- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2YT-262-374/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02885-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L., VĮ Turto bankas
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, A. L. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. teismo prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 1992-11-02, palikimą priėmė jo sutuoktinė E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pradėjusi turtą faktiškai valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2019-04-17, palikimą priėmė jos sūnus M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo A. L. su pareiškimu sutinka, prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriam iš esmės neprieštarauja, ir prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad K. A., gim. (duomenys neskelbtini), miręs 1992-11-02, ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi 2019-04-17, buvo sudarę santuoką, kurios metu jiems gimė sūnus M. A. bei duktė A. L.. Santuokos metu 1992 m. birželio 18 d. K. A. pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , butas buvo registruotas K. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.
1992 m. lapkričio 2 d. pareiškėjo tėvas K. A. mirė. Po palikėjo mirties nei jo sutuoktinė, nei vaikai pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau po K. A. 1992-11-02, mirties jo sutuoktinė E. A. priėmė K. A. palikimą, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Ji perėmė į savo rankas visus 2 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., tvarkymo reikalus, liko jame gyventi, mokėjo visus mokesčius, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu. Taip pat E. A. ir toliau naudojosi kilnojamaisiais daiktais - baldais, buitine technika, kurie priklausė ir jos sutuoktiniui K. A.. Pažymėtina, kad ji kitaip ir negalėjo daryti, kadangi ji su savo sutuoktiniu K. A. gyveno viename bute ir vedė bendrą ūkį iki pat jo mirties. Pareiškėjas teigia, jog visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog E. A. aktyviais savo veiksmais priėmė sutuoktinio K. A. palikimą ir po palikimo priėmimo atitinkamu turtu naudojosi kaip savu. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus E. A. tęsė iki savo mirties.
Remiantis LR CK 5.11 str. 1 d. pareiškėjas, kaip palikėjo sūnus yra pirmos eilės įpėdinis, o E. A. kaip palikėjo sutuoktinė, remiantis LR CK 5.13 str., paveldi pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniais.
2019 m. balandžio 17 d. mirus E. A. jokie įpėdiniai dėl jos palikimo į notarą taip pat nesikreipė, tačiau netrukus po E. A. mirties, jos sūnus pareiškėjas M. A. priėmė E. A. palikimą, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti, nepraleisdamas įstatyme numatyto 3 mėnesių termino. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas iš karto po motinos E. A. mirties savo vardu sudarė sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo į 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Taip pat pareiškėjas perėmė motinos asmeninius daiktus, kitą kilnojamąjį turtą: indus, baldus, namų apyvokos daiktus ir kt. Visos šios aplinkybės rodo, jog po motinos mirties, pareiškėjas priėmė E. A. palikimą ir po palikimo priėmimo atitinkamu turtu rūpinosi kaip savu.
Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Nustatymas, ar priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).
Sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kaip šie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo tėvas mirė 1992-11-02, t.y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliam kodeksui, kurio 587 straipsnis numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981-06-26 nutarimo Nr. 46 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t.t.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo motina per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau nuo pat palikėjo K. A., mirusio 1992 m. lapkričio 2 d., mirties mokėjo visus buto komunalinius mokesčius, tiek už vandenį, tiek už elektrą, bei kitus buto išlaikymo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai: Bebruliškės kaimo bendruomenės pirmininkės pažyma, elektros energijos tiekimo sutartis, pažyma apie atsiskaitymus už komunalinių atliekų tvarkymą ir kt.
Po pareiškėjo motinos E. A. mirties – 2019-04-17, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. Kaip minėta aukščiau, šio straipsnio 2 d. numatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. To paties straipsnio 3 d. yra reglamentuota, kad aukščiau nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisė liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).
LR CK 5.51 str. 1 d. reglamentuota, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
Nustatyta, kad E. A. aktyviais savo veiksmais priėmė K. A. palikimą, o vėliau pareiškėjas M. A. priėmė savo motinos E. A. palikimą ir po palikimo priėmimo atitinkamu turtu naudojasi kaip savu.
Tokiu būdu, nustatyta, kad E. A. nepraleisdama 6 mėnesių termino po K. A. mirties priėmė jo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, o vėliau pareiškėjas M. A., nepraleisdamas 3 mėnesių termino po E. A. mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodytos aplinkybės bei kokiais veiksmais tiek E. A., tiek pareiškėjas priėmė palikimą, kas patvirtinta pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų R. B. ir J. D. parodymais.
Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: asmens dokumentai, mirties liudijimai, notarų pažymos, pažyma apie nekilnojamąjį turtą ir kiti dokumentai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų pasisakymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškimą patenkinus, iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 12,04 Eur teismo pašto išlaidų (CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 1992-11-02, palikimą priėmė jo sutuoktinė E. A., a/k (duomenys neskelbtini) pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 2019-04-17, palikimą priėmė jos sūnus M. A., a/k (duomenys neskelbtini) pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Priteisti iš pareiškėjo M. A., a/k (duomenys neskelbtini) 12,04 Eur (dvylika eurų 4 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.