Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. D., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, nuo 2016-10-10 iki 2017-06-06 atliekančio savanorišką privalomą karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje – Vaidoto mechanizuotame pėstininkų batalione Rukloje, Jonavos rajone, neteisto, bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2016 m. rugsėjo 28 d. 23 val. 15 min. Šakių r. sav., Lekėčių mstl., Kauno g. 1, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos važiavo automobilis Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. D., nepasirinkęs saugaus greičio ir atstumo iki priekyje ta pačia kryptimi važiavusio automobilio Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė; po susidūrimo automobilis Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. V., ir jį apgadino, o automobilis Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po smūgio trenkėsi į šalikelėje stovėjusį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. K., ir į neįgaliųjų užvažiavimo vietoje įrengtą turėklą ir juos apgadino. Eismo įvykio metu apgadintos keturios transporto priemonės ir neįgaliųjų užvažiavimo vietoje įrengtas turėklas. A. D. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, dalyvavo eismo įvykyje ir iš jo pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisykles, A. D. vairuota transporto priemonė neapdrausta privalomuoju TPSVCA draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra – tokiomis veikomis A. D. pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 219, 226 punktų reikalavimus ir užsitraukė administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 128 straipsnio 1 dalį.

Liudytojas A. S. teismo 2017-06-01 posėdyje parodė, kad A. D. ir D. D. pažįsta. Prėjusių metų rugsėjo 28 d. vakare buvo Lekėčiuose su T. Ū. ir K. S. važiavo į degalinę su Audi A6, kurią vairavo T. Ū. Užsipylę kuro nuvažiavo prie ežero parūkyti. Prie ežero pamatė du ar tris automobilius – buvo D. D. ir A. D., bet kokie automobiliai – neatsimena. Po to du automobiliai pradėjo judėti link miestelio, liudytojas su draugais taip pat išvažiavo, tačiau dar nedavažiavus iki miestelio, išgirdo kažkokį trenksmą, triukšmą. Privažiavus arčiau pamatė kelias mašinas apdaužytas. Įvykio vietoje nematė nei D. D., nei A. D., nors nuo to išgirsto triukšmo buvo prėję tik kokios 15 sekundžių – tik buvo palikti automobiliai. Buvo jau tamsus paros laikas. Prie ežero ar kas vyko tarp D. D. ir A. D. – nepastebėjo. Prie ežero liudytojas ir jo draugai su jais nebendravo. Nuo ežero kas pirmas išvažiavo – nematė.

Liudytojas R. T. teismo 2017-06-01 posėdyje parodė, kad A. D. ir D. D. pažįsta. Pas liudytoją 2016-09-28 atvažiavo D. D. su savo Peugeot 306, o A. D. – su Mitsubishi Colt. D. D. buvo su kitais, liudytojas važiavo su A. D.. Nuvažiavo susitikti su A. Ž., paskui nuvažiavo prie ežero. A. Ž. važiavo su Renault Laguna. Prie ežero liudytojas persėdo į A. Ž. automobilį. Paskui atvažiavo D. D., po kiek laiko pradėjęs su savo automobiliu “baksnoti” į A. D. automobilį. A. D. tada užsikūrė savo automobilį ir išvažiavo, D. D. išvažiavo jam iš paskos. D. B. sėdėjo A. D. automobilyje. Liudytojas važiavo jiems iš paskos, bet juos paslėpė kalniukas toks už kelių šimtų metrų ir jie staiga pamatė priešakiais ateinančius A. D. ir D. D.. A. Ž. pradėjo panikuoti. Visi buvo išsigandę ir susėdo į A. Ž. automobilį ir išvažiavo. Tarp D. D. ir A. D. konflikto prie ežero nebuvo. D. D. nebuvo išgėręs. Paties įvykio liudytojas nematė. Kai pamatė ateinančius po avarijos, liudytojui D. D. atrodė kruvinas.

Liudytojas T. Ū. teismo 2017-06-01 posėdyje parodė, kad A. D. ir D. D. pažįsta. Liudytojas 2016-09-28 buvo su A. S. ir K. S. su liudytojo vairuojama Audi A6 degalinėje, po to važiavo prie ežero Lekėčiuose parūkyti. Ten jau stovėjo du automobiliai – kokie ir kas tokie jais atvažiavę, liudytojas nematė, nes stovėjo apie 60-80 metrų nuo tų automobilių, buvo jau tamsus paros metas. Kai jie išvažiavo nuo tvenkinio – pirmas Mitsubishi, iš paskos Peugeot, tai tuoj pat ir liudytojo ekipažas išvažiavo paskui. Netoli miestelio prie parduotuvės pamatė avriją įvykus. Pačio įvykio nematė. Po avarijos pamatė, kad buvo aplinkui daug žmonių buvo sudaužytos mašinos, asmenys aplinkui lakstė – matėsi, kad buvo išsigandę. Jie prašėsi jų, kad juos išvežtų, bet jie nuvažiavo šalin ir niekur nesikišo. Kas pas liudytoją prašė išvežti iš įvykio vietos – neatsimena. Po kiek laiko sugrįžo, galvodami, kad gali reikti gelbėti galimai prispaustus žmones, bet žmonių ten neberado – buvo tik sudaužytos mašinos. Jau pradėjo ateiti stovėjusių ir apdaužytų mašinų savininkai. Sustatė avarinius ženklus, atjungė sudaužytų mašinų akumuliatorius ir sulaukė policijos. Liudytojas nebuvo apklaustas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Be paties A. D. paaiškinimo, teismo 2017-06-01 posėdyje apklaustų liudytojų parodymų, A. D. kaltę taip pat įrodo administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas (b. l. 9), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 10), Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 11), A. D., D. D. paaiškinimai raštu (b. l. 13, 14), VĮ „Regitros pažyma“ (b. l. 20), Transporto priemonės 2016-09-26 pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 52) ir kita administracinės bylos medžiaga.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos ANK (toliau – ANK) numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama: 1) administracinio nusižengimo tyrimo metu – administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu; 2) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu – institucijos vadovo, vadovo įgalioto asmens ar kolegialaus organo sprendimu; 3) administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teisme 2016 m. spalio 7 d. buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-635-443/2016, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D.. Byla 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, protokolo trūkumams pašalinti. Ištaisius protokolo trūkumus, administracinio teisės pažeidimo byla teismui pateikta 2017-01-24, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2017-01-22, tai yra jau įsigaliojus ANK, tačiau A. D. galimai padaryti administraciniai nusižengimai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK). Vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pareigūnai tyrę bylos aplinkybes bei surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir perduodami bylos medžiagą nagrinėti teismui turėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK numatytas nuostatas bei asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn veiksmus turėjo kvalifikuoti pagal ANK numatytas atitinkamas veikas.

Analizuojant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK A. D. inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sankcijose numatytas nuobaudas, jas gretinant su ANK už tapačius teisės pažeidimus numatytomis nuobaudomis, matyti, jog ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis atitinka ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, o ANK 426 straipsnio 1 arba 2 dalių sudėtis (priklausomai nuo eismo įvykio metu kilusios žalos dydžio šiuo atveju – ANK 426 str. 1 d.) atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtį. Abiem šiais atvejais naujasis kodeksas numato švelnesnę administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atsakomybę (kaip tai numatyta 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje), todėl, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju šie A. D. pažeidimai turėtų būti perkvalifikuojami pagal švelnesnę atsakomybę numatantį įstatymą. Be to, A. D. taip pat traukiamas atsakomybėn už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, padarymą. ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis atitinka ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinis nusižengimo sudėtį, o ATPK 123 straipsnio 5 dalyje – ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, tačiau, vadovaujantis minėtu įstatymu, atsižvelgiant į šių straipsnių sankcijose numatytų nuobaudų dydžius, nėra pagrindo vertinti, jog naujai įsigaliojęs ANK švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jog dėl dalies pažeidimų, kuriais kaltinamas A. D., naujasis ANK numato švelnesnę administracinę atsakomybę, teismas konstatuoja, jog yra galimybė perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytus pažeidimus pagal ANK.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad iš bylos duomenų matyti, jog A. D. patrauktas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės, transporto priemonės vairavimą be valstybinės techninės apžiūros, neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos. Būtent šie administraciniai teisės pažeidimai savo esme žalos tretiesiems asmenims nesukėlė, o pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (atitinkančią ANK 423 straipsnio 1 dalį) dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio kito asmens turto sugadinimą ar sunaikinimą, šiuo atveju A. D. atsakomybėn jau nebuvo traukiamas. Todėl, nors administracinio teisės pažeidimo protokole aprašant eismo įvykio, iš kurio A. D. pasišalino, aplinkybes, minimi asmenys, kurių transporto priemonės buvo apgadintos įvykio metu, tai savaime nesudaro pagrindo manyti, jog jie nukentėjo būtent nuo A. D. veiksmų, ir, kad būtent nagrinėjamoje administracinėje byloje jie turi būti pripažinti nukentėjusiaisiais. Iš įvykio aplinkybių ir byloje esančių duomenų – eismo įvykyje dalyvavusių asmenų bei po įvykio apgadintus automobilius mačiusiųjų paaiškinimų, nėra pagrindo spręsti, jog eismo įvykis kilo, be kita ko, ir A. D. pažeidus Kelių eismo taisykles. Juolab, kad byloje pateikta D. D. 2016 m. spalio 3 d. paaiškinimo kopija, kurioje jis, nors ir nurodo kiek skirtingas įvykio aplinkybes nei A. D., tačiau savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo neneigia.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal teismui 2017 m. birželio 1 d. posėdyje pateiktus dokumentus Šakių RPK dėl šio įvykio yra pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21436-17 pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. A. D. atstovas nurodė, kad šis tyrimas atliekamas nutraukus D. D. atžvilgiu administracinę teiseną ir dėl neteisėtų veiksmų, kuriais A. D. buvo padaryta žala.

A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 15-16).

Skiriant A. D. nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų veikų kiekį, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarė keturis teisės pažeidimus; į pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, dalį jam paskirtų baudų yra sumokėjęs, nedirba, tarnauja Lietuvos kariuomenėje, yra puikiai charakterizuojamas gyvenamosios vietos seniūnės (b. l. 51); taip pat į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir už padarytus teisės pažeidimus skirtini straipsnių sankcijose numatyti baudų minimumai. A. D. už ANK 424 straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus 300 eurų dydžio bauda.

Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą skirtina straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos minimalaus 850 eurų dydžio bauda. ANK 426 str. 8 d. numatyta, kad už šio straipsnio 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Teismas, atsižvelgęs į įvykio aplinkybes, į įrodymais patvirtintus D. D. provokuojamus veiksmus – tyčinį „baksnojimą“ savo automobiliu į A. D. vairuojamą automobilį, dėl kurių A. D., vengdamas tolesnio konflikto eskalavimo išvyko nuo ežero, vertina, jog pats įvykis, jo sukeltos pasekmės ir ilgas bylos nagrinėjimas yra pakankamos priemonės užtikrinant, kad A. D. nebedarytų analogiškų veikų ir papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo šiuo atveju neskiria.

A. D. už ANK 415 straipsnio 2 dalyje padarytą pažeidimą skirtina straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos minimalaus 30 eurų dydžio bauda; už ANK 415 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą skirtina straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos minimalaus 50 eurų dydžio bauda.

Teismo vertinimu, A. D. atžvilgiu išskirtinių sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį byloje nenustatyta.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, pridedant papildomą nuobaudą.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį (ANK 675 str. 3 d.). Kadangi A. D. atstovas prašo paskyrus baudą dėl A. D. sudėtingos materialinės padėties, jos mokėjimą išdėstyti dalimis, nurodo aplinkybes, jog A. D. tarnauja kariuomenėje ir niekur nedirba, todėl jo prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis atitinkamu laikotarpiu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, ANK 635-636 straipsniais, teismas

nutaria:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius:

- administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 300 eurų bauda;

- administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 850 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo;

- administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 30 eurų bauda.

- administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 50 eurų bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimui įsiteisėjus gražinti A. D. priklausančią transporto priemonę Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą V. Ū. vardu, saugomą V. S. įmonės „Pietvė“ saugojimo aikštelėje, esančioje L. G. g. 4, Šakiai.

Išdėstyti A. D. paskirtos 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) baudos mokėjimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, sumokant po 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) baudos dalį.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą per nutarimą priėmusį Šakių rajono apylinkės teismą.