Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovė prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjamu atveju, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. spalio 17 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 18 d. iki skundo padavimo dienos 2023 m. spalio 18 d.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamos maisto kokybės, kiekio, maisto energetinės vertės reikalavimų nesilaikymo.

Nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d. atliko bausmę Marijampolės kalėjime bei minėtu laikotarpiu buvo dirbantis asmuo. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui maitinimas buvo skirtas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Maitinimo paslaugos kalinimo įstaigoje atliekamos Marijampolės kalėjimo su UAB „Niklita“ sudarytos Maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 27/10-61 ir jos priedo Maitinimo paslaugų techninės specifikacijos pagrindu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) 173 straipsnio 5 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 10 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 punktu yra patvirtintos fiziologinės mitybos normos skirtingų kategorijų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Fiziologinės mitybos normas dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 3301 kcal (atitinkamai nurodyta, kiek iš jų sudaro riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai).

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Minėtu įsakymu nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur (2.1.1 punktas). Pagal šio įsakymo 2.1 punkte nustatytą paros maitinimo išlaidų normą maitinimo išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 punktas).

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. 2020 m. buvo parengti ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 patvirtinti nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo valgiaraščių pakeitimai. Nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Taisykles, valgiaraščiai, jų priedai ir maitinimo grafikas iškabinami virtuvėje (10 punktas), kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus (16 punktas).

Atsakovė nurodė, jog tiekiant maitinimą pareiškėjui buvo laikomasi Vyriausybės patvirtintų fiziologinių mitybos normų, teikiamas maistas pagal patvirtintą valgiaraštį, nustatyto kiekio ir kokybės. Byloje nustatyta, jog ginčo laikotarpiu maisto kokybės patikrinimus Marijampolės kalėjimo valgykloje, kurioje maitinimo paslaugas vykdo UAB „Niklita“, atliko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas. Minėtos institucijos, kuriai pagal kompetenciją pavesta atlikti maisto kokybės reikalavimus, patikrinimų metu esminių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės į bylą pateikti Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktai. Teismas pažymi, jog 2022 m. vasario 24 d. Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo akte Nr. 41VMĮP-148 nurodyta, jog buvo konstatuoti smulkaus gamybinio inventoriaus priežiūros neatitikimai 2004 m. balandžio 29 d. Europos Pralamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir duoti nurodymai trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas skunde dėl tokio pobūdžio aplinkybių ginčo nekelia, todėl nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai nėra bylai aktualūs. Kitais patikrinimo atvejais valgykloje pažeidimų nebuvo nustatyta, poveikio priemonės ūkio subjektui netaikytos.

Atsakovė atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2022 m. birželio 21 d. buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, o nuo 2022 m. birželio 21 d. – lengvajai nuteistųjų grupei. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakyme „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1R-25 nurodyta, jog paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti maisto produktų tokių kaip: vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų) – ne daugiau kaip 2 kg; duonos gaminių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; pieno produktų (išskyrus saldintą sutirštintą pieną) – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių (žuvies) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, riešutų – ne daugiau kaip 500 g pakuotėse; aliejaus, margarino – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; natūralios arbatos, kavos, kakavos – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens – ne didesnėse nei 1 000 ml pakuotėse; prieskonių, sintetinių saldiklių; kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų – ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse; sausainių, vaflių ir meduolių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse ir ne daugiau kaip po vieną pakuotę (21 punktas).

Iš atsakovės kartu atsiliepimu pateikto „Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniarašči“, pareiškėjas ginčo laikotarpiu reguliariai apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje, todėl tariami pareiškėjo argumentai, jog neva nuolatos jautė alkį yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę papildomai apsipirkti parduotuvėje ir įsigyti maisto produktų.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, todėl jis kentė pastovų alkį, teismas pažymi, kad pataisos namams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek Teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan., ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Pareiškėjas dėl šioje byloje taikomų teisės aktų teisėtumo ištyrimo aplinkybių ir teisinių argumentų (ABTĮ 113 straipsnis) neišdėstė, skundą grindė iš esmės bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, prašymo ištirti norminio teisės akto atitikimą nepateikė, bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl ginčui taikomų aktų teisėtumo nekyla, todėl minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2840-629/2018).

Į pareiškėjo skundus pataisos namų įstaigos buvo pateikti atsakymai, dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Skundų ir pretenzijų pateikimas tiek kalinimo įstaigos administracijai, tiek kitoms valstybinėms institucijoms pats savaime nepatvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumo. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos.

Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto labai abstraktūs, šių aplinkybių jis visiškai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės atstovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjo nurodomos bendro pobūdžio aplinkybės apie netinkamai organizuotą nuteistųjų maitinimą jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl nepilnaverčio maisto, nelaikytini pakankamai aiškiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog BVK 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Jeigu pareiškėjui trūko maisto produktų, jis galėjo jų papildomai įsigyti pataisos namų parduotuvėje už asmenines lėšas. Vien subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo būti skirtas ir kokiu pagrindu. Nors pareiškėjas skunde nurodo sumas, kurios galimai buvo skirtos vieno asmens maitinimui, tačiau nenurodo, kokia suma turėjo būti skirta, koks maitinimas turėjo būti skiriamas ir pan. Kaip nurodė atsakovė, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šiais teiginiais. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl šie pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai organizuoto maitinimo vertinami kaip nepagrįsti bylos duomenimis ir atmetami.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.