- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- e2YT-19653-918/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Pareiškėjas
- A. J., R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. (A. J.) ir R. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, V. B., antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai 2020 m. gegužės 11 d. skundu dėl antstolės veiksmų prašo panaikinti 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymą Nr. S-20-15-5397, kuriuo antstolė pagal vykdomąjį raštą Nr. MK-5099 pakeitė išieškotoją dalyje dėl 35 000 Eur skolos išieškojimo, ir konstatuoti, kad antstolė, pažeidusi CPK 596 straipsnyje numatytą septynių darbo dienų terminą klausimui dėl išieškotojo pakeitimo spręsti ir vietoje patvarkymo dėl šalies vykdymo procese pakeitimo priėmusi 2020 m. sausio 13 d. informacinio pobūdžio patvarkymą, padarė procesinį pažeidimą. Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2016 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro išduoto vykdomojo įrašo pagrindu antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/01389 (toliau – ir vykdomoji byla) dėl 332,71 Eur notaro atlygio, 329 769,81 Eur skolos ir 194 833,05 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų A. J. ir R. J. išieškotojo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai, išieškojimą nukreipiant į nekilnojamąjį turtą - 1/5 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/145 dalių automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojas 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė sutikimą perimti varžytynėse neparduotą turtą – 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 35 000,00 Eur, o 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė turtinės teisės perleidimo sutartį su V. B. Antstolė 2020 m. sausio 13 d. patvarkyme Nr. S-20-15-389 nurodė, kad „hipotekinis išieškotojas Luminor Bank AS perleido V. B. turtinę teisę perimti varžytynėse neparduotą turtą – 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 35 000,00 Eur“. Antstolė 2020 m. balandžio 21 d. priėmė ginčijamą patvarkymą Nr. S-20-15-5397, kuriuo nutarė pagal vykdomąjį įrašą Nr. MK-5099 pakeisti išieškotoją Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dalyje dėl 35 000,00 Eur dydžio skolos išieškojimo į V. B. Antstolė, gavusi 2019 m. gruodžio 20 d. turtinės teisės perleidimo sutartį, išieškotojo pakeitimo klausimo nesprendė, o 2020 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. S-20-1-389 informavo pareiškėjus, kad išieškotojas perleido V. B. turtinę teisę perimti varžytynėse neparduotą turtą. Antstolė, gavusi turtinės teisės perleidimo sutartį, išieškotojo pakeitimo klausimą turėjo išspręsti per 7 darbo dienas, tačiau 2020 m. sausio 13 d. priėmė informacinio pobūdžio patvarkymą Nr. S-20-15-389, nurodė jo apskundimo tvarką, terminus, o praėjus trims mėnesiams po 2019 m. gruodžio 20 d. turtinės teisės perleidimo sutarties gavimo, remdamasi minėta sutartimi, kuri nėra sutartis dėl dalies teisių perleidimo, priėmė 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymą Nr. S-20-15-5397, kuriuo pakeitė išieškotoją 35 000,00 Eur dalyje. Pareiškėjų įsitikinimu, antstolės nurodytas naujas išieškotojas V. B. jokio reikalavimo pagal 2019 m. gruodžio 20 d. turtinės teisės perleidimo sutartį neįgijo. Pareiškėjų vertinimu, 2019 m. gruodžio 20 d. turtinės teisės perleidimo sutartis su V. B. nėra viso ar dalies reikalavimo perleidimo sutartis. Pareiškėjų įsitikinimu, 2019 m. gruodžio 20 d. turtinės teisės perleidimo sutarties dalykas yra teisė perimti turtą, o ne 35 000,00 Eur vertės reikalavimą. Minėta sutartimi išieškotojas neperleido 35 000,00 Eur reikalavimo, todėl antstolė nepagrįstai nutarė pakeisti išieškotoją dalyje dėl 35 000,00 Eur.
Antstolė Virginija Meškauskienė 2020 m. gegužės 18 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjų skundo netenkino. Antstolė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. patvarkymu Nr. S-19-15-14936 varžytynės turto – 1/5 dalies žemės sklypo iš 1.500 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 3 dalies pagrindu. Išieškotojas Luminor Bank AS sutiko perimti nerealizuotą turtą už kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse. 2019 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. S-19-15-15189 šalys informuotos apie išieškotojo Luminor Bank AS sutikimą perimti neparduotą turtą. Turtinės teisės perleidimo sutartį antstolių kontorai pateikė turtinės teisės įgijėjas. 2020 m. sausio 13 d. patvarkymu antstolė informavo skolininkus ir išieškotoją apie antstolių kontoroje gautą 2019 m. gruodžio 20 d. perleidimo sutartį. 2020 m. sausio 27 d. antstolių kontoroje gautas skundas dėl antstolio veiksmų, o 2020 m. sausio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas neparduoto iš varžytynių turto perdavimo V. B. akto surašymas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi skolininkų skundas buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog tam, kad išieškotojo teisę perimti iš varžytynių neparduotą turtą įgiję galėtų įgyvendinti savo teisę į šį turtą, jis turi perimti ir atitinkamas išieškotojo teises. Pasibaigus teisminiam ginčams, 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. S-20-15-5397 pagal vykdomąjį įrašą Nr. MK-5099 pakeistas išieškotojas Luminor Bank AS dalyje dėl 35 000,00 Eur dydžio skolos išieškojimo į V. B. Antstolė nurodo, kad atlikdama vykdymo veiksmus priėmė motyvuotus patvarkymus, nepažeidė įstatymo reikalavimų ir tai patvirtina vykdomosios bylos medžiaga.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateiktu atsiliepimu su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai jau teikė analogiškus skundus dėl turtinės teisės perimti varžytynėse neparduotą turtą perleidimo, prašė pripažinti teisių perleidimo sutartį niekine. Tiek pirmos instancijos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7983-534/2020, tiek apeliacinės instancijos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-617-779/2020 pareiškėjų skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020-04-16 nutartyje c. b. Nr. e2S-617-779/2020 pažymėjo, jog kreditoriaus teisė perimti varžytinėse neparduotą turtą laikytina savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais, todėl bankas galėjo perleisti teisę perimti varžytinėse neparduotą turtą. CK 6.101 str. leidžia perleisti tiek visą, tiek dalį reikalavimo, taip pat tik esamą, tiek būsimą reikalavimo teisę. Nei turtinių teisių perleidimą, nei vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nėra įtvirtintas draudimas išieškotojui perleisti turtinę teisę perimti iš varžytynių neparduotą turtą. Naujajam teisės perimti iš varžytynių neparduotą turtą turėtojui sumokėjus turto kainą, už kurią buvo siūloma turtą įsigyti varžytynėse, atitinkama suma sumažės skolininko skola išieškotojo atžvilgiu, taigi, atsiras tokios pat teisinės pasekmės, kokios atsirastų, jei pats išieškotojas perimtų šį turtą (CPK 720 str.). Pagal CPK 719 str. nuostatas turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Asmuo, neturintis išieškotojo teisinio statuso, neturi teisinio pagrindo pasinaudoti CPK 702 str. bei 719 str. nurodytomis teisėmis. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-617-779/2020 pažymėjo, kad tam, jog iš išieškotojo teisę perimti iš varžytynių įgijęs asmuo galėtų įgyvendinti savo teisę šį turtą teisiškai perimti ir tapti jo savininku, jis turi perimti ir atitinkamas išieškotojo procesines teises dėl reikalavimo teisės perimti varžytynėse neparduotą, t. y. tapti išieškotoju dalyje dėl reikalavimo teisės perimti varžytynėse neparduotą turtą. Pareiškėjai fragmentiškai cituoja sau naudingas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-617-779/2020 dalis, neatskleisdami viso konteksto.
Suinteresuotam asmeniui V. B. procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gegužės 30 d. Teismo nustatytu terminui V. B. atsiliepimo nepateikė.
2020 m. liepos 13 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. rugpjūčio 18 d. 15.00 val. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą, formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. (CPK 133 straipsnio 3 dalis) bei išsiunčiant procesinius dokumentus.
2020 m. rugpjūčio 18 d. byla išnagrinėta, nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmų priėmimas ir paskelbimas atidėtas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/16/01389 medžiagos nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo priverstinio vykdymo veiksmus 2016 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro išduoto vykdomojo įrašo pagrindu dėl 332,71 Eur notaro atlygio, 329 769,81 Eur skolos ir 194 833,05 Eur palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. J. ir R. J. išieškotojo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, naudai, išieškojimą nukreipiant į nekilnojamąjį turtą - 1/5 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/145 dalių automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini).
2019 m. gruodžio 6 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-19-15-14936, kuriuo paskelbė neįvykusiomis interneto portale www.evarzytynes.lt paskelbtas varžytynes Nr. 179367 CPK 717 straipsnio 3 dalies pagrindu, bei pasiūlė išieškotojui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pasinaudoti CPK 719 straipsnyje numatyta teise ir perimti varžytynėse neparduotą turtą natūrą už 35 000,00 Eur. 2019 m. gruodžio 9 d. išieškotojas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė antstoliui raštą, kuriame nurodė, kad sutinka už 35 000,00 Eur sumą perimti turtą. 2019 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. S-19-15-15189 antstolis informavo skolininkus, kad hipotekinis išieškotojas sutiko perimti neparduotą iš varžytynių turtą – 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 35 000,00 Eur.
2020 m. gruodžio 20 d. išieškotojas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, sudarė turtinės teisės perleidimo sutartį, kurios pagrindu išieškotojas turto perėmėjui, V. B., perleido turtinę teisę perimti varžytynėse neparduotą turtą, t. y. 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2020 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. S-20-15-389 antstolė informavo vykdymo proceso šalis, kad išieškotojas 2019 m. gruodžio 20 d. turtinės teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido V. B. turtinę teisę perimti varžytynėse neparduotą turtą - 1/5 dalį žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 35 000 Eur. Pareiškėjai, reaguodami į šį patvarkymą, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė uždrausti antstolei surašyti neparduoto iš varžytinių turto perdavimo aktą, be kita ko nurodydami, kad antstolės veiksmai yra neteisėti, nes 2019 m. gruodžio 20 d. sandoris, kurio pagrindu buvo perleista turtinė teisė perimti varžytinėse neparduotą turtą, yra niekinis, kadangi, pareiškėjų vertinimu, išieškotojas galėjo perleisti kitam asmeniui tik visas savo, kaip išieškotojo teises, tačiau negalėjo perleisti tik teisės perimti iš varžytynių neparduotą turtą. 2020 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjų skundas atmestas. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 16 d., Vilniaus apygardos teismui palikus pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Antstolė 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymu pakeitė išieškotoją Luminor Bank AS, veikiantį per Luminor Bank AS Vilniaus skyrių, į V. B., 2019 m. gruodžio 20 d. Turtinės teisės perleidimo sutarties pagrindu, sudaryta tarp Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Vilniaus skyrių, ir V. B..
CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą.
Nei šioje byloje nagrinėjamame skunde, nei civilinėje byloje Nr. e2YT-7983-534/2020 neprašė panaikinti 2020 m. sausio 13 d. patvarkymo, nors šio patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo bylos nagrinėjimo dalykas. CPK 512 str. numatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad pareiškėjai skundą dėl 2020 m. sausio 13 d. patvarkymo (aiškiai formuluojant reikalavimą dėl tokio patvarkymo panaikinimo) turėjo teisę paduoti ne vėliau kaip iki 2020 balandžio 14 d., tačiau tokia teise nesinaudojo. Dar daugiau, pareiškėjams buvo išaiškinta ginčyti turtinės teisės perleidimo sutartį ginčo teisenos tvarka, tačiau duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų bandę tokia teise naudotis, negauta. Pažymėtina, kad šioje byloje teismas nevertina 2020 m. sausio 13 d. patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo: antstolės veiksmų teisėtumas dėl šio patvarkymo netiesiogiai buvo išnagrinėtas 2020 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis. Šiuose procesiniuose dokumentuose ne tik išspręstas klausimas dėl to, kad vykdymo procese yra galimas išieškotojo turtinės teisės perimti iš varžytynių neperduotą perleidimas, bet ir išaiškinta, kad tokiu atveju kartu turi būti perimamos ir išieškotojo procesinės teisės.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolės kontoroje 2019 m. gruodžio 20 d. gavus Luminor Bank AS ir V. B. sudarytą turtinės teisės reikalavimo perleidimo sutartį, išieškotojo dėl dalies reikalavimo pakeitimo klausimas buvo išspręstas antstolei priėmus skundžiamą 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymą. Iš 2020 m. sausio 13 d. patvarkymo Nr. S-20-15-389 turinio nustatyta, kad šiuo patvarkymu antstolė nesprendė išieškotojo pakeitimo klausimo: šiuo patvarkymu, adresuotu skolininkams (t. y. pareiškėjams) antstolė pranešė apie jos kontoroje gautą 2019 m. gruodžio 20 d. turtinės teisės perleidimo sutartį. Be to, antstolė, atsakydama į pareiškėjo A. J. prašymą, 2020 m. sausio 17 d. raštu be kitų dokumentų prašytų dokumentų, pareiškėjams išsiuntė ir pačios 2019 m. gruodžio 20 d. turtinės teisės perleidimo sutarties kopiją.
Kaip matyti, civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios teisių perėmimą, reikalauja apie teisių perėmimą informuoti skolininką. Antstolei 2019 m. gruodžio 20 d. gavus tos pačios dienos turtinės teisės perleidimo sutartį ir prieš sprendžiant klausimą dėl išieškotojo dėl dalies reikalavimo pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, buvo reikalinga įsitikinti, jog skolininkai apie tokią turtinių teisių perleidimo sutartį yra tinkamai informuoti. Teismo vertinimu, antstolė pagrįstai, prieš spręsdama klausimą dėl išieškotojo pakeitimo, pirmiausia apie gautą turtinės teisės perleidimo sutartį informavo skolininkus (pareiškėjus). Būtent 2020 m. sausio 13 d. patvarkymas sukūrė prielaidas 2019 m. gruodžio 20 turtinės teisės perleidimo sutartį panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir atitinkamai vykdomojoje byloje spręsti klausimą dėl išieškotojo dėl dalies reikalavimo pakeitimo.
Be to, teismo vertinimu, CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatytas septynių darbo dienų terminas yra nustatytas asmens prašymui dėl šalies pakeitimo vykdymo procese išspręsti. Nagrinėjamu atveju šalies prašymo nebuvo pateikta (pateikta tik 2019 m. gruodžio 20 d. sutartis), klausimą dėl išieškotojo pakeitimo antstolis sprendė savo iniciatyva, reaguodamas ne tik į 2019 m. gruodžio 20 sutartį, bet ir į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties išaiškinimus. Pažymėtina ir tai, kad CPK 596 straipsnyje numatytas septynių darbo dienų terminas yra numatytas prašymą teikiančio asmens interesų apsaugai (t. y. numatytas procedūrinis terminas prašymui išnagrinėti). Iš pateikto skundo dėl antstolio veiksmų turinio neaišku, kokią įtaką pareiškėjų kaip skolininkų teisėms ir pareigoms turi tai, kad antstolė klausimą dėl išieškotojo pakeitimo išsprendė 2020 m. balandžio 21 d., t. y. po to, kai buvo išnagrinėtas pareiškėjų skundas, kvestionuojantis antstolės veiksmų priimant 2020 m. sausio 13 d. patvarkymą teisėtumą.
CK 6.193 straipsnio 1-2 dalyse numatytos sutarčių aiškinimo taisyklės: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.
2019 m. gruodžio 20 d. Turtinės teisės perleidimo sutarties 1.1 punkte numatyta: „Kreditorius perleidžia Turto perėmėjui, o Turto perėmėjas perima iš Kreditoriaus, kaip išieškotojo vykdomojoje byloje Nr. 0015/16/01389, turtinę teisę perimti Varžytinėse neparduotą Turtą“. Iš pacituoto sutarties punkto ir jame daromos nuorodos į kreditoriaus, kaip išieškotojo teisę, darytina išvada, kad V. B. perleista ne tik teisė perimti varžytynėse neparduotą turtą, tačiau su šia turtine teise perleistos ir kitos išieškotojo procesinės teisės. Nors pačioje Turtinės teisės perleidimo sutartyje nėra nurodyta konkreti reikalavimo suma, tačiau iš išieškotojo pranešimo apie ketinimą perimti neparduotą iš varžytynių turtą už 35 000 Eur kainą bei įstatyminio reglamentavimo akivaizdu, kad V. B. kartu su teise perimti varžytynėse neparduotą turtą įgijo teisę į 35 000 Eur reikalavimą. Aplinkybė, kokią konkrečią kainą už įgyjamą turtinę teisę sumokėjo V. B., šioje byloje teisinės reikšmės neturi. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjų argumentai apie tai, kad 2019 m. gruodžio 20 d. sutartis nėra sutartis dėl dalies teisių perleidimo, yra nepagrįsti, o antstolė ginčijamą 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo priėmė laikydamasi materialinės ir procesinės teisės normų. Pažymėtina ir tai, kad ne tik pareiškėjai ir Luminor Bank AS turėjo teisę skųsti 2020 m. balandžio 21 d. patvarkymą – tokią teisę turėjo ir V. B.. Aplinkybė, kad V. B. neteikė skundo dėl patvarkymo, kuriuo jis buvo įtrauktas į bylą kaip išieškotojas dėl dalies reikalavimo ir šioje reikalavimo dalyje pakeitė pradinį išieškotoją, patvirtina, kad šis patvarkymas atitiko tikrą 2019 m. gruodžio 20 d. Turtinės teisės perleidimo sutarties šalių valią
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išnagrinėjus pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, veikė laikydamasi vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų, todėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti skundą (CPK 513 straipsnis).
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 513 straipsniais teismas,
nutaria:
pareiškėjų A. J. (A. J.) ir R. J. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.