- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-19
- Bylos Nr.
- 2YT-10370-960/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05919-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Monorento“, "Monorento", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Monorento“, antstolis Dalius Traigys.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti 2022 m. vasario 14 d. antstolio Turto arešto aktą Nr. 0241/17/01224-02-14-02 ir priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2022 m. sausio 18 d. Turto arešto aktu Nr. 0241/19/01323-01-18 (su pakeitimais, atliktais 2022 m. sausio 26 d. patvarkymu dėl arešto turtui panaikinimo Nr. 0241/19/01323-01-26) antstolis Dalius Traigys areštavo turtines teises į po skolininko (pareiškėjo) L. L. motinos D. L. mirties likusį visą mirusiosios turtą (pinigines lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą). Ginčijamas turto areštas pritaikytas antstolio vedamose vykdomosiose bylose Nr. 0241/19/01323, Nr. 0241/17/01224 ir Nr. 0241/19/00386. Antstolis 2022 m. vasario 14 d. patvarkymais tenkino pareiškėjo 2022 m. vasario 2 d. skundą ir ginčytą turto arešto aktą panaikino, tačiau tą pačią dieną antstolis nauju Turto arešto aktu Nr. 0241/17/01224-02-14-02 areštavo visas tas pačias ginčytas ir panaikintas pareiškėjo turtines teises į po pareiškėjo motinos mirties likusį visą mirusiosios turtą, t. y. tą patį turtą, dėl kurio areštą antstolis pagal pareiškėjo skundą buvo ką tik panaikinęs. Papildomai areštavo pareiškėjo paveldėjimo teises po motinos mirties. Pareiškėjas nėra priėmęs mirusios mamos palikimo bei nėra vienintelis jos įpėdinis, todėl pareiškėjo paveldėjimo teisės, kaip civilinės apyvartos (tame tarpe ir arešto) objektas, nėra atsiradusios; paveldėjimo teisės pagal savo pobūdį yra abstrakčios ir negali būti apibrėžiamos konkrečiais paveldimo turto objektais ar teisėmis į juos, todėl nesant pareiškėjui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo turto areštas ir išieškojimas negali būti nukreipiamas į konkretų paveldimą turtą ar teises į jį; pareiškėjas nėra įgijęs jokių paveldėjimo ar turtinių teisių į jokį mirusios mamos turtą, juo labiau į visą mirusiosios palikimo dalį. Antstolis ginčijamu Turto arešto aktu areštavo pareiškėjui nepriklausantį turtą ir teises, be to - į didesnę palikimo dalį, nei pareiškėjui (kaip įpėdiniui pagal įstatymą) priklausytų, todėl ginčijamas Turto arešto aktas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Antstolis 2022 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S-SN-1224-2, atsisakė tenkinti skolininko skundą. Nurodė, kad vykdant pateiktus vykdomuosius dokumentus buvo nustatytas juridinis faktas, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. L., kuri yra L. L. mama. Patikrinus testamentų registro duomenis nustatyta aplinkybė, kad juridinis faktas apie testamento sudarymą ir jo registravimą minėtame registre nėra registruotas. Paveldėjimo teises po palikėjos D. L. mirties sudaro turtinės teisės į likusį turtą bei skolinės pareigos. Nustačius juridinį faktą, kad po D. L. mirties L. L., būdamas pirmos eilės įpėdiniu, įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, buvo surašytas skundžiamas turto arešto aktas. Skundžiamu turto arešto aktu buvo areštuotos L. L. priklausančios paveldėjimo teisės po D. L. mirties. Taip pat nustačius, kad mirusio asmens vardu viešuose registruose yra likęs registruotas nekilnojamasis turtas bei atidaryta sąskaita kredito įstaigoje, atskirais punktais turto arešto akte buvo nurodyta, kad areštuojamos turtinės teisės į likusį turtą bei lėšas. Turto arešto akte informacija apie mirusio asmens skolines pareigas nebuvo nurodyta, kadangi šioje proceso stadijoje tokia informacija nebuvo nustatyta. Antstolis, priimdamas skundžiamą turto arešto aktą, nedetalizavo kokia turtinių teisių dalis yra areštuojama, nes šiai dienai nėra pasibaigęs paveldėjimo teisinių santykių procesas, nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra aišku ar įpėdiniai neatsisakys palikimo kitų įpėdinių naudai, nėra pasibaigęs įstatyme įtvirtintas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, nėra aiškus ir įpėdinių skaičius, todėl ši turto arešto akto dalis bus patikslinta notarui užbaigus paveldėjimo bylą ir išdavus paveldėjimo teisės liudijimą(-us) įpėdiniams. Antstoliui tenkinus skundą ir panaikinus turto arešto aktą, tame tarpe ir paveldėjimo teisėms, pareiškėjui atsirastų teisinės galimybės notarine tvarka sudaryti paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, o tokiu atveju būtų pažeisti kreditoriaus interesai ir kreditorius turėtų teisę ne tik reikšti actio pauliana ieškinį dėl tokio vienašalio sandorio panaikinimo, bet ir iš antstolio reikalauti atlyginti atsiradusią žalą. Skolininkui neatlikus palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų ir notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą tik kitiems įpėdiniams, antstolio sprendimas surašyti tokio turinio turto arešto aktą nebeteks teisinio pagrindo ir turės būti panaikintas. Antstolis, surašydamas turto arešto aktą, nenustatinėjo palikimo priėmimo fakto, o tik areštavo L. L. atsiradusią subjektinę paveldėjimo teisę ir su ja tiesiogiai susijusias turtines teises. Kitoks paveldėjimo teisinių santykių aiškinimas, t. y. pozicija, kad šiai dienai L. L. nėra atsiradusi paveldėjimo teisė po D. L. mirties, prieštarautų suformuotai teisminei praktikai bei teisės normoms, kurios reglamentuoja paveldėjimo teisinius santykius.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir UAB „Monorento“, atsiliepimų nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu antstolio Daliaus Traigio kontoroje yra vykdomos trys vykdomosios bylos: 1) Nr. 0241/17/01224 (išieškotojas – UAB „Monorento“); 2) 0241/19/00386 (išieškotojas – VMI); 3) 0241/19/01323 (išieškotojas – VMI). Vykdymo metu nustatyta, jog pareiškėjo motina D. L. mirė (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, antstolis 2022 m. sausio 18 d. surašė Turto arešto aktą Nr. 0241/19/01323-01-18, kuriuo areštuotos: 1) D. L. (skolininko motinos) piniginės lėšos 65 853,18 Eur sumai; 2) turtinės teisės į po skolininko motinos mirties likusį turtą; 3) turtinės teisės į keturis nekilnojamuosius daiktus (jų dalis), priklausančias skolininkui. 2022 m. vasario 2 d. skolininko atstovė elektroniniu paštu pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė pastarąjį turto arešto aktą panaikinti visa apimtimi. 2022 m. vasario 14 d. patvarkymu dėl skundo Nr. S-22-241-39849, antstolis tenkino skolininko skundą ir panaikino turto arešto aktą, identifikavimo kodas: 2022002004. Nurodė, kad per klaidą skundžiamame turto arešto akte nebuvo areštuotos skolininkui priklausančios paveldėjimo teisės po D. L. mirties, kurios yra pagrindinis turto arešto objektas konkrečiu atveju, o turtinės teisės yra sudedamoji paveldėjimo teisių dalis. Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0241/17-01224-02-14 „Dėl arešto turtui panaikinimo“, kuriuo be kitų objektų, panaikino turto areštą turtinėms teisėms į po skolininko motinos mirties likusį turtą – pinigines lėšas, esančias D. L. priklausančioje banko sąskaitoje. Taip pat 2022 m. vasario 14 d. priimtas naujas (skundžiamas) Turto arešto aktas Nr. 0241/17/01224-02-14-02, kuriuo areštuota: 1) paveldėjimo teisės, priklausančios skolininkui po jo motinos mirties; 2) turtinės teisės į po skolininko motinos mirties likusį turtą; 3) turtinės teisės į po skolininko motinos mirties likusį turtą – pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje „Swedbank“, AB, 65 853,18 Eur sumai; 4) turtinės teisės į nekilnojamuosius daiktus (11 objektų), priklausiusių D. L.; 5) turtinė teisė į kelių transporto priemonę.
Paveldėjimo teisių perleidimas galimas tik įpėdiniui priėmus palikimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018). Atsižvelgiant į kasacinio teismo nuostatas darytina išvada, kad paveldėjimo teisės, kaip civilinės apyvartos objektas, atsiranda įpėdiniui priėmus palikimą, t. y. kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo arba palikimą priėmus faktiniais veiksmais pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas faktiniais veiksmais pradėjus paveldimą turtą valdyti, konstatuojamas nustačius juridinį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolis 2022 m. vasario 14 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausančias paveldėjimo teises, turtines teises, atsiradusias po skolininko motinos mirties, skolininko turtines teises 65 853,18 Eur sumai, esančiai D. L. banko sąskaitoje, nekilnojamojo turto objektus, priklausiusius D. L.. Iš 2022 m. sausio 18 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad yra nustatytas vienas palikimo priėmimo faktas – 2022 m. sausio 12 d. dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarę kreipėsi J. L.. Teisė kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo yra numatyta 3 mėn. po palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo motinai mirus (duomenys neskelbtini), galutinis terminas kreiptis į notarą – 2022 m. kovo 19 d. Duomenų, jog skolininkas kreipėsi dėl palikimo priėmimo minėtame išraše nėra, užklausa dėl vėlesnio palikimo priėmimo fakto – neatlikta, juridinis faktas dėl palikimo priėmimo skolininkui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti – nenustatytas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skolininko paveldėjimo teisės, jam nesikreipus dėl palikimo priėmimo ar nenustačius juridinio fakto dėl faktinio palikimo priėmimo, kaip civilinės apyvartos objektas neegzistuoja. Sutiktina su antstolio argumentu, jog mirus skolininko motinai, jis įgijo subjektinę teisę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau tokios teisės atsiradimas savaime nereiškia galimybės ją areštuoti, perleisti ar kitaip disponuoti. Kaip nurodyta aukščiau, paveldėjimo teisių perleidimas yra galimas tik įpėdiniui priėmus palikimą, tapačiai tokiu atveju yra ir galimas jų areštas. Nenustačius palikimo priėmimo fakto, nėra ir galimo paveldėjimo teisių, kaip turto arešto objekto.
Savo pobūdžiu perleidžiamos paveldėjimo teisės yra abstrakčios, nes palikimo priėmimo metu, net ir sudarant turto apyrašą (CK 5.53 straipsnis), įpėdiniui gali būti nežinoma galutinė palikimo sudėtis. [...] Paveldėjimo teisės, kaip civilinės apyvartos objektas, nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo gali būti perleistos visos arba dalimis, tačiau perleidžiama paveldėjimo teisių dalis negali būti apibrėžiama konkrečiais paveldimo turto objektais ar teisėmis į juos. Paveldėjimo teisių perleidimo sutartyje gali būti detalizuojama tik idealioji perleidžiamų paveldėjimo teisių dalis, atitinkamai apimanti tiek paveldimo turto aktyvą, tiek pasyvą (pvz., 1/2 įpėdiniui priklausančių paveldėjimo teisių). [...] Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko paveldėjimo teises, visų pirma turi įvertinti galimą jų visumos, t. y. aktyvo ir pasyvo, vertę ir, atsižvelgdamas į tai, areštuoti tokią jų idealiąją dalį, kuri atitinka išieškotiną sumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018). Nagrinėjamu atveju iš 2022 m. vasario 14 d. Turto arešto akto matyti, jog antstolis be paveldėjimo teisių, yra areštavęs ir turtines teises į pinigines lėšas, esančias D. L. banko sąskaitoje, į nekilnojamojo turto objektus, priklausiusius D. L. bei turtines teises į po D. L. mirties skolininkui tenkantį turtą, t. y. identifikavęs konkretų galimai paveldimą turtą, jo dalis. Šių veiksmų atlikimą antstolis argumentavo tuo, jog skolininkas įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, nedetalizavo kokia turtinių teisių dalis areštuojama, nes patvarkymo rašymo dienai (2022 m. kovo 14 d.) nebuvo pasibaigęs palikimo priėmimo terminas, nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nėra aišku ar įpėdiniai neatsisakys palikimo kitų įpėdinių naudai. Kaip nurodyta aukščiau, skolininkui nepriėmus palikimo, jo paveldėjimo teisės, kaip civilinės apyvartos objektas, neegzistuoja, todėl jų areštuoti taip pat negalima. Nepaisant to, net jei skolininkas ir būtų kreipęsis dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisėms esant civilinės būklės objektu, vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, galima nustatyti idealiąsias paveldėjimo teisių dalis (aktyvą kartu su pasyvu), o ne kiekvieną konkretų paveldimą turtą ar jo dalį, t. y. areštuojant paveldėjimo teises neatliekama turto identifikacija, ką konkrečiu atveju atliko antstolis, todėl darytina išvada, jog antstolis nepagrįstai areštavo skolininko turtines teises į D. L. priklausiusį nekilnojamąjį turtą ar jo dalis.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes vadovaujantis aukščiau minėtomis CK ir CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis palikimo priėmimą ir paveldėjimo teisių, kaip civilinės apyvartos objektų atsiradimą, teismas daro išvadą, kad antstolis, neturėdamas duomenų apie skolininko atliktus veiksmus dėl jo motinos D. L. palikimo priėmimo, negalėjo areštuoti skolininko paveldėjimo teisių, kartu turto arešto akte išdėstant ir kiekvieną iš paveldėtinų objektų, kadangi paveldėjimo teisės gali būti areštuojamos tik įpėdiniui išreiškus valią dėl palikimo priėmimo, areštuoti galima paveldėjimo teisių idealiąją, o ne konkretizuotą dalį. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas, antstolio 2022 m. vasario 14 d. Turto arešto aktas Nr. 0241/17/01224-02-14-02.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Skolininkas prašė priteisti iš antstolio jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 290-291 straipsniais, 510 straipsnius, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo L. L. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų tenkinti.
Panaikinti antstolio 2022 m. vasario 14 d. Turto arešto aktą Nr. 0241/17/01224-02-14-02.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.