Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos A. Š. prašymo suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. V. K., O. V. Z. ir A. B. L. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono apylinkės teisme 2016 m. kovo 3 d. gautas pareiškėjos A. Š. prašymas suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. V. K., O. V. Z. ir A. B. L. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 1 p.).

Prašydama nustatyti, jos teigimu, juridinę reikšmę turinčius faktus pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 ir 10 straipsniais. Prašyme nenurodoma pagal kurias iš minimo įstatymo 2 straipsnio nuostatų nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus pareiškėja įgytų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 str., yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444 str. 2 d. 9 p. juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-396/2007).

Pareiškėja A. Š. prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad J. T., gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini)., įvaikino P. T., (duomenys neskelbtini)., ir 2) kad P. T. paliko (duomenys neskelbtini) testamentu visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareiškėjos senelei A. M..

Pareiškėja prašydama nustatyti pirmą juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad J. T. įvaikino P. T., nenurodė, kokias teisines pasekmes jai sukels šis prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas. Juo labiau, kad pati pareiškėja prašyme nurodo, jog J. T. dar iki savo mirties ūkį su žeme buvo perleidęs savo įvaikiui P. T., kuris ir valdė 26,47 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, nėra aišku kokiu tikslu pareiškėja siekia nustatyti įvaikinimo faktą ir kokias teisines pasekmes pareiškėjai sukeltų šio fakto nustatymas.

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. (duomenys neskelbtini). testamentu visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjos senelei A. M.. Pareiškėjos teigimu, testamentas neišlikęs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.16 str. 3 d. numatyta, kad neišlikęs testamentas neturi galios ir tokio testamento turinio negalima nustatyti teismo tvarka. Palikimo atsiradimo momentu, t. y. 1943 m., Lietuvoje nuo 1940 m. gruodžio 1 d. iki 1965 m. sausio 1 d galiojo RTFSR civilinis kodeksas. Pagal minėto Civilinio kodekso 416 straipsnį paveldima galėjo būti pagal įstatymą arba testamentą. Įprastai testamentas turėjo būti rašytinės formos. Būtent šia forma sudarytas testamentas lemia ir tai, kad jo turinys turi būti patikimai įrodytas. Neišlikusio rašytinio testamento buvimo faktas ir jame išreikštoji tikroji testatoriaus valia negali būti nustatyta remiantis pareiškėjo paaiškinimais bei liudytojų parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2008).

Pareiškėjai nenurodžius, kokias teisines pasekmes sukeltų vienas iš prašomų nustatyti faktų, taip pat nustačius, kad testamento turinio negalima nustatyti teismine tvarka, kaip nenagrinėtiną teisme atsisakytina priimti ir prašymą dėl termino atnaujinimo, kadangi šis klausimas būtų svarstomas tik esant sprendimams dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymą atsisakoma priimti, nutarčiai įsiteisėjus pareiškėjai grąžintinas 42,00 EUR žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p., 5 d.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str., 137 str. 2 d. 1 p., 290 – 291 str., teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos A. Š. prašymą suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. V. K., O. V. Z. ir A. B. L. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjai A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,00 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. kovo 2 d.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.