Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir R. J. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS, V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/16/01389 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų, Luminor Bank AS naudai pagal 2016 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą, išieškant iš įkeisto turto. 2020-01-13 d. patvarkymu Nr. S-20-15-389 vykdymo proceso šalys informuotos, kad išieškotojas 2019 m. gruodžio 20 d. turtinės teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido V. B. turtinę teisę perimti Varžytynėse neparduotą turtą - 1/5 dalį žemes sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 35 000 Eur.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Nagrinėjamu atveju antstolės veiksmų neteisėtumą pareiškėjai grindžia aplinkybe, kad skiriasi 2019 m. gruodžio 20 d. sutartyje ir 2020 m. sausio 13 d. patvarkyme nurodyta turtinės teisės perleidimo kaina. Pareiškėjų vertinimu tai yra ne rašymo apsirikimas, o sąmoningas antstolės siekis suklaidinti pareiškėjus. Šie pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir laikytini subjektyviu situacijos interpretavimu grindžiama gynybine pozicija, nes byloje nėra duomenų apie antstolės sąmoningą siekį klaidinti pareiškėjus. Be to šiuos pareiškėjų argumentus paneigia kiti byloje esantys įrodymai – išieškotojo 2019 m. gruodžio 19 d. raštas, kuriuo išieškotojas išreiškė sutikimą perimti varžytinėse neparduotą turtą už 35 000 Eur ir antstolės 2020 m. sausio 13 d. patvarkymas, kuriuo konstatuota, kad išieškotojas perleido teisę perimti varžytinėse neparduotą turtą už 35 000 Eur. Kita vertus, sutarčių laisvės principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis) suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos. Papildomai pažymėtina, kad net ir esant tam tikriems netikslumams sutartyje ar patvarkyme, tai būtų galima laikyti formaliu netikslumu, nedarančiu įtakos antstolės veiksmų teisėtumui.

Pareiškėjai nurodo, kad 2019 m. gruodžio 20 d. sandoris, kurio pagrindu buvo perleista turtinė teisė perimti varžytinėse neparduotą turtą yra niekinis, nes išieškotojas negali perleisti savo teisių, kurios yra susijusios su jo kaip išieškotojo statusu.

CK 1.97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir turtinės teisės. Darytina išvada, kad kreditoriaus teisė perimti varžytinėse neparduotą turtą laikytina savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjų argumentai, kad išieškotojas negalėjo perleisti teisės perimti varžytinėse neparduotą turtą taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad kaip aukščiau minėta, sutarčių laisvės principas sandorio šalims leidžia nuspręsti kokią konkrečią sutartį sudaryti. Pareiškėjų nurodytos imperatyvios teisės normos nedraudžia išieškotojui vykdymo procese sudaryti turtinės teisės perleidimo sandorio.

Kitais skunde nurodytais argumentais ir aplinkybėmis pareiškėjai iš esmės ginčija 2019 m. gruodžio 20 d. turtinės teisės perleidimo sutarties teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjams išaiškintina, kad tokio pobūdžio ginčai – dėl sandorių teisėtumo, nėra nagrinėjami CPK XXXI skyriaus (bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų) nustatyta tvarka, todėl minėti pareiškėjų argumentai ir aplinkybės nelaikytini reikšmingais, sprendžiant dėl skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė, vykdydama vykdomąją bylą veikė laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjų A. J. ir R. J. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.