- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-1110-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00245-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- R. B., J. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. B. ir J. B. atskiruosius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-598-217/2016 pagal pareiškėjų R. B. ir J. B. prašymą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto, suinteresuoti asmenys – antstolė R. M., Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai (skolininkei) J. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena buto savininkės sūnus pareiškėjas R. B. su šeima, auginančia du mažamečius vaikus: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J. B., gim. (duomenys neskelbtini). Už pareiškėjos komunalines skolas butas (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 22 d. parduotas iš varžytinių.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2016 m. vasario 3 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydami neišieškoti pareiškėjos J. B. skolų už komunalinius patarnavimus, šilumą, elektrą, dujas iš paskutinio ir jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini); uždrausti antstolei R. M. parduoti šį turtą iš varžytynių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą atmetė.
Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad antstolės R. M. kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. B., tame skaičiuje ir 4186,36 Eur skolos išieškojimas išieškotojo AB „Jonavos šilumos tinklai“ naudai. Šioje vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/01725 J. B. buvo pateikusi prašymą mokėti kas mėnesį po 50 Lt, tačiau šių įmokų nemokėjo. Išieškotojas AB „Jonavos šilumos tinklai“ 2015 m. rugsėjo 17 d. pareiškimu kreipėsi į antstolį, prašydamas, nesant galimybės išieškojimo vykdyti iš skolininkės pajamų, nukreipti vykdymą į skolininkei priklausantį turtą, parduodant jį varžytynėse. 2015 m. spalio 12 d. turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 28 d. patvarkymu informavo išieškotojus ir skolininkę J. B. apie varžytynių paskelbimą, o 2016 m. sausio 22 d. pardavė butą iš važytynių.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškimo argumentus, kad pareiškėja neva negavo iš antstolės pranešimo apie varžytynes ir apie jas sužinojo tik 2015 m. gruodžio mėnesį, nes šiuos argumentus paneigia bylos rašytiniai įrodymai. Teismas pažymėjo, kad antstolės siųstame ir pareiškėjai įteiktame pranešime apie varžytynes, be kita ko, buvo nurodytos skolininkės teisės imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodama turtą sužinotų kuo daugiau pirkėjų, skolininkės galimybės pasiūlyti savo pirkėją, taip pat išaiškinta CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatyta skolininko ar jo šeimos narių teisė su prašymu kreiptis į teismą nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, būtino šiems asmenims gyventi. Tačiau minėtomis teisėmis skolininkė nepasinaudojo. Teismas nurodė, kad vadovautis CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, galima iki šis turtas yra areštuotas, tačiau tuo atveju, kai butas yra ne tik areštuotas, bet jau parduotas iš varžytynių, minėtas įstatymas negali būti taikomas. Pažymėjo, kad pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas tik 2016 m. sausio 29 d., t. y. jau po įvykusių varžytynių (2016-01-22), kuris netenkintas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų apie galimybę išieškomą pinigų sumą išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Antstolės išieškoma suma viršija nustatytą CPK 663 straipsnio 3 dalyje sumą, išieškojimą iš skolininkės vykdo ir antstolis A. Š., kuris taip pat yra areštavęs skolininkei priklausantį butą. Be to, patikrinęs VSDFV duomenis nuo 2012 m. sausio mėnesio, teismas nustatė, kad skolininkė J. B. dirbo nuo 2012-03-15 iki 2012-05-15 UAB „Jonavos paslaugos“, nuo 2012-08-14 iki 2012-11-26 ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, nuo 2013-03-01 iki 2013-03-22 UAB „Verslo vizijos“, nuo 2013-10-16 iki 2013-11-06 UAB „CCM Baltic“, nuo 2015-10-01 iki 2015-11-09 Jonavos rajono savivaldybės administracijoje ir gaudavo darbo užmokestį. R. B. nuo 2012-02-22 iki 2012-06-19 ir nuo 2014-03-21 iki 2014-09-30 dirbo ŽŪKB „Krekenavos mėsa“, gaudavo pakankamai nemažas darbines pajamas, kurios kelis mėnesius viršijo 2500 Lt (724 Eur), neatskaičius mokesčių, nuo 2014-03-12 iki 2014-09-12 buvo įsigijęs verslo liudijimą, nuo 2014-10-05 iki 2015-03-14 dirbo UAB „Norfos mažmena“, nuo 2015-03-24 iki 2015-07-13 UAB „Rimi Lietuva“, gaudavo pastovias darbines pajamas, tačiau ilgą laiką piktybiškai nemokėjo už buto komunalines paslaugas nei skolininkė, nei pareiškėjas R. B.. VSDFV duomenimis J. B. nuo 2015-11-09, o R. B. nuo 2015-07-13 niekur nedirba. Teismas, įvertinęs skolų sumą, pareiškėjų gautas ir šiuo metu gaunamas pajamas, nustatęs, kad iš kitų šaltinių, nei areštuotas butas, skolų nebūtų galimybės išieškoti, sprendė, kad pareiškėjams ir toliau naudojantis šiuo butu, skolos tik didėtų. Be to, nors skolininkė žadėdavo geranoriškai dengti dalimis susidariusius įsiskolinimus, šių įsipareigojimų nevykdė, ką patvirtina tiek antstolei teikti skolininkės prašymai, tiek tai, kad vykdomoji byla Nr. 0064/14/01725 dėl didžiausios 4186,36 Eur skolos išieškotojai AB „Jonavos šilumos tinklai“ buvo pradėta skolininkei nevykdant su išieškotoja sutartų taikos sutarties sąlygų. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas R. B. turi kitą jam nuosavybės teise priklausantį turtą, dėl ko teismas konstatavo, kad iš varžytynių parduotas butas nėra paskutinis būstas, kuriame gali gyventi pareiškėjo nepilnamečiai vaikai. Be to, nors pareiškėjas tvirtino, kad ketina parduoti turimo jam priklausančio buto dalį ir padengti susidariusias skolas, šio pažado neįgyvendino, nors buto dalį paveldėjo dar 2008 m. sausio 17 d.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundu argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį ir pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), tenkinti. Apeliantas nurodo, kad ginčo bute kartu su juo gyveno trys mažamečiai vaikai: A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), U. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini), bei žmona D. B.. Šiuo metu šeimoje yra du mažamečiai vaikai – A. B. ir A. J. B.. Anot pareiškėjo, jis yra buto skolininkės J. B. šeimos narys nuo 2004 m., tačiau nei antstolė R. M., nei antstolis A. Š., nei motina J. B. jam nepranešė apie buto areštą, varžytinių paskelbimą, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybės po turto arešto betarpiškai kreiptis į teismą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto. Pareiškėjo padėtį apsunkino 2015 m. spalio 23 d. dukros mirtis, dėl ko jis ir žmona patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą. Būtent dėl minėtų aplinkybių apeliantas laiku nepasinaudojo jam suteiktomis teisėmis kreiptis į teismą su pareiškimu dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto. Apelianto nuomone, pareiškimas turi būti tenkintinas ginant mažamečių vaikų teises. Tuo tarpu teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškimą, neįvertino sunkios pareiškėjo padėties, nesivadovavo prioritetiniu vaikų teisių apsaugos principu. Teismas savo sprendimu pažeidė protingumo, teisingumo sąžiningumo principus, kadangi pardavus ginčo butą apelianto šeimai teks išsikelti iš jo ir šeima atsidurs labai sunkioje padėtyje, kadangi tiek apeliantas, tiek jo žmona yra bedarbiai, neturi galimybės nuomoti butą iš privataus asmens. Nors teismas nustatė, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso ½ dalis dviejų kambarių buto, esančio Kauno rajone (duomenys neskelbtini), tačiau šiame bute gyvena bendrasavininkas A. B.. Buto padalinti neįmanoma, jame tik viena virtuvė. Apelianto 4 asmenų šeima minėtoje buto dalyje negalėtų gyventi. Be to, vaikai Jonavoje pagal savo nuolatinę gyvenamąją vietą lanko vaikų darželius.
Atskiruoju skundu pareiškėja J. B. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį, patenkinti prašymą ir neišieškoti skolų už komunalinius patarnavimus, šilumą, elektrą, dujas iš paskutinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), uždrausti antstolei R. M. parduoti šį turtą iš varžytinių; arba panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį civ. byloje Nr. 2VP-598-217/2016 ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantės nuomone, teismas neįvertino bylos faktinių aplinkybių, sunkios apeliantės ir jos sūnaus R. B. šeimos turtinės padėties. Nurodo, kad sūnus R. B. pareiškėjos bute gyvena nuo 2004 m. kaip šeimos narys. Sūnaus šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota minėtame bute. Nurodo, kad ji yra socialiai remtina, kas mėnesį gauna 80 Eur socialinę pašalpą. Pažymi, kad dėl to, jog slaugo sergančią motiną ir dėl prastos turtinės padėties prašė antstolės išdėstyti mokėjimus už skolas dalimis, po 50 Eur kas mėnesį, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nepavyko įvykdyti. Anot apeliantės, nors ji po keletą mėnesių dirbo įvairiose darbovietėse, tačiau gaunamų pajamų nepakako skoloms padengti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi prisiimto įsipareigojimo sumokėti 14 454,66 Lt iki 2014 m. gegužės 1 d taip pat neįvykdė dėl sunkios turinės padėties. Nurodo, kad išlaiko dukrą K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro dieninio skyriaus studentė. Nors dukra gauna 20 Eur stipendiją ir 90 Eur dydžio našlaičio pašalpą, apeliantė teikia dukrai būtiną paramą mokslui, pragyvenimui, kelionei į mokymo įstaigą, kas mėnesį dukters išlaidos siekia 200 Eur. Sunkią apeliantės turtinę padėtį patvirtina ir skirta nemokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba šioje byloje. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad skola susidariusi už komunalines paslaugas, o ji yra socialiai remtina, yra pagrindas taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos.
2. Nagrinėjamu atveju nebuvo išnaudotos kitos galimybės išieškoti susidariusias skolas. Apeliantė pažymi, kad jai priklausančiame bute gyvena jos sūnus su šeima, kuriame registruoti sūnaus mažamečiai vaikai. Nors pareiškėjui priklauso ½ dalis gyvenamojo būsto 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini), tačiau šis būstas nėra tinkamas vaikams gyventi, kadangi pareiškėjas su šeima turėtų glaustis 9 kv. m. kambaryje ir naudotis bendra 6 kv. m. virtuve.
4. A. R. M. pažeidė vykdymo procedūras, kadangi neišaiškino apeliantės teisės reikšti prieštaravimus dėl areštuoto buto vertės nustatymo. Anot pareiškėjos, buto rinkos kaina yra 15 000 Eur. Tuo tarpu esant ginčui, buto vertei nustatyti gali būti skiriama ir ekspertizė. Nagrinėjamu atveju pardavus butą už 6 180 Eur, yra sumokėta mažiau negu pusę įsiskolinimo išieškotojams, kadangi antstolės vykdomas išieškotojams siekia 4 557,28 Eur, tačiau už komunalinius patarnavimus dar yra skola 8000 Eur, kuri nėra priteista, ir kurią, pardavus butą, reikės sumokėti. Be to, antstolė vykdymo byloje neįtraukė suinteresuotu asmeniu jos sūnaus R. B. ir jo šeimos narių, kurie turi suinteresuotumą vykdymo bylos eiga, todėl šis pažeidimas turėtų būti pripažintas esminiu. Apie paskelbtas ir įvykusias varžytines nebuvo informuota Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nors antstolė, apžiūrėdama butą, matė ir suprato, kad jame gyvena nepilnamečiai vaikai. Vykdydama CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą ir matydama, kad bute gyvena nepilnamečiai vaikai, teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą antstolė privalėjo išaiškinti ne tik skolininkei, bet ir R. B. šeimos nariams, tačiau to nepadarė.
5. Teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, nes bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neišsiaiškinęs faktinių bylos aplinkybių ir neįvertinęs Jonavos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, kuri esamoje situacijoje yra būtina, kadangi nepilnamečiai vaikai faktiškai lieka be vienintelio tinkamo gyvenamojo būsto. Išieškotojų vykdomoje byloje interesai negali būti vertinami aukščiau už nepilnamečių vaikų interesus.
7. Nors byloje Vaiko teisių apsaugos skyrius yra įtrauktas suinteresuotu asmeniu, tačiau prieš priimant skundžiamą nutartį, teismas neišklausė skyriaus nuomonės, byloje nėra pateiktos skyriaus išvados.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskiruosius skundus antstolė R. M. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkė J. B. nuo vykdomųjų bylų užvedimo antstolės R. M. kontoroje momento, pateikdama prašymus, žadėdavo mokėti įsiskolinimus, tačiau savo pažadų piktybiškai nevykdė. Vykdomoji byla Nr. 0064/14/01725 dėl didžiausios 4186,36 Eur skolos išieškotojo AB „Jonavos šilumos tinklai“ naudai pradėta skolininkei nevykdant su išieškotoju sutartų taikos sutarties sąlygų. Vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/01725 gavus išieškotojo AB „Jonavos šilumos tinklai“ prašymą ir nesant galimybės įvykdyti išieškojimo iš skolininkės pajamų, vykdymas buvo nukreiptas į skolininkei priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 2015 m. gruodžio 23 d. paskelbtos varžytynės Antstolio patvarkymas skolininkei įteiktas 2015 m. gruodžio 31 d., varžytynės buvo baigtos 2016 m. sausio 22 d. Antstolė pažymi, kad butas, į kurį buvo nukreiptas išieškojimas, priklauso skolininkei, tuo tarpu pareiškėjas, kuris gyvena skolininkei priklausančiame bute, nėra proceso dalyvis, todėl nėra pagrindo tenkinti abiejų pareiškėjų atskirųjų skundų.
Atsiliepimu į pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą pareiškėjas R. B. prašo teismo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-VP-598-217/2016, patenkinti pateiktus atskiruosius skundus. Pareiškėjas palaiko J. B. atskirojo skundo reikalavimus ir jo argumentus pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos dokumentais ir iš antstolės R. M. kontoros išreikalautų vykdomųjų bylų Nr. 0064/12/01119, Nr. 0064/14/01725 ir Nr. 0064/15/00861 medžiaga nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolos už komunalinius patarnavimus išieškojimo iš skolininkės J. B., t. y. dėl 233,42 Eur skolos išieškojimo išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0064/12/01119); dėl 4 186,36 Eur skolos išieškojimo išieškotojo AB „Jonavos šilumos tinklai“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0064/14/01725) ir dėl 137,50 Eur skolos išieškojimo išieškotojo AB „Lesto“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0064/15/00861). Antstolei nepavykus išieškoti skolų iš skolininkės gaunamų pajamų ar kitų piniginių lėšų, išieškotojas AB „Jonavos šilumos tinklai“ 2015 m. rugsėjo 17 d. pateikė prašymą nesant galimybės išieškojimo vykdyti iš skolininkės pajamų, vykdymą nukreipti į skolininkei priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduodant jį iš varžytynių (vykd. b. Nr. 0064/14/01725, b. l. 16). 2015 m. spalio 12 d. turto arešto aktu (vykd. b. Nr. 0064/14/01725, b. l. 19-21) antstolė areštavo skolininkės butą (duomenys neskelbtini), ir išsiuntė turto arešto aktą J. B. į (duomenys neskelbtini), kuris skolininkei buvo įteiktas asmeniškai (vykd. b. Nr. 0064/14/01725, b. l. 22). 2015 m. gruodžio 28 d. patvarkymu antstolė informavo išieškotojus ir skolininkę J. B. (vykd. b. Nr. 0064/14/01725, b. l. 48) apie varžytynių paskelbimą. Minėtoje vykdomojoje byloje paskelbtos varžytynės yra baigtos ir 2016 m. sausio 22 d. paskelbtas jų laimėtojas (vykd. b. Nr. 0064/14/01725, b. l. 52).
Nagrinėjamu atveju, skolininkė ir jos sūnus, gyvenantis su šeima iš varžytynių parduotame bute, kreipėsi į teismą, prašydami nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą CPK 663 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalis, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. CPK 663 straipsnio 4 dalis nustato sąlygas, kada teismas gali ir neišieškoti iš paskutinio, areštuoto už komunalines ir kitokias paslaugas buto (gyvenamojo namo).
Vadovaujantis nurodytu teisiniu ginčo klausimo reglamentavimu, svarbu pažymėti, kad iš skolininkės išieškoma suma vien išieškotojo AB „Jonavos šilumos tinklai“ naudai siekia 4186,36 Eur, tai yra viršija 2 030 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis); skolininkė nėra pateikusi antstolei įrodymų, kurie patvirtintų jos gebėjimą ir galimybes sumokėti išieškomą skolą per šešis mėnesius, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininkės darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Pateiktų teismui vykdomųjų bylų duomenys patvirtina faktą, kad bet kokie antstolės susitarimai su skolininke dėl skolos mokėjimo dalimis nebuvo tinkamai vykdomi.
Minėta, kad 2015 m. spalio 12 d. turto arešto aktu (vykd. b. Nr. 0064/14/01725, b. l. 19-21) antstolei areštavus skolininkės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šis aktas skolininkei J. B. buvo įteiktas asmeniškai (vykd. b. Nr. 0064/14/01725, b. l. 22). 2015 m. gruodžio 28 d. patvarkymu antstolė informavo išieškotojus ir skolininkę J. B. apie varžytynių paskelbimą, kuriame, be kita ko, išaiškino skolininkei jos teisę pasinaudoti CPK 706 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis teisėmis imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų, o taip pat teisę pasinaudoti CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir kreiptis į teismą, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto (vykd. b. Nr. 0064/14/01725, b. l. 48, 54-55), tačiau tokia teise skolininkė nepasinaudojo. Šioje vykdomojoje byloje varžytynės yra baigtos, 2016 m. sausio 22 d. paskelbtas laimėtojas (vykd. b. Nr. 0064/14/01725, b. l. 52), pačios varžytinės ir jų rezultatas nėra apskųsti. Tuo tarpu prašymas dėl draudimo išieškoti iš paskutinio skolininkų būsto nustatymo teisme buvo gautas tik 2016 m. vasario 3 d. (b. l. 2-4), tai yra jau po to, kai turtas parduotas iš varžytynių.
Kadangi prašymas dėl CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų apribojimų nustatymo teismui pateiktas po įvykusių turto varžytynių, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartoje situacijoje CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymui neliko teisinio pagrindo.
Atsakant į apeliantės argumentą dėl teismo atliktų procedūrinių pažeidimų, teismui pateiktą prašymą išnagrinėjus ne žodinio, bet rašytinio proceso tvarka, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismui pareiškimas pateiktas vykdymo proceso metu. Pareiškimų nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad klausimus, kylančius iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Pareiškimai vykdymo procese nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas (CPK 593 straipsnio 2 dalis). Taigi, nuspręsti dėl žodinio proceso yra teismo diskrecijos teisė. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą rašytinio proceso tvarka, pripažino, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė pareiškimo išnagrinėjimo tvarką.
Minėta, kad varžytinės ir jų rezultatas nebuvo ginčijami, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atskirojo skundo argumentai šiuo klausimu skundžiamos teismo nutarties teisėtumui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, dėl ko Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjų atskirieji skundai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.