Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 22 val. 30 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui – nukentėjusiajam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patruliui G. M., o būtent: sulaikymo metu nevykdė teisėtų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulių G. M. ir A. Ž. reikalavimų nesipriešinti sulaikymui, aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams, vengė antrankių uždėjimo, dėl ko policijos pareigūnai buvo priversti panaudoti jo atžvilgiu elektro-impulsinį prietaisą „Taser“, po ko tyčia tris kartus įspyrė koja nukentėjusiajam G. M. į įvairias kūno vietas, sukeldamas G. M. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais V. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad kaltu prisipažįsta. Paaiškino, kad įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 3 promilių neblaivumas. Pamena, kad. kartu su sutuoktine taksi automobiliu iš draugo gimtadienio važiavo namo, susiginčijo su taksistu ir iš kažkur atsirado policija. Daugiau nieko nepamena. Apie tai, kas įvyko su policijos pareigūnais, sužinojo iš tyrėjos ir žmona pasakojo. Jam sakė, kad pareigūnai norėjo jį surakinti, o jis priešinosi ir vienam pareigūnui įspyrė į koją ne mažiau trijų kartų. Dirba vairuotoju, jo atlyginimas apie 900 eurų per mėnesį. Sutiktų dirbti viešuosius darbus. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos nepamena, galimai rugsėjo mėnesį, jis kartu su kolega A. Ž. buvo nuvykęs į iškvietimą, kad anūkas smurtauja prieš močiutę. Nuvykus į įvykio vietą, anūkas buvo pasišalinęs. Bendraujant su močiute, per balkoną išgirdo riksmus, pamatė, kad gatvėje mušasi du vyriškiai, girdėjo, kaip sakė, kad užpuolė taksistą. Tada jis su kolega išbėgo į gatvę. Pribėgę išskyrė taksi vairuotoją ir kaltinamąjį. Kaltinamasis gulėjo ant žemės ant nugaros, bandė stotis ir spardėsi kojomis. Jis su kolega bandė uždėti antrankius, tačiau kaltinamasis stipriai priešinosi. Kolega bandė naudoti elektrošoką, tačiau jis nepadėjo. Tada prašė, kad kolega naudotų elektrošoką, kai jau su laidais sminga, nes tada žymiai geriau veikia, tačiau tada kaltinamasis pataikė į elektrošoką ir elektrošoko šovinys išbyrėjo. Jie prašė kaltinamojo duoti rankas. Ant vienos rankos pavyko uždėjo antrankius, kitos rankos kaltinamasis nedavė. Tada jie bandė apversti kaltinamąjį ant pilvo, kad uždėtų antrankius, tačiau jis nesileido, spyrė kojomis. Nukentėjusysis tuo buvo pritūpęs prie kaltinamojo. Kaltinamasis jam koja įspyrė į koją, blauzdą ir į petį. Smūgiai buvo stiprūs. Tuo metu jis jautė fizinį skausmą, tačiau tarnybą tęsti galėjo. Panaudojus fizinę jėgą kaltinamajam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Kaltinamojo atsiprašymą priima, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad įvykio dieną dirbo su kolega G. M.. Vakare būnant kitame iškvietime išgirdomo iš lauko sklindančius šauksmus. Išbėgę į lauką, pamatė, kad grumiasi du vyrai, vienas iš kurių gulėjo ant žemės, kitas buvo užsilipęs ant gulinčiojo ir jį laikė. Pribėgus vyriškis, buvęs ant viršaus, paaiškino, kad jis yra taksi vairuotojas, o gulintis ant žemės – keleivis, kuris jį užsipuolė. Vyriškis, kuris buvo ant žemės, buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai. Kai jie atbėgo, taksi vairuotojas paleido kaltinamąjį. Jis su kolega liepė kaltinamajam nesikelti, tačiau šis jų neklausė – pradėjo keltis, priešintis, bandė smūgiuoti kojomis, rankomis ir jam ir kolegai. Kaltinamajam pavyko atsikelti. Kaltinamasis spyrė koja kelis kartus, išmušė elektrošoką. Tuo metu, kai jis bandė sutvarkyti įtaisą, matė kaip vyriškis du ar tris kartus spyrė kolegai į šoną, bandė pataikyti ir į veidą. Kaltinamasis spardytis pradėjo dar gulėdamas, po to buvo atsistojęs. Kai smūgiavo į kolegą, gulėjo. Kiek tiksliai kartų spyrė į kolegą, nepamena.

Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad sulaikant V. B., kuris gulėjo ant žemės, šis aktyviai priešinosi, stangrino rankas, neleido uždėti antrankių. Vyras buvo įspėtas, kad jeigu nevykdys jų reikalavimų, bus panaudotas „Taser“, tačiau į perspėjimus jis nereagavo, tolia aktyviais veiksmais priešinosi, spardėsi, nedavė rankų, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Naudojant „Taser“ prietaisą, kaltinamasis koja spirdamas pataikė į prietaisą, kuris iškrito, o liudytojui bandant paimti prietaisą, kolega toliau bandė sulaikyti kaltinamąjį, kuris smūgiuodamas kojomis priešinosi toliau. Liudytojui bandant surinkti prietaisą „Taser“, kolega uždėjo antrankius ir kaltinamasis nurimo, buvo patalpintas į tarnybinį automobilį. Po to kalbant su G. M., šis sakė, kad sulaikomas asmuo jam kelis kartus įspyrė į koją ir į kairį petį, dėl ko šis juto fizinį skausmą.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį su „Bolt“ programa dirbo pavėžėju, iš (duomenys neskelbtini) vežė klientus – vyrą ir moterį. Vyras sėdėjo prie vairuotojo, snaudė, moteris sėdėjo gale. Klientus jis vežė tuo maršrutu, kurį rodė programėlė. Moteris paklausė, kodėl ne pro tą gatvę juos veža. Jis atsakė, kad gali apsisukti, tačiau turėjo pavažiuoti į priekį, nes per dvigubą ištisinę juostą negalėjo apsisukti. Tada pabudo vyriškis (kaltinamasis) ir pradėjo priekaištauti, kodėl jis neklausąs moters, buvo piktas, agresyvus, ketino jam smogti, tačiau susilaikė. Įvažiavus į tamsią gatvelę, vyriškis liepė jam sustoti. Sustojus, kaltinamasis išlipo iš automobilio, liudytojas pasakė jam, kad reikia susimokėti. Tada kaltinamasis ėjo link vairuotojo pasiruošęs muštis – buvo suspaudęs kumščius, atrodė grėsmingai. Jie susistumdė. Liudytojas parvertė kaltinamąjį ant žemės, jie susikibę pešėsi. Tada atėjo policijos pareigūnai ir juos išskyrė. Kaltinamasis buvo agresyvus, „šoko“ ant pareigūnų, vadino jais visokiais žodžiais. Pareigūnai liepė jam ramintis, norėjo uždėti jam antrankius, tačiau kaltinamasis muistėsi, priešinosi, spardėsi. Buvo sumaištis, kaltinamasi kėlėsi ir krito. Pareigūnai kaltinamąjį bandė sutramdyti ir elektrošoku, bet nepavyko. Vienu metu kaltinamasis įspyrė vienam iš policijos pareigūnų į koją. Moteris, kuri važiavo kartu taksi automobiliu, sakė, kad tai taurelė kalta. Už kelionę sumokėjo moteris.

Liudytoja S. B. parodė, kad yra kaltinamojo V. B. sutuoktinė. Ji kartu su sutuoktiniu 2020 m. rugsėjo mėnesį taksi automobiliu paviešėję pas draugus iš (duomenys neskelbtini) važiavo namo. V. B. sėdėjo priekyje, ji gale. Vienu metu ji pasakė vairuotojui, kad šis ne ten važiuoja. Tada prabudo sutuoktinis ir pradėjo rėkti ant vairuotojo, kodėl ne ten važiuoja, o vairuotojas rėkė, kad jį taip nuvedė navigacija. Sutuoktinis liepė apsisukti ir jie nuvažiavo gera kryptimi. Sustojus prie kavinės (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis išlipo iš automobilio ir pradėjo priekaištauti vairuotojui, jie apsistumdė. Taksi vairuotojas pradėjo balsu šaukti pagalbos, šaukė, kad nenori mokėti už važiavimą. Tada atbėgo policijos pareigūnai ir patraukė pavežėją nuo jos sutuoktinio. Pavežėjas sakė, kad sutuoktinis nenori mokėti už važiavimą. Tuo metu jos sutuoktinis stovėjo, mosikavosi rankomis, pareigūnai bandė jį sutramdyti, bandė jį pargriauti, naudojo elektrošoką, bet jis nesuveikė. Griūdamas jos sutuoktinis įspyrė policijos pareigūnui į koją. Galiausiai policijos pareigūnai parvertė kaltinamąjį ant žemės ir sutramdė. V. B. tą vakarą buvo neblaivus, jis nieko neprisiminė.

Iš 2020 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos Kinologų grupės Vyriausiojo patrulio G. M. tarnybinio pranešimo dėl pasipriešinimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. V. B. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo leisti uždėti jam antrankius – stangrino rankas. Vyriškis nereagavo į perspėjimą, kad bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“. Panaudotas elektroimpulsinis prietaisas rezultato nedavė. Vyras toliau aktyviai priešinosi ir sudavė keletą smūgių kojomis G. M. į kairės pusės šlaunį, kairį šoną, kairį petį (1 t., b. l. 14).

Iš 2020 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos N. K. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad pagal vyriausiojo patrulio G. M. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes pradėtas ikiteisminis dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo (1 t., b. l. 7).

Iš 2020 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), fotografuota (1 t., b. l. 9–13).

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4614 matyti, kad V. B. 2020 m. rugsėjo 11 d. 23.31 val. nustatytas 3,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. B. pasipriešinus policijos pareigūnams, panaudojant fizinį smurtą, pasitvirtino.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į valdymo tvarką, tačiau ir į konkretų valdymo tvarkos subjektą. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais pasipriešinama valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, teisėtai einančiam įstatymo jam pavestas pareigas. Veika gali pasireikšti dviem būdais: fizinio smurto panaudojimu arba grasinimu tuoj pat jį panaudoti. Vadovaujantis teismų praktika, BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-263-697/2017). Komentuojamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-263-697/2017).

Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis V. B. įvykio metu buvo stipriai neblaivus (nustatyta 3,00 promilių neblaivumas) ir visų įvykio aplinkybių nepamena, tačiau pripažino, kad galėjo priešintis pareigūnams pavartodamas fizinį smurtą, t. y. spirdamas koja nukentėjusiajam.

Nors kaltinamasis visų faktinių aplinkybių neprisiminė dėl tuo metu buvusio neblaivumo, faktinės veikos aplinkybės, o būtent tai, kad būdamas neblaivus kaltinamasis priešindamasis sulaikymui ir siekdamas išvengti, kad būtų uždėti antrankiai, panaudojo fizinį smurtą, t. y. tris kartus koja įspyrė vyriausiajam patruliui, vykdančiam savo pareigas, G. M. į įvairias kūno vietas, neabejotinai nustatytos ir įrodytos kitais įrodymais – nukentėjusiojo ir liudytojų A. Ž., V. P. ir S. B. parodymais.

Nukentėjusysis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, jog būnant kitame iškvietime išgirdo pagalbos šauksmą ir triukšmą gatvėje, išbėgus į gatvę pamatė du susikibusius vyrus, kuriuos išskyrė. Taksi vairuotojui V. P. paaiškinus, kad kaltinamasis sukėlė konfliktą, V. B. buvo liepta nesikelti, tačiau jis pareigūnų neklausė, bandė stotis. Bandant uždėti antrankius, nedavė rankų, muistėsi, spardėsi. Kolega bandė panaudoti elektroimpulsinį prietaisą, tačiau jis nesuveikė. Asmuo toliau priešinosi ir, bandant uždėti antrankius, kaltinamasis spyrė koja nukentėjusiajam į kairę koją bei kairį petį. Dėl to jis jautė fizinį skausmą. Kad kaltinamasis būdamas neblaivus nepakluso pareigūnų reikalavimams, jiems priešinosi pavartodamas fizinį smurtą patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Liudytojas A. Ž. taip pat kaip ir nukentėjusysis parodė, jog kaltinamasis įvykio metu neklausė jų reikalavimų nesikelti nuo žemės, bandė smūgiuoti rankomis ir kojomis, smūgiuodamas išmušė liudytojui elektrošoko įtaisą ir, kol jis bandė sudėti įtaisą, kaltinamasis kelis kartus įspyrė kolegai G. M. į šoną. Įvykio metu buvę liudytojai taksi vairuotojas V. P. ir kaltinamojo sutuoktinė S. B. taip pat parodė, jog kaltinamasis įvykio metu priešinosi pareigūnams ir jų atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. V. P. parodė, kad kaltinamasis nereagavo į pareigūnų reikalavimą nusiraminti, neleido uždėti antrankių – muistėsi, priešinosi, spardėsi, pareigūnai kaltinamąjį bandė sutramdyti ir elektrošoku, bet nepavyko, ir vienu metu kaltinamasis įspyrė vienam iš policijos pareigūnų į koją. S. B. parodė, jog pareigūnai bandė sutramdyti jos sutuoktinį, ir jis šio įvykio metu įspyrė policijos pareigūnui.

Netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jų parodymai dėl esminių faktinių aplinkybių sutampa ir tarpusavyje neprieštarauja. Be to, aplinkybę, kad kaltinamasis priešinosi pareigūnams, vartodamas fizinį smurtą, patvirtina ir G. M. turėtos „Body cam“ užfiksuoti įrašai, kuriuose girdisi ir matosi kaip kaltinamasis nepaklūsta pareigūnų, bandančių jį sutramdyti reikalavimams, muistosi ir spardosi.

Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21, 22 straipsnius, policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus. Pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausieji patruliai A. Ž. ir G. M., kuriems buvo pasipriešinta, yra viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai ir atitinka BK 286 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo būtinąjį požymį. Šiuo atveju buvo pasipriešinta ne bet kokiems asmenims, o tokiems, kurie teisėtai kaltinamojo atžvilgiu atliko viešojo administravimo funkcijas – pateikė privalomus vykdyti reikalavimus.

Liudytojų, nukentėjusiojo parodymais bei vaizdo įrašais tai pat nustatyta ir įrodyta, kad G. M. ir A. Ž. vilkėjo specialią uniformą su policijos skiriamaisiais ženklais, todėl kaltinamasis neabejotinai suvokė, jog bendrauja su policijos pareigūnais, suprato, jog pareigūnų reikalavimai nesikelti, nesipriešinti sulaikymui, leisti uždėti antrankius buvo teisėti, o jiems nepaklusdamas, nevykdydamas jų teisėtų reikalavimų bei spirdamas kelis kartus pareigūnui G. M. į koją ir šoną, kaltinamasis suvokė, kad jis priešinasi policijos pareigūnams vartodamas fizinį smurtą.

Be to, tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai parodė, jog kaltinamasis buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai. Tai patvirtina ir 2020 m. rugsėjo 11 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 4614, iš kurio matyti, kad V. B. 2020 m. rugsėjo 11 d. 23.31 val. nustatytas 3,00 promilių neblaivumas. Liudytojas V. P. parodė, jog kaltinamojo sutuoktinė įvykio metu sakė, kad dėl visko kaltas alkoholis. Kaltinamasis įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau teigė, kad būdamas neblaivus galėjo taip pasielgti. Iš viso to darytina išvada, kad kaltinamojo neteisėtam elgesiui įtakos turėjo tai, kad jis buvo neblaivus.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandaus amžiaus asmuo, neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, suprato, kad nepaklusdamas ir įspirdamas pareigūnui pasipriešina viešojo administravimo funkcijas vykdantiems asmenims, o jo veiksmų intensyvumas ir pobūdis – muistėsi, kad išvengtų antrankių uždėjimo, po to spyrė pareigūnui ne vieną kartą, išmušė elektroimpulsinį prietaisą – rodo, jog jis norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi pasipriešinimo viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, naudojant fizinį smurtą, nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

V. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 50–51), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 53–59), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 61), dirba. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis priėmė kaltinamojo atsiprašymą, civilinio ieškinio nereiškė.

Įvertinus šiuos kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tai yra viešuosius darbus, kuriuos kaltinamasis sutiko dirbti. Įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, charakterizuojančias tiek padarytos veikos pobūdį bei pavojingumą, tiek ir kaltinamojo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jų tarpusavio santykį, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 23 val. 5 min. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. 13 val. 25 min., tai yra 1 diena, prilyginant ją šešioms valandoms viešųjų darbų.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 45 valandas visuomenės labui, dirbant po 15 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. B. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. 23 val. 5 min. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. 13 val. 25 min., tai yra 1 dieną, prilyginant ją šešioms valandoms viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.