Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai nukentėjusiajai G. P., jos atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, vykdanti individualią veiklą, neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, vykdanti individualią veiklą, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. U. 2016-10-24 apie 9.00 val. Jonavoje, adresu (duomenys neskelbtini), sugriebė ir tempė G. P. už plaukų, išsitempė iš vonios, prakirto lūpą, išpešė plaukus, sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą, padarydama nubrozdinimus krūtinėje, abipus sprando, apatinėje kairėje lūpoje.

Apklausta teisiamajame posėdyje L. U. kalta neprisipažino, parodė, kad ji nemušė G. P., netempė jos už plaukų. Tarp jos ir A. U., pas kurį namuose gyvena jo sūnus T. U. ir jo draugė G. P., vyksta konfliktai, jie skiriasi. Norėdama pasiimti savo daiktus iš namų, kuriuose gyveno 14 metų, ji paprašė kartu su ja vykti A. S.. Atėjus į namus ir atidarius vonios duris, pati G. P. ją pastūmė, ji nukrito ant batų dėžės, o G. P. šaukė T. U.. Konfliktas vyko tarp vonios ir koridoriaus durų. Įvykio dieną jos santykiai su G. P. buvo konfliktiški, nes ji su T. U. nuteikinėjo jos vyrą A. U. prieš ją. Viskas įvyko akimirksniu, todėl fiziškai ji nebūtų spėjusi kažką padaryti G. P.. Įvykio metu A. S. stovėjo prie lauko durų apie 3 metrus nuo jų ir nesikišo, jokio fizinio smurto nenaudojo. T. U. atėjęs ją ir A. S. išstūmė lauk. G. P. galėjo ir pati susiplėšyti palaidinę.

Apklausta teisiamajame posėdyje privati kaltintoja G. P. nurodė, kad 2016-10-24 apie 8:00 – 8:30 val. ryte buvo vonioje, ruošėsi į universitetą ir išgirdo, kad atsidaro namo lauko durys. Pakėlus akis pamatė L. U., o truputį toliau ir A. S.. L. U. įėjo į vonią ir sakydama necenzūrinius žodžius pradėjo ją tempti kartu su A. S.. Pradžioje vejant ją iš vonios L. U. paėmė jai už megztinio iš priekio prie krūtinės, o A. S. kišdama ranką iš šono jai į plaukus, tempė už plaukų. Kai ją ištempė į koridorių, tiek A. S., tiek ir L. U. tampė jai už plaukų. L. U. ėmė iš priekio, o A. S. iš galo. Tada L. U. vėl ėmė jai už megztinio, su nagais jai perdrėskė lūpą, o A. S. iš nugaros tempė jai už plaukų ir už megztinio. Nubrozdinimai buvo tiek iš nugaros, tiek iš priekio. Ji pradėjo šaukti savo draugą T. U., nes suprato, kad ji nesugebės atsitraukti nuo jų. Prieš ekspertizę ji juto tik skausmą lūpoje, kurią sužalojo L. U., o nusirengus pamatė, kad yra daugiau nubrozdinimų. Į ekspertizę nuvyko tą pačią dieną. Įvykis truko iki 2 min. Po šių įvykių jai buvo šokas, jautė skausmą sprande.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. U. parodė, kad 2016-10-24 atėjęs iš rūsio pamatė, kad G. P. susilenkusi. A. S. stovėjo nugara į ją, o L. U. laikė G. P. ir mosikavosi rankomis. G. P. stovėjo šonu pasilenkusi į L. U., o A. S. stovėjo G. P. iš dešinės šonu. Jam atėjus A. S. išbėgo pirma, o L. U. dar laikėsi už G. P.. Matė, kaip L. U. tempė G. P. už plaukų ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. G. P. veidas buvo apibrozdintas, išmėtytas dėmėmis, taip pat buvo mėlynė ant kūno ir ant veido prie akies. Matė suplėšytą G. P. palaidinę. Nematė ar A. S. smurtavo G. P. atžvilgiu. Po įvykio G. P. buvo susinervinusi, šoko būsenoje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. U. parodė, kad įvykio dieną išgirdęs klykiančią G. P. lipdamas laiptais žemyn pamatė, kaip L. U. tampė G. P. už plaukų, o A. S. tampė už rankovės. L. U. buvo už G. P. nugaros, o A. S. labiau į šoną. G. P. buvo labiau atsisukusi į A. S. ir ji ją tempė už rankovės šonu. Nematė, kad G. P. būtų suduoti smūgiai. Matė nubrozdinimus pas G. P. ant kaklo, megztinis buvo suplėšytas iš nugaros pusės. Ant kaklo ir ant rankos buvo nagų žymės. G. P. lūpa buvo praskelta. Girdėjo daug necenzūrinių žodžių G. P. atžvilgiu tiek iš L. U., tiek ir iš A. S..

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. D. patvirtino, kad kaip policijos pareigūnas buvo nuvykęs į įvykio vietą, tačiau įvykio aplinkybių nepamena.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2772/2016 (02) nustatyta, kad G. P. padaryti odos nubrozdinimai krūtinėje abipus, sprando kairėje, apatinės lūpos kairėje. Sužalojimai padaryti atsikišusiais bukabriauniais daiktais galimai nagais apdraskant. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2016-10-24. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 110).

Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė S. B. patvirtino pateiktą specialisto išvadą. Pažymėjo, kad sužalojimai buvo labai švieži, be to, kaklo užpakalinė dalis nėra labai būdinga pačiam žalojantis. Negali pasakyti kokio ilgo nagais padaryti sužalojimai.

Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus privačios kaltintojos nukentėjusiosios G. P. pateiktą megztinį nustatyta, kad tai trikotažinis megztinis stačiu kaklu, pilkos spalvos, megztinio priekyje ties kairiu pečiu matomas 1,8 cm įplyšimas ties kaklo siūle, nugaroje – ties dešine puse, matosi pirmas įplyšimas 4,5 cm ties kaklo siūle bei ties viduriu ir antras įplyšimas 9 cm ties kaklo siūle bei ties viduriu. G. P. patvirtino, kad būtent šis megztukas buvo suplėšytas sužalojimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį fizinio skausmo sukėlimą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius (skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.

Kaltinamoji L. U. neigia G. P. atžvilgiu atlikusi jai inkriminuotus smurtinio pobūdžio veiksmus. Nurodo, kad ji G. P. nepuolė. Priešingai – pati G. P. ją pastūmė ir ji krito ant batų dėžės. Teismas šiais kaltinamosios parodymais netiki dėl žemiau išvardintų priežasčių. Visų pirma, kaltinamoji L. U. savo parodymuose nebuvo nuosekli. Medžiagos tyrimo metu apklausiama ji nurodė, kad jai įėjus į vonią, jos abi su G. P. susistumdė (medžiagos l. 17), šią aplinkybę pradinio tyrimo metu nurodė ir kita kaltinamoji – A. S. (medžiagos l. 19). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu tiek L. U., tiek jos draugė A. S. aiškina, kad būtent G. P. L. U. atžvilgiu naudojo smurtą, nors nei į policijos pareigūnus, nei į teismo ekspertus L. U. nesikreipė, jokie jai padaryti sužalojimai nebuvo nustatyti. L. U. parodymais teismas netiki taip pat ir dėl to, kad teisiamojo posėdžio metu jos nurodytas aplinkybes, kad ji A. U. nusikalstamos veikos išvakarėse neskambino, grasindama 2016-10-24 atvažiuoti, paneigia išreikalauti duomenys apie telekomunikacinius įvykius. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad L. U. naudojasi mobiliojo telefono numeriais 865759368 ir 867399635, A. U. – 869996779 ir 867012699. L. U. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog ji 2016-10-23 neskambino A. U., tik parašė SMS, paneigia į bylą pateiktos nurodytų telefono numerių išklotinės, o būtent – iš UAB „Tele2“ mobiliojo ryšio operatoriaus telefono numerio 867399635 L. U. skambino A. U. į telefono numerį 867012699 2016-10-23 17:29:14 (pokalbio trukmė 202 sekundės) ir 18:31:19 (pokalbio trukmė 33 sekundės). Taip pat L. U. skambino A. U. iš UAB „Teledema“ mobiliojo ryšio telefono operatoriaus telefono numerio 865759368 į A. U. telefono numerį 869996779 17:51:37 (pokalbio trukmė 13 sekundžių), 17:52:04 (pokalbio trukmė 30 sekundžių), 18:04:53 (pokalbio trukmė 8 minutės 8 sekundės), 19:52:16 (pokalbio trukmė 8 sekundės). Teismui pateiktos išklotinės taip pat patvirtina A. U. nurodytas aplinkybes, kad kaltinamoji L. U. ir A. U. bendravo ir prieš įvykį – 2019-10-20 – 2016-10-22 dienomis tiek skambučiais, tiek ir SMS žinutėmis. Nors L. U. teisme paaiškino, kad jos nurodytais abonentų numeriais naudojosi jos sūnus, tačiau šias aplinkybes teismas vertina kritiškai, nes A. U., G. P. parodymai patvirtina, kad skambino būtent L. U.. Taigi, nurodytos aplinkybės, nors tiesiogiai nėra susijusios su L. U. inkriminuojama nusikalstama veika, tačiau parodo, kad ji savo parodymus derina prie nustatytų aplinkybių ir nėra sąžininga teismui. Taigi, L. U. parodymais toje dalyje, kurioje jie prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, teismas netiki. Teismas netiki taip pat ir A. S. parodymais apie tai, kad L. U. G. P. atžvilgiu smurto nevartojo. Kaip jau minėta, A. S. ir L. U. yra draugės, tai patvirtino tiek jos pačios, tiek kiti apklausti proceso dalyviai, antra – A. S., kaip ir L. U., nuo pat medžiagos tyrimo pradžios davė nenuoseklius, prieštaringus parodymus apie įvykio aplinkybes.

Taigi, teismas ištyręs byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, bei įvertinęs juos BPK 20 straipsnio tvarka, daro išvadą, jog teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad L. U. 2016-10-24 apie 9.00 val. Jonavoje, adresu (duomenys neskelbtini) tempdama G. P. už plaukų, prakirsdama lūpą, sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą, padarydama nubrozdinimus krūtinėje, abipus sprando, apatinėje kairėje lūpoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, L. U. nusikalstama veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamosios L. U. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. U. padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. L. U. nebausta administracine tvarka, neteista. Vykdo individualią veiklą, augina nepilnametį sūnų.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Dėl A. S. veikos (BK 140 str. 1 d.)

A. S. privataus kaltinimo skundu taip pat buvo kaltinama tuo, kad kartu su L. U., 2016-10-24 apie 9.00 val. Jonavoje, adresu (duomenys neskelbtini), tempė G. P. už plaukų bei sudavė smūgius į veidą, tuo sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė G. P. sveikatą, padarydama nubrozdinimus krūtinėje abipus sprando, apatinėje kairėje lūpoje, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu tik nukentėjusioji G. P. nurodė, kad A. S. jos atžvilgiu smurtavo, tai yra tempė jai už plaukų, sukeldama skausmą, bei už megztuko. Tuo tarpu tiek pati A. S., tiek L. U. neigia, kad A. S. G. P. atžvilgiu vartojo smurtą. Kad A. S. būtų smurtavusi prieš G. P., nematė ir įvykio vietoje buvę liudytojai A. U. bei T. U.. Pastarasis nurodo matęs tik tiek, kad A. S. G. P. tempė už rankovės, tai yra atliko veiksmus, kurie nėra pakankami, norint jos veiką kvalifikuoti pagal nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėtį. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta jokių duomenų apie kaltinamųjų susitarimą sužaloti G. P..

Teismas atkreipia dėmesį, kad esant konfliktinei situacijai ir įtemtiems asmenų santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Todėl tokiais atvejais ypatingą reikšmę turi įrodymai, kurie gali objektyviai pagrįsti proceso dalyvių parodymus. Nagrinėjamu atveju vienintelės G. P. parodymai nurodo į tai, kad A. S. jos atžvilgiu smurtavo tempdama už plaukų. Šie sužalojimai specialisto išvadoje nėra konstatuoti. Taigi, įvertinus priešiškus nukentėjusiosios santykius su kaltinamosiomis, teismas sprendžia, kad šie nukentėjusiosios parodymai apie smurtinius veiksmus, atliktus jos atžvilgiu nėra pakankami A. S. kaltei konstatuoti.

Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos6 str., Konstitucijos 31 str.1d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.

Nagrinėjamu atveju, teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme buvo imtasi visų įmanomų priemonių abejonėms ir prielaidoms dėl privačios kaltintojos G. P. nurodomų sveikatos sutrikdymo aplinkybių nustatymo pašalinti, t. y. buvo gauta specialisto išvada, atliktos liudytojų, specialistės apklausos, imtasi kitų veiksmų objektyviai tiesai byloje nustatyti, todėl teismas sprendžia, kad byloje kilusių abejonių ir prielaidų, kad A. S. sudavė G. P. smūgius bei tempė už plaukų, sukeldama fizinį skausmą, pašalinti nebėra objektyvių galimybių, todėl jos vertintinos kaltinamosios A. S. naudai. Tad kaltinamoji A. S. pagal BK 140 str. 1 d. išteisintina, neįrodžius, kad ji dalyvavo nusikalstamoje veikoje (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Byloje pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. P. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamosios A. S. 10 Eur turtinei žalai atlyginti ir iš abiejų kaltinamųjų solidariai – 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Kaltinamosios A. S. ir L. U. su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Nukentėjusioji prašo atlyginti 10 Eur turtinę žalą dėl grumtynių metu suplėšyto megztuko. Kaip ji nurodo, megztuką suplėšė A. S., todėl būtent iš jos prašo priteisti turtinę žalą. Teismui pripažinus, kad nepakanka duomenų konstatuoti, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl 10 Eur turtinės žalos priteisimo iš A. S. atmestinas (BKP 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

3000 Eur neturtinę žalą G. P. prašo priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų dėl to, kad įvykio dieną nenuvyko į svarbią paskaitą universitete, dėl patirtų sumušimų ir dvasinių išgyvenimų dažnai jaučia sprando skausmą, dvasinius išgyvenimus, dažnai pasineria į emocinę depresiją, vedama pastovaus nervinio sukrėtimo nenori nieko matyti, naktimis sunkiai miega, užmigusi kartais sapnuoja blogus sapnus. Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos labai sumažėjo jos bendravimo galimybės ne tik su šeimos nariais, bet ir su aplinkiniais, ji ėmė bijoti viena išeiti į lauką, vedžioti šuniuką. Dėl įvykio ėmė jaustis nepilnaverte, tapo uždara, kadangi incidentas įvyko jos draugo bei jo tėčio akivaizdoje, buvo ne tik sumušta, bet ir viešai įžeista įvairiais keiksmažodžiais.

Nors nukentėjusioji prašo teismo patirtą žalą priteisti solidariai iš kaltinamųjų, tačiau teismui pripažinus, kad nepakanka duomenų konstatuoti, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiosios civilinis ieškinys toje dalyje, kurioje prašoma žalą priteisti solidariai su A. S., atmestinas (115 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir spręstinas klausimas tik dėl neturtinės žalos priteisimo iš L. U., kuri pripažįstama kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Neabejotina, jog tyčiniais L. U. veiksmais nukentėjusiajai G. P. buvo padaryta neturtinė žala. Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad G. P. patirti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad veikos metu nukentėjusioji patyrė trumpalaikį fizinį skausmą. Dėl šio įvykio nukentėjusioji neabejotinai buvo pažeminta savo draugo T. U. ir jo tėvo (A. U.) bei A. S. akivaizdoje, patyrė neigiamus išgyvenimus, buvo išsigandus. Neturtinė žala G. P. padaryta tyčiniais smurtiniais L. U. veiksmais. G. P. teigia, kad nusikalstamos veikos dieną negalėjo nuvykti į universitetą, kur buvo svarbi paskata. Teismas tiki G. P. parodymais, kad universitete paskaitas įvykio dieną G. P. buvo priversta praleisti, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jokių įrodymų apie tos dienos paskaitų svarbumą G. P. nepateikė, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, kokius nepatogumus ar nuostolius nukentėjusioji patyrė praleisdama paskaitas. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl patirtų sumušimų ir dvasinių išgyvenimų dažnai jaučia sprando skausmą. Šią aplinkybę teismas taip pat laiko neįrodyta. Visų pirma, kaip jau buvo minėta įrodymų vertinimo dalyje, teismas laiko neįrodyta aplinkybę, kad kaltinamoji L. U. G. P. sumušė sprandą, dėl to, kad sprando sumušimas specialisto apžiūros metu G. P. nebuvo nustatytas. Nustatyti tik odos nubrozdinimai, kurie ilgalaikių skausmų sukelti negali. Antra, jei G. P. ir kankina sprando skausmai, tai ji nepateikė jokių įrodymų, kad jie yra priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamosios L. U. jos atžvilgiu pavartotu smurtu. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, nurodomos emocinės depresijos, G. P. į medikus nesikreipė, nėra duomenų, kad būtų vartojusi medikamentus, todėl darytina išvada, kad patirti išgyvenimai nebuvo itin stiprūs, ilgalaikiai ir reikalaujantys gydymo. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina taip pat į tai, kad G. P. parodymais, turtinė žala L. U. veiksmais jai nepadaryta.

Kaltinamosios L. U. turtinė padėtis vidutinė. Ji nurodė, kad gaunamos pajamos sudaro apie 500 eurų per mėnesį, turi išlaikytinį - nepilnametį sūnų. Nekilnojamasis šeimos turtas nepadalintas, dėl jo vyksta ginčas skyrybų procese. Asmeninės nuosavybės teise priklausančio registruoto nekilnojamojo turto neturi. VĮ Registrų centro duomenimis L. U. vardu, kaip bendra sutuoktinių nuosavybė yra registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio pažymoje nurodoma vidutinė rinkos vertė 9326 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, L. U. vardu registruota viena transporto priemonė AUDI A3, 1999 m. Kaip nurodė pati, kreditorinių įsipareigojimų šiai dienai neturi. Nukentėjusioji G. P. yra studentė, jos pajamas sudaro gaunama stipendija ir piniginė parama iš tėvo. Savo vardu registruoto turto neturi.

Taigi įvertinus nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, jų pasekmes, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas mano, jog prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl jis mažintinas, atsižvelgiant į priteistas teismų sumas analogiško pobūdžio bylose. Teismo vertinimu, neturtinei žalai atlyginti priteistina 600 eurų suma atitiks sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, kadangi tokio dydžio piniginė kompensacija atitinka BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, teismų praktikai tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Išlaidų advokato pagalbai atlyginti klausimas grindžiamas visiško žalos atlyginimo principu, todėl teismas šių išlaidų gali nepriteisti ar jas sumažinti tik atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį. Dėl šių aplinkybių, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, atsižvelgiama į padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, sugaištą laiką ir pan. Šioje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusioji turėjo 524,17 eurų proceso išlaidų: už privataus kaltinimo skundo parengimą – 150 Eur (b. l. 15-16), už medicininės ekspertizės atlikimą – 24,17 Eur (b. l. 53), už pasirengimą ir atstovavimą 2017-01-09 teismo posėdyje (1,66 val.) (įskaitant derybas dėl taikos sutarties) – 100 Eur (b. l. 52, 54), už pasirengimą ir atstovavimą 2017-02-09 teismo posėdyje (1.66 val.) – 100 Eur (b. l. 51, 55), už atstovavimą 2017-03-09 teismo posėdyje (0,833 val.) – 50 Eur (b. l. 50, 56), už pasirengimą ir atstovavimą 2017-04-24 posėdyje (1.66 val.) – 100 Eur (b. l. 113-114). Įvertinus veikos, dėl kurios G. P. nukentėjo sunkumą bei pavojingumą tai, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, teisminis nagrinėjimas užtruko penkis mėnesius, buvo surengti keturi teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir nukentėjusiosios atstovė, kad būtent nukentėjusiajai (jos atstovei) privataus kaltinimo procese yra priskirta pareiga rinkti kaltę pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu kaltinamoji yra jauna, dirbanti, turinti nuosavybės moteris, darytina išvada, jog prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, adekvačios atstovo suteiktų paslaugų apimčiai, nėra aiškiai per didelės, todėl turi būti priteisiamos pilnai iš L. U. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-129-238/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

L. U. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nuteisti 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant L. U. būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš L. U., asm.k. (duomenys neskelbtini) G. P., gim. (duomenys neskelbtini)., naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinę žalą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš L. U., asm.k. (duomenys neskelbtini) G. P., gim. (duomenys neskelbtini)., naudai 524,17 eurų (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 17 ct) proceso išlaidų.

A. S. išteisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, medžiagą dėl kurios atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-84803-16 grąžinti į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.