- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-520-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08572-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra Marketingas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“, G. L. M. ir M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra Marketingas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankas dėl atleidimo nuo prievolės dalies įvykdymo, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje - M. M., G. L. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Furnitūra marketingas“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė atleisti ieškovę nuo prievolės sumokėti atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankas (toliau – ir atsakovė arba bankas) procesinių palūkanų dalį pagal 2011 m. sausio 18 d. taikos sutartį ir 2015 m. liepos 3 d. papildomą susitarimą už 2020 m., sudarančią 39 254,95 Eur sumą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu turi nepadengtą 1 028 418,87 Eur dydžio pagrindinį įsiskolinimą, susidariusį pagal sudarytas sutartis. Įsiskolinimas susidarė atsakovės, kaip licencijuojamos profesionalios kredito įstaigos, ieškovei suteiktos finansinės paslaugos – tame tarpe ir tikslinio finansavimo lėšų, suteiktų kreditavimo sutarčių 2,5 ha ploto žemės sklypo pirkimui, forma. Didesnė dalis šių lėšų, atsakovei žinant, sutinkant ir pritariant, buvo panaudota komercinės paskirties žemės sklypų įsigijimui. Ieškovei negalint vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, atsakovė nutraukė sutartis, kuriomis buvo suteiktas finansavimas ir pareikalavo grąžinti visą finansavimo sumą bei priskaičiuotas palūkanas. 2011 m. sausio 11 d. ieškovė, atsakovė bei laiduotojai tretieji asmenis G. L. M. ir M. M. sudarė taikos sutartį, o 2015 m. liepos 3 d. atsakovė su ieškove sudarė papildomą susitarimą dėl taikos sutarties vykdymo. Taikos sutartyje ir papildomame susitarime šalys abipusiu susitarimu yra užfiksavusios ieškovės skolos atsakovei dydį. Vykdant taikos sutartį ir papildomą susitarimą buvo sukurti tokie faktiniai padariniai, kad šio ieškinio pateikimo dienai ieškovo finansinė prievolė yra neproporcingai padidėjusi ir iškreipusi pačią prievolinio teisinio santykio esmę – vien pagal taikos sutartį priskaičiuotos procesinės palūkanos sudaro 455 826,48 Eur. Vien už 2020 metus apskaičiuota 52 234,87 Eur procesinių palūkanų. Paaiškino, kad procesinės palūkanos iki šiol skaičiuojamos dėl tos priežasties, jog ieškovei negalint atsiskaityti su atsakove iš veikloje sugeneruojamų lėšų ir siekiant padengti ar bent sumažinti skolą realizuojant už tikslinių paskolų lėšas su atsakove pritarimu įsigytą turtą, atsakovė piktybiškai vengia bendradarbiauti parduodant jos naudai įkeistą ieškovės turtą, taip pat atsisako perimti jos naudai įkeistą turtą ir taip padengti skolą ar jos dalį, provokuoja dėl to teisminius ginčus, siekdama kuo ilgiau išlaikyti vien jai pačiai palankią status quo. Pagal taikos sutartį skaičiuojamos 5 proc. procesinės palūkanos yra ženkliai didesnės, nei rinkoje kredito įstaigų taikomos paskolų palūkanos. Dėl to atsakovė nėra suinteresuotas, kad ieškovė padengtų skolą ar bent reikšmingą jos dalį, kadangi tokia padėtis jai leidžia užsidirbti ženkliai daugiau, nei ji užsidirbtų suteikusi analogiškos sumos kreditą bet kuriam ūkio subjektui. Teigė, kad yra pagrindas dėl atsakovės (kreditorės) kaltės ir nebendradarbiavimo atleisti ieškovę (skolininkę) nuo tos dalies prievolės, kuri gaunama atėmus atsakovės skaičiuojamą ir pagrįstai tikėtiną palūkanų dydį, kuris būtų apskaičiuojamas atmetus neparduodamo turto vertę, t. y. 39 254,95 Eur. Nurodė, kad ieškovės prievolė, kurios ji negali įvykdyti kreditorei, neproporcingai padidėjo dėl atsakovės kaltės, šiai nepagrįstai atsisakant perimti įkeistą turtą už teisingą kainą, vykdyti išieškojimą iš kito įkeisto turto ir toliau skaičiuojant už paskolų rinkos kainą ženkliai didesnes procesines palūkanas. Tokie atsakovės veiksmai kvalifikuotini piktnaudžiavimu teise ir akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovės skola ne tik nemažėja, bet ir reikšmingai didėja dėl atsakovės kaltės, 8 metus nesvarstant galimybės perimti tikslinio finansavimo lėšomis įsigyto turto, kurio įsigijimui pritarė pati atsakovė, vienašališkai mažinant šio įkeisto turto vertę (apimtį), o taip pat nevykdant išieškojimo iš kito įkeisto turto. Teigė, kad tai sudaro faktinį pagrindą atleisti sąžiningą ieškovę nuo prievolės sumokėti dalį priskaičiuotų procesinių palūkanų, o toks ieškovės teisių apgynimo būdas leistų atstatyti pažeistą šalių prievolių pusiausvyrą ir panaikintų nesąžiningos atsakovės suinteresuotumą toliau piktnaudžiauti savo teise išieškant skolą ir palūkanas iš įkeisto turto.