Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-03-24 · Civilinė byla Nr. e2A-186-425/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-24
Bylos Nr.
e2A-186-425/2021
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00600-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
P. J.
Civilinė byla Nr. e2A-186-425/2021.Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00600-2020-8.Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 24 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5766-1093/2020 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui P. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1928,06 Eur negrąžinto kredito; 236,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 19,63 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 1413,61 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1928,06 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 28 d.); 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1928,06 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 1949,52 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į siųstus raginimo laiškus, todėl pradinė kreditorė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Periodinę reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 2020 m. balandžio 2 d. bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) prie Reikalavimo perleidimo sutarties pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu.

3. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškinys su priedais atsakovui įteikti tinkamai, apie atsiliepimo nepateikimo pasekmes jis įspėtas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, ir esant ieškovės prašymui, pirmosios instancijos teismas vertino, kad yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio P. J. ir UAB „BnP Finance“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 30 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas; taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 1928,06 Eur negrąžinto kredito, 236,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 19,63 Eur administravimo mokesčio, 363,84 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 548,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 175,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančius įrodymus įvertinus formaliai, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas – tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, negrąžino suteikto kredito bei nereagavo į raginimus įvykdyti prievolę, dėl ko ieškovė turėjo nutraukti sutartį ir dėl to patyrė nuostolių.

6. Skundžiamame sprendime už akių teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs Sutarties sąlygas, Sutarties nutraukimo teisėtumą. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs 1928,06 Eur kredito sumos, todėl ši suma priteisiama iš atsakovo.

7. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti 236,86 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, teismas nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pagal tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 30 procentų dydžio metines pelno palūkanas. Pagal šalių sudarytos kredito Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. Sutartį nutraukus 2020 m. vasario 29 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 236,86 Eur pelno palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos. Toks reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo vertintas, kaip pagrįstas, todėl tenkintas. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad yra pagrindas priteisti 19,63 Eur administravimo mokestį.

8. Nagrinėdamas ieškovės reikalavimus dėl 413,61 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos 2020 m. vasario 29 d. iki ieškinio parengimo dienos 2020 m. lapkričio 16 d. ir 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 928,06 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 28 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtinos palūkanų sumos. Ši palūkanų suma apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri kiekvieną mėnesį pagal grafiką mažėjo. Būtent taip apskaičiuojamą palūkanų sumą iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. pagrįstai galėjo tikėtis gauti ieškovė ir ši suma nagrinėjamu atveju yra 1419,60 Eur.

9. Tačiau skundžiamu sprendimu už akių teismas vertino, kad negautų pajamų (nuostolių) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) ieškovė nuo visos negrąžintos kredito sumos skaičiuoja nepagrįstai. Šiuo atveju negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, t. y. atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė būtų gavusi 363,84 Eur pelno palūkanų (43,75 Eur (45,31 – (45,31 Eur/29 d. x 1 d.)) + 44,69 Eur + 44,05 Eur + 43,39 Eur + 42,72 Eur + 42,04 Eur + 41,33 Eur + 40,61 Eur + 21,26 Eur (39,87 Eur/30 d. x 16 d.)). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo tenkintas iš dalies, viso priteisiant ieškovei 363,84 Eur. Ieškovės reikalavimas priteisti 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1928,06 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 28 d.), netenkintas, kadangi tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Šiuo atveju ieškovė nenurodė tiksliai apskaičiuotos negautų pajamų nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 28 d.) sumos, o pagal pateiktą ieškovės skaičiavimą - jei atsakovas negrąžintų kredito iki sutarties termino pabaigos, susidarytų net 1606,89 Eur negautų pajamų (1 928,06 Eur/365 d. x 1 014 d. x 30 proc.), o tai apskritai viršytų Sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą (1419,60 Eur). Todėl teismas laikė ieškovės reikalavimą priteisti 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1928,06 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 28 d.), neįrodytu.

10. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 30 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1928,06 Eur nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 30 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 30 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 30 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų), o tokia Sutarties sąlyga pripažintina nesąžininga ir negaliojančia nuo Sutarties sudarymo momento.

11. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti procesines palūkanas bei proporcingai tenkintų reikalavimų daliai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalį:

· dėl 1413,61 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 413,61 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos;

· dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1928,06 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-08-28), ir priteisti apeliantei 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1928,06 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-08-28);

· dėl 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1928,06 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2023-08-28), iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir priteisti apeliantei 30,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1928,06 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2023-08-28), iki visiško kredito grąžinimo dienos;

o taip pat atitinkamai perskirstyti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, dėl ko negaliojo Sutartyje numatytas grafikas bei Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes.

12.2. Pabrėžia, jog atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, padengė tik dvi įmokas pagal Sutarties grafiką. Atsižvelgiant į tai, kad nuo trečios įmokos pagal grafiką negrąžinta kredito dalis nekinta, t.y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 30,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1928,06 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2023-08-28, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma. Tuo labiau suma, kuri Sutartyje buvo įvirtinta kaip kredito mokestis, kadangi priešingai nei šalys susitarė Sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepamažėjo iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo Teismui dienos, Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (413,61 Eur), kadangi ji paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms Sutarties sudarymo metu.

12.3. Be to, jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 1419,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 187,20 Eur Sutarties administravimo mokestį.

12.4. Dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška, apeliantė nurodo, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Šiuo atveju būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai).

12.5. Kita vertus, pradinė kreditorė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų/kreditų teikimo veiklą ir pajamas gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Pradinė kreditorė, įvertinusi atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai visą Sutarties laikotarpį, ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą, juo labiau kad nustatyta pelno palūkanų norma buvo konkurencinga ir atitiko tuo metu rinkoje buvusius vidurkius. Negana to, teismui konstatavus, kad pradinė kreditorė negautas pajamas (nuostolius) pagal Sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiška situacija, kai atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti Sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti. Jeigu atsakovas tinkamai ir laiku būtų vykdęs Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tai per 48 mėnesius jis būtų sumokėjęs kelis kartus didesnę sumą. Taigi akivaizdu, kad atsakovui būti nesąžiningu ir nevykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau nei juos vykdyti.

12.6. Papildomai apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginimo kompensuojamosioms palūkanoms, kadangi tokio reikalavimo apeliantė nereiškė. Taigi šiuo atveju apeliantei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį ne tik nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma ir nuo ieškinio parengimo dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu, bet ir nuo Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo.

12.7. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė įrodė, jog pradinė kreditorė turėjo realias galimybes gauti iš anksto Sutartimi suplanuotas pajamas ir iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos. Taip pat Sutarties nuostatos ir Lietuvos teismų praktika pradinei kreditorei leido tikėtis, kad tuo atveju, jeigu atsakovas tinkamai nevykdys Sutarties ir ji dėl kaltės bus nutraukta, tai pradinė kreditorė turės teisę skaičiuoti negautas pajamas (nuostolius) nuo visos negrąžintos kredito sumos, o ne pagal anuiteto metodu paremtą grafiką, kadangi negrąžinto kredito suma nebekistų dėl atsakovo neatliekamų mokėjimų. Dėl to negautas pajamas (nuostolius) apeliantei yra pagrindas priteisti ne tik nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismo dienos fiksuota suma, tačiau ir nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties termino pabaigos procentine išraiška, bei nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos pilna apimtimi.

13. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu, negrąžinto kredito dalimi, pelno palūkanų priteisimu bei tarpininkavimo mokesčio dydžiu, šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas: 1) netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 928,06 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 28 d.); 2) sumažino prašomus priteisti nuostolius nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos nuo 413,61 Eur iki 363,84 Eur; 3) nepriteisė 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo bei pripažino šį reikalavimą kompensacinėmis palūkanomis.

15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šioje civilinėje byloje kilusį ginčą, pirmiausia vertina aplinkybes, susijusias su ieškovės reikalautų 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo pripažinimo kompensacinėmis palūkanomis.

16. Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai prašomus priteisti 30 proc. nuostolius vertino, kaip kompensacines palūkanas, nors toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Tačiau pažymėtina, jog teismai turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-457/2011; Nr. 3K-3-147/2011). Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva – byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012). Taigi pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą teisingai išnagrinėti bylą bei teisingai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą nustatyti taikytinas teisės normas ir kvalifikuoti ieškovės reikalavimą, juo labiau kad nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su vartojimo kredito nuostatų taikymu ir teismas privalo būti aktyvus nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas.

17. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Aptariamu atveju Sutarties 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 30 procentų dydžio metinės palūkanos); palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą. Tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovės reikalavimas priteisti 30 proc. negauto pelno (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 928,06 Eur nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. rugpjūčio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, o tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.

18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikštą reikalavimą kvalifikavo kaip kompensacines palūkanas bei netinkamai identifikavo reikalavimų prigimtį, kadangi ieškovės prašymas priteisti tam tikrą pinigų sumą už tai, kad atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų, akivaizdžiai atitinka pirmiau aptartus kompensacinių palūkanų požymius. Kita vertus ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji reiškia reikalavimą priteisti negautas pajamas, t.y. lėšas, kurias tikėjosi gauti, tačiau toks vertinimas negali būti vertinamas, kaip pagrįstas, kadangi sudarydama sutartį Pradinė kreditorė negalėjo apskaičiuoti būsimų pajamų, gautinų tuo atveju, jei Sutartis bus nutraukta, ir apskaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo.

19. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat skundžiamame sprendime už akių nurodytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks ieškovės reikalavimas yra reikalavimas dėl 30 proc. kompensacinių palūkanų priteisimo, kas, pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką bei teisės aktų nuostatas negali būti laikoma sąžininga Sutarties nuostata.

20. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju skundžiamame sprendime už akių pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai aptarė argumentus, susijusius su pagrindu pripažinti Sutarties 6.1 punktą nesąžininga Sutarties sąlyga, dėl ko apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, papildomai nustatytų aplinkybių bei išdėstytų išvadų nekartoja ir dėl to nepasisako, juo labiau, kad apeliantė iš esmės neteikia argumentų, susijusių su Sutarties nuostatos nesąžiningumu, o tik vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašomus atlyginti nuostolius vertino kaip kompensacines palūkanas.

21. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvadą, jog apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos yra pagrindas vadovautis Sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike nustatytomis sumomis, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nėra pagrindo nesutikti.

22. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

23. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018; 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

24. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 363,84 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, nurodė, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtinos palūkanų sumos. Ši palūkanų suma apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri kiekvieną mėnesį pagal grafiką mažėjo. Būtent taip apskaičiuojamą palūkanų sumą iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. pagrįstai galėjo tikėtis gauti ieškovė ir ši suma nagrinėjamu atveju yra 1419,60 Eur. Tačiau pareikštu ieškiniu ieškovė reikalavo negautų pajamų (nuostolių), kurių sumą skaičiavo nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) nuo visos negrąžintos kredito sumos.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks skaičiavimas yra nepagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šalių sutartu mokėjimo grafiku, nustatė, kad jeigu atsakovas prievoles pagal sutartį būtų vykdęs joje nustatyta tvarka, t. y. tinkamai mokėjęs įmokas pagal susitartą grafiką ieškovė būtų gavusi 363,84 Eur pelno palūkanas.

26. Toks negautų pajamų (pelno) dydžio apskaičiavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra sąžiningas, proporcingas bei pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Apeliantės vertinimas, kad ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovo patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.

27. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 928,06 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 28 d.). Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė nenurodė tiksliai apskaičiuotos negautų pajamų nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 28 d.) sumos, o pagal pateiktą ieškovės skaičiavimą - jei atsakovas negrąžintų kredito iki sutarties termino pabaigos, susidarytų net 1 606,89 Eur negautų pajamų (1 928,06 Eur/365 d. x 1 014 d. x 30 proc.), o tai apskritai viršytų Sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą (1 419,60 Eur). Todėl teismas laikė ieškovės reikalavimą priteisti 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 928,06 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 28 d.), neįrodytu.

28. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2023-08-28. Iš byloje esančios sutarties specialiosios dalies ir joje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 1419,6 Eur palūkanų (30 proc. metinių palūkanų norma). Taigi iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. 1419,6 Eur palūkanų. Byloje nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė Sutartį nutraukė ir iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 236,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Minėtą sumą ginčijamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra), taip pat priteisė 363,84 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.).

29. Tačiau, atsižvelgiant į sudarytos Sutarties nuostatas, aplinkybę, jog pagal byloje esančius duomenis atsakovas kredito sutartį sudarė gaudamas darbines pajamas, o taip pat būdamas suaugęs žmogus, tačiau prisiimtų įsipareigojimų iš esmės nevykdė, kadangi įmokėjo tik dvi įmokas, o taip pat nesiėmė jokių veiksmų gavęs ieškovės raginimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kai ieškovė buvo sudariusi galimybę sumokėti mažesnę, nei bendra Sutartie numatyta grąžintina, sumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovės negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-11-16) iki sutarties termino pabaigos (2023-08-28) apskaičiuojant jas pagal Sutartyje numatytą pelno palūkanų sumą, mokėtiną šiuo laikotarpiu.

30. Atsižvelgiant į tai, kad iš Sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, spręstina, kad yra teisinga, proporcinga ir sąžininga negautas pajamas skaičiuoti, kaip minėtas palūkanas ne nuo visos kredito sumos, o nuo grąžintinos sumos likučio, kadangi objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė.

31. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje netenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, keistinas, ieškovei priteisiant 30 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-11-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-08-28), atsižvelgiant į tai, kad 2020-11-28 mokėtinų palūkanų suma buvo įskaičiuota apskaičiuojant 363,84 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, o taip pat nuostolių sumą skaičiuojant nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kas sudaro 751,51 Eur.

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas apeliantės skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-11-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023-08-28) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, yra pagrindas įvertinti pirmosios instancijos teisme paskirstytas bylinėjimosi išlaidas.

34. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra tenkinta 98,08 proc. ieškovės reikalavimų. Tai leidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikė tenkintu ir ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų iš naujo neperskirsto, juo labiau kad dalis ieškovės reikalavimų nėra tenkinami.

35. Vertinant apeliacinės instancijos teisme susidariusių šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) nepriteisimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas patenkino tik vieną iš trijų apeliantės skundo prašymų, susijusių su ieškinyje suformuluotais materialiniais reikalavimais. Todėl atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytą patenkintų reikalavimų proporciją (98,08 proc.), taip pat į apeliacinės instancijos teismo tenkintą ieškinio reikalavimų dalį, spręstina, jog nagrinėjamu atveju patenkintų reikalavimų dalį sudaro apie 30 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai viso priteistina 5 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 36 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5766-1093/2020 pakeisti iš dalies ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio P. J. ir UAB „BnP Finance“ 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 30 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 928,06 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai dvidešimt aštuoni eurai ir 6 euro centai) negrąžinto kredito, 236,86 Eur (du šimtai trisdešimt šeši eurai ir 86 euro centai) mokėjimo (pelno) palūkanų, 19,63 Eur (devyniolika eurų ir 63 eurocentai) administravimo mokesčio, 363,84 Eur (trys šimtai šešiasdešimt trys eurai ir 84 euro centai) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 29 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), 751,51 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt vienas euras 51 euro centas) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 28 d.), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 548,39 Eur (du tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai ir 39 eurocentai) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 175,57 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai ir 57 euro centai) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.“

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 41 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Laimantas Misiūnas