Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiuoju asmeniu įtraukiant antstolį Giedrių Jonauską dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, išmokant kompensaciją ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą atidalinti jai ir atsakovui lygiomis dalimis priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jai paliekant šį butą nuosavybės teise, o atsakovui išmokant kompensaciją pinigais -2 497,50 Lt, atsižvelgiant į daikto vertę ir remontui sunaudotas lėšas. Savo reikalavimą ji grindė tuo, kad atsakovas yra buvęs jos sutuoktinis, santuoka tarp jų buvo sudaryta 1985-11-15, o nutraukta 1997-11-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau nutraukiant santuoką bendrai sugyventas turtas nebuvo padalintas. Nurodė, kad šis butas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotas atsakovo vardu nuo 1993-04-06, įregistravimo pagrindas- 1993-03-31 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi tuo metu ji ir atsakovas buvo susituokę, butas buvo bendrąja jų jungtine nuosavybe. Po santuokos nutraukimo atsakovas išsikėlė ir šiame bute nebegyveno, juo nebesirūpino, neremontavo, todėl ji pati savo lėšomis iki 2008 metų šį butą suremontavo – uždengė stogą, įstatė stoglangį, pakeitė kaminą, sutvarkė elektros instaliaciją, sienas, lubas, išleisdama tam 4 065,00 Lt. Šio buto vertė 2013-01-01 masinio vertinimo duomenimis yra 9 080,00 Lt, todėl ji prašo, padalinus ir buto, ir remonto išlaidų sumas abiems savininkams per pusę, nustatyti išmokėtiną atsakovui kompensacijos sumą 2507,50 Lt ( 9080,00 Lt : 2 – 4065,00:2), o patį butą nuosavybės teise palikti jai, kadangi ji nuolat jame gyvena, rūpinasi, remontuoja.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovės ieškinio reikalavimus palaikė, nurodė, kad butą būtina padalinti, kadangi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės nebėra. Taip pat prašė priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, kurių ji patyrė šioje byloje.

Trečiasis asmuo, būdamas tinkamai informuotas apie bylą, atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti ją jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (LR CPK 285str. 2d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1997-11-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-462/1997 buvo patenkintas šalių prašymas, kuriuo ieškovės ir atsakovo 1985-11-15 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta (b.l. 7). Ištuokos liudijimas išduotas 1997-12-09 (b.l. 8). Nuo 2006-11-09 V. B. įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (9 b.l.), o S. B. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Klaipėdos r. savivaldybėje, Dovilų mstl.(15 b.l.). Pateiktos fotografijos (11-12 b.l.) ir atliktų darbų aprašymas (13 b.l.) patvirtina, kad butas buvo kapitališkai remontuojamas. Iš VĮ registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas atsakovo V. B. vardu, įregistravimo pagrindas – 1993-03-31 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą (17 b.l.), o jo vertė – 9 080 Lt (14 b.l.).

Lietuvos Respublikos CK 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismą (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

CK 4.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo, atidalijant turtą natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, taip pat numatant vieną iš atidalijimo būdų - kompensacijos atidalijamiems bendraturčiams išmokėjimą pinigais. Įstatymas numato galimybę priteisti kompensaciją vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams ir atidalijimo prašančiam bendraturčiui (CK 4.80 str. 1, 2 d.), o kam konkrečiai kompensacija priteistina, priklauso nuo bylos šalių valios, ieškovų (atsakovų) kiekio, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė reikalauja absoliutaus ginčo patalpų atidalinimo, išmokant kompensaciją atsakovui, t. y. siekia, kad jis pasitrauktų iš bendrosios dalinės nuosavybės ir taip ji pasibaigtų, ieškovei tampant vienintele buto savininke, o atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais . Toks būdas yra teisėtas, numatytas įstatymo, atsakovas tam neprieštaravo. Be to, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus dėl to, kaip ji šiuo butu rūpinasi, remontuoja, prižiūri, nuolat jame gyvena, kai atsakovas nuo pat santuokos nutraukimo jame nebegyvena ir tai yra pažymėta net 1997-11-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime, kuriuo nutraukta jų santuoka, darytina išvada, kad šis atidalijimo būdas labiausiai atitiks šalių interesus. Pažymėtina, kad šis būdas nepažeis ir atsakovo kreditoriaus –valstybės, kuriai iš atsakovo yra išieškoma trečiojo asmens vedamoje vykdomojoje byloje, interesų, kadangi kompensacijos būdu gautą sumą pasidarys įmanoma išieškoti iš atsakovo.

Lietuvos Respublikos CK įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. LR CK 4.76 str. nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas ir byloje esančius rašytinius įrodymus, kad ieškovė skyrė 4 065,00 Lt šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise (po santuokos nutraukimo laikytina dalinė) priklausančio buto remontui, pusė šios sumos atidalijant jai priteistina iš atsakovo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 272,00 Lt žyminio mokesčio ir protinga (atitinkanti teisės normų reikalavimus, advokato/teisininko sugaišto laiko ir darbo kiekį, bylos sudėtingumą) teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su šia byla, suma – 1 000,00 Lt (LR CPK 93str. 1d.).

Iš atsakovo priteistina 11,87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (LR CPK 92str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovės S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą – butą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini):

atsakovui V. B. priteisti iš ieškovės S. B. kompensaciją pinigais – 2507,00 Lt ( du tūkstančius penkis šimtus septynis Lt 00 cnt).

Priteisti iš atsakovo V. B. ieškovei S. B. 1272,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt du Lt 00 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B. 11,87 Lt (vienuolika Lt 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.