo namas negali būti pertvarkytas. Mano, jog konfliktai tarp šalių kildavo būtent dėl to, kad nebuvo susitarta dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, teismo sprendimas šį klausimą išsprendė. Už apelianto siūlomą 6.839,50 Lt kompensaciją atsakovė neturėtų galimybės įsigyti jokios gyvenamosios patalpos, taigi apeliantas atsidurtų žymiai geresnėje situacijoje nei atsakovė. Piniginė kompensacija pagal teismų praktiką yra galima tik jei jokiu kitu būdu negalima padalinti turto natūra (LAT 2008-05-19 nutartis civ. Byloje Nr.3K-3-139/2008). Šiuo atveju yra galimybė padalinti turtą natūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (ieškovas) V. V. apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir natūra padalintas santuokoje įgytas turtas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turto padalinimo dalyje keistinas, tenkinant iš dalies apeliacinį skundą, o likusioje dalyje skundas atmestinas.
Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką
Kolegija pažymi, kad santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas.
Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-14/2008; LAT 2010 m. vasario 1 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-24/2010).
Ieškovas, kreipdamasi į teismą, teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė, pareikšdama priešieškinį, nurodė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl ieškovo netinkamo elgesio ir kaltės. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad abu sutuoktiniai vienas kitam buvo nelojalūs ir nerodė pagarbos tiek prieš kreipiantis į teismą, tiek vėliau, nes pastoviai konfliktavo, rašė policijai skundus, jų tarpe ir visiškai nepagrįstus. Be to, apeliacinės instancijos teisme ieškovas faktiškai pats pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir plačiau šiuo klausimu nepasisako, paliekant sprendimą šioje dalyje nepakeistą.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė turi santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuris jiems priklauso jungtinės nuosavybės teisėmis. Nekilnojamąjį turtą 75509,00 Lt vertės teismas padalijo lygiomis dalimis natūra bei nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. T.y. ieškovui V. V. ir atsakovei L. V. asmeninės nuosavybės teise priteisė po ½ dalį 1,4088 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). ir po ½ dalį 64,24 kv.m. naudingo ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Nustatė, kad V. V. naudosis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis plane 1-1 (3,47 kv.m.), 1-2 (12,20 kv.m.), 1-5 (6,45 kv.m.) bei 1-7 (9,60 kv.m.), iš viso 31,72 kv.m. bei ta palėpės dalimi, kuri yra atitinkamai virš išvardintų patalpų. L. V. paliko naudotis patalpomis pažymėtomis plane 1-3 (13,29 kv. m.), 1-4 (17,65 kv. m.) bei 1-6 (4,58 kv.m.), iš viso 35,52 kv.m. bei ta palėpės dalimi, kuri yra atitinkamai virš išvardintų patalpų. Ieškovui priteisė keleivinį automobilį VW Paesat -1000,00 Lt vertės, šaldiklį – šaldytuvą-1676,00 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą-300,00 Lt vertės, dvi rūbų spintas-200,00 Lt vertės, televizorių- 100,00 Lt vertės, sofą – lovą-500,00 Lt vertės, naują televizorių- 800,00 Lt vertės, dujinę plytelę- 1000,00 Lt vertės, šaldytuvą-500,00 Lt vertės, veidrodį-100,00 Lt vertės. Atsakovei L. V. priteisė baldų sekciją Viktorija-1236,00 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą -914,00 Lt vertės, šaldytuvą-672,00 Lt vertės, svetainės baldų komplektą-1200,00 Lt vertės.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovas papildomai pateikė nekilnojamojo turto įvertinimą ir prašė jam vienam priteisti gyvenamąjį namą ir 29/110 žemės sklypo dalis -0,408ha ploto, kurio vertė yra 100000Lt, atsakovei priteisti 71/100 dalis-1ha ploto, kurio vertė yra 120000Lt, o kilnojamąjį turtą padalinti natūra, neprašant pripažinti, kad dalis šio turto yra jo asmeninė nuosavybė.
Atsakovė apeliacinio skundo nepadavė, tačiau teismui pateikė gyvenamojo namo ir kitais statiniais naudojimosi tvarką, kuri skiriasi nuo priešieškiniu prašomos ir teismo nustatytos.
Kolegija sprendžia, kad turto padalinimo dalyje apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija pažymi, kad CK 3.127 pagrindu teismo sprendimu padalijamas tas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos; turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalinimui natūra. Turtas padalinamas natūra, jei toks būdas yra galimas. Spręsdamas dėl bendro turto padalinimo būdo, teismas turi atsižvelgti į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje ir 3.124 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes. Šiuose straipsniuose pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas. Įstatymuose pateikiamas aplinkybių (kriterijų) sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Svarbu, kad teismas konstatuotų aplinkybes, kuriomis grindžia parinktą bendro turto padalinimo būdą. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalinimo būdo teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalinimo būdą.
Nagrinėjamoje byloje gyvenamasis namas, žemės sklypas ir kitas turtas faktiškai gali būti padalintas natūra, tačiau norint izoliuoti ar atidalinti gyvenamojo namo patalpas yra būtina įrengti atskirą įėjimą, kas savaime yra sudėtinga, nes tam yra reikalingos lėšos, bendraturčių sutarimas ar vieno iš jų sutikimas. Tuo tarpu byloje esanti medžiaga rodo, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra priešiški, atsakovė dėl nenormalių tarpusavio santykių iš namo išsikraustė 2008 metais ir dabartiniu metu gyvena bei dirba Kaune. Pažymėtina ir tai, kad gyvenamasis namas, kiti statiniai yra apleisti ir reikalauja remonto, o taip pat yra nenustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka ir nesprendžiamas turto atidalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Tai rodo, kad padalijus nekilnojamąjį turtą natūra, faktiškai nebus eliminuotos ne tik objektyvios priežastys (izoliuotų patalų nebuvimas), bet ir subjektyvios priežastys (komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę bendraturčiams naudotis padalintu turtu, derinant interesus), kurios trukdys izoliuoti naudojamas patalpas, atlikti remontą ir rūpintis statinių priežiūra. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo pasiūlymu vietoje statinių gauti didesnę dalį žemės sklypo, motyvuojant tuo, kad ji neturi nuosavo būsto ir tik žemės sklypas jai nereikalingas. Todėl kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą ir visą nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, kuris esamoje valdoje gyveno su tėvais ir gyvena šiuo metu, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją, kuri padės išspręsti atskiro gyvenamojo būsto įsigijimo klausimą ir apsaugos abu sutuoktinius nuo bet kokių kontaktų ateityje. Tokiu būdu padalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, nuosavybė iš vieno ar kito sutuoktinio nėra atimama, o tik taikomas įstatyme nustatytas santuokinio turto padalijimo būdas, kuris šiuo konkrečiu atveju atitinka ir CK 1.5str. įtvirtintus principus, nes teismui yra pateiktas naujas nekilnojamojo turto įvertinimas, iš kurio matyti, kad nekilnojamojo turto vertė yra žymiai didesnė, nei buvo nurodyta ieškinyje ir teismo sprendime, t.y. bendra nekilnojamojo turto vertė yra 202000Lt ir dėl tokio įvertinimo ginčo nėra. Tai rodo, kad ieškovas turės išmokėti atsakovei 102000Lt piniginė kompensaciją, vietoje jam tenkančios natūra kito sutuoktinio turto dalies, kadangi šis turtas jiems buvo padalintas lygiomis dalimis. Tuo tarpu kilnojamojo turto padalijimo dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas, nes apeliantas nepalaikė savo prašymo dėl šaldytuvo pripažinimo jo asmenine nuosavybe, o atsakovė apeliacinio skundo šioje dalyje neskundė, nors ieškovui priteisto turto vertė faktiškai yra didesnė. Be to, šalys pripažino, kad ieškovui tenkanti sofa –lova yra jau sudeginta, dujinė plytelė ir šaldytuvas išmesti į kiemą kaip netinkami naudoti.
Kadangi iš atsakovo yra priteisiama gana didelė piniginės kompensacijos suma, o dalintinų piniginių lėšų nėra, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas apeliantui sudaryti sąlygas teismo sprendimui(nutarčiai) įvykdyti ir nustatyti protingą terminą kompensacijai sumokėti (CPK 284str.1d.). Tačiau atsakovė neturi gyvenamojo būsto ir jį nuomojasi, negalėdama gyventi abiems sutuoktiniams priklausančiame name, todėl kolegija sprendžia, kad protingas terminas šiuo atveju yra 3 mėnesiai, nes nustatant ilgesnį ar trumpesnį terminą, būtų pažeista buvusių sutuoktinių tarpusavio interesų pusiausvyra.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė iš dalies nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis keistinas (CPK 326 str.1 d.3 p.).
Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 str., turėtų būti perskaičiuotos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau kadangi dalintino nekilnojamo turto apimtis iš esmės nesikeitė, paduodant apeliacinį skundą už jį žyminis mokestis buvo sumokėtas, o teismas savo iniciatyvą parinko kitą turto padalijimo būdą, perskaičiuoti žyminį mokestį ar kitas bylinėjimosi išlaidas pagrindo nėra. Tuo tarpu procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinėje teismo instancijos priteistinos iš abiejų sutuoktinių, nes apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies. Iš atsakovės taip pat priteistina ieškovui 1264,82Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš sumokėtų 1382,82Lt, nes apeliacinis skundas dėl turtinių reikalavimų sumokėto žyminio mokesčio apimtyje yra patenkintas, o neturtinis reikalavimas atmesta . Dėl šios priežasties atsakovės turėtos 847Lt išlaidos (dėl naudojimosi statiniais tvarkos nustatymo) neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16-8043/2010 santuokinio turto padalijimo dalyje ir ją išdėstyti taip:
„priteisti V. V. asmeninės nuosavybės teisę nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė yra 220000Lt, t.y. 1,4088 ha ploto žemės sklypą-160000Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 64,24 kv.m. naudingo ploto gyvenamąjį namą, pažymėtą indeksu 1A1m -40000Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, pažymėtą indeksu 3I1ž- 500Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, pažymėtą indeksu 5I1ž-500Lt vertės, unikalus Nr. 4400-0313-2429, tvartą, pažymėtą indeksu 7I1m-500Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, pažymėtą indeksu 8I1ž-250Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius(šulinį, lauko tualetą, rūkyklą)-250Lt vertės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).; kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė- 6176 Lt, t.y: keleivinį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)-1000 Lt vertės, šaldiklį – šaldytuvą-1676 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą-300Lt vertės, dvi rūbų spintas, 200 Lt vertės, televizorių, 100 Lt vertės, sofą – lovą, 500 Lt vertės, naują televizorių, 800 Lt vertės, dujinę plytelę, 1000 Lt vertės, šaldytuvą, 500 Lt vertės, veidrodį, 100 Lt vertės.
Priteisti atsakovei L. V. kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė -4022Lt, t.y: baldų sekciją „Viktorija“ -1236,00 Lt vertės, miegamojo baldų komplektą- 914,00 Lt vertės, šaldytuvą -672,00 Lt vertės, svetainės baldų komplektą -1200,00 Lt vertės.
Priteisti iš ieškovo V. V. 110000Lt (šimtą dešimt tūkstančių litų) ieškovei L. V. kompensacijos, išmokant šią sumą per tris mėnesius, t.y. iki 2011m liepos 21d. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą“.
Priteisti iš atsakovės L. V. 1264,82Lt ieškovui V. V. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Priteisti iš ieškovo V. V. ir atsakovės L. V. valstybei lygiomis dalimis 7,15Lt, t.y. po 3,58Lt iš kiekvieno, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.