Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui, atsakovei J. R., civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei J. R. dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės 696,92 Lt skolos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., 60,83 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (350,90 Lt procesinių dokumentų rengimo išlaidų, 68,00 Lt žyminio mokesčio) priteisimo. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. atsakovė neatsiskaitė už jai tenkančią apmokėti pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir karšto vandens dalį, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti už suteiktas paslaugas bei reikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, viso 757,75 Lt nuostolių (b.l. 3-5).

Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė, atsakovės ieškinio nepripažino (b.l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - kavinė - baras, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastate – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra suformuoti 40 atskirų nekilnojamojo turto objektų. Pastate yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas (b.l. 58-59). Daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra bendro naudojimo patalpos – laiptinės ir rūsys, bendro naudojimo patalpose yra įrengti šildymo įrenginiai – radiatoriai (b.l. 68). 1999-11-22 UAB „Vitės valdos“ pažymoje užfiksuota, kad atsakovės patalpos atjungtos nuo centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų (b.l. 44). 2000-02-01 sutartimi tarp UAB „Vitės valdos“ ir atsakovės, atsakovė įsipareigojo sumokėti už teikiamas paslaugas - namo priežiūrą ir eksploataciją, vandens pašildymą, žemės mokestį. Sutartyje buvo nustatyta, jog atsakovei neteikiamos šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacijos, teritorijos valymo, patalpų šildymo, bendro naudojimo patalpų elektros energijos, buitinių šiukšlių išvežimo paslaugos (b.l. 47). 2010-10-05 ieškovės aktu buvo nutrauktas karšto vandens tiekimas atsakovės negyvenamosioms patalpoms nupjaunant ir užvirinant vamzdį nuo namo karšto vandens stovo (b.l. 43). Ieškovė tiekia šilumos energiją į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovės skaičiavimu mokesčių dalis tenkanti atsakovei už tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį bendro naudojimo patalpoms laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. sudaro 696,92 Lt skolos už paslaugas (b.l. 16). Delspinigiai už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-09-30 paskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 1995-01-25 Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktas) ir sudaro 60,83 Lt (b.l. 17).

Byloje kilo ginčas, ar atsakovė turi prievolę proporcingai apmokėti jai tenkančią išlaidų dalį už šilumą, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms, kuriomis ji nesinaudoja, šildyti.

Bendroji namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, vamzdynų ir angų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktas), todėl kiekvieno buto savininkas, net ir atsijungęs nuo pastato šildymo sistemos, išlieka visos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos bendraturčiu ir panorėjęs vėl gali prie jos prisijungti.

Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis numato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. To paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalis numato, kad butų, kurių apsirūpinimo šildymu būdas pakeistas, savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Šias Šilumos ūkio įstatymo nuostatas papildo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK normos, kurios numato, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo turto daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat proporcingai savo turto daliai privalo apmokėti išlaidas, skirtas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76, 4.82 str.).

Nors atsakovei priklausančiose negyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), apšildymo sistema demontuota, viso pastato šilumos tiekimo - vartojimo įrenginiai yra prijungti prie šilumos energijos tinklų. Ieškovė reikalauja, kad atsakovė apmokėtų jai tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrosioms patalpoms šildyti pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį. Tiek CK 6.385 straipsnis, tiek Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sutarčių sąlygos įtvirtina nuostatą, kad mokama yra už patiektą ir sunaudotą energiją pagal priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti pagal šias sąlygas ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų buitinių šilumos vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam buitiniam šilumos vartotojui (sąlygų 14 punktas). Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovei priklausančioms patalpoms ieškovė šilumos energijos netiekia, patalpoje šildymo sistemos yra demontuotos, tai yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, todėl teismas pripažįsta, jog atsakovės negyvenamoms patalpoms faktiškai nesuteikus šilumos energijos paslaugų, įsiskolinimas už bendro naudojimo šildymo išlaidas paskaičiuotas nepagrįstai, neatsižvelgiant į prioritetinius vartotojo interesus.

Atsakovė, būdama bendro naudojimo patalpų bendraturte privalo proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas nuosavybei išlaikyti ir išsaugoti, tačiau skola paskaičiuota už bendrojo naudojimo kitų bendraturčių patalpų – koridoriaus apšildymą, kuriuo atsakovė nesinaudoja. Atsakovė turi atskirą įėjimą, neturi bendrų patalpų su kitomis šio namo patalpomis, rūsio ir kitų bendro naudojimo patalpų, atsakovė nesinaudoja laiptine, lubose ir sienose yra garso ir termoizoliacija, esami šildymo sistemos stovai izoliuoti. Byloje nėra duomenų, kad prašomos priteisti išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti, o ne kitų bendraturčių asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Klaipėdos apygardos teismo 2012-01-09 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-48-123/2012).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad atsakovė neturi pareigos ieškovei atlyginti atsiradusius nuostolius, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 696,92 Lt nuostolių netenkintinas. Kadangi netenkintinas pagrindinis ieškovės reikalavimas, netenkintinas ir papildomas reikalavimas priteisti netesybas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 68,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 7, 25), 350,90 Lt už teisines paslaugas (b.l. 6, 18). Duomenų apie atsakovės bylinėjimosi išlaidas nėra. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra patirta 15,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Klaipėdos energija“, esančios Danės g. 8, Klaipėdoje, įmonės kodas 140249252, 15,00 Lt (penkiolika Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.