Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, vedęs, ­pensininkas, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kal­ti­na­masis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko žuvo žmogus, t. y. 2014 m. sausio 21 d., apie 9²⁰ val., Plungės mieste, J. Tumo-Vaižganto gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. Š. vairuodamas savo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas lengvai girtas, kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą jam iš kairės įėjusio pėsčiojo A. L. ir jį priekine automobilio dalimi partrenkė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. L. žuvo. Šiais veiksmais kaltinamasis A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimus, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai lėmė šio eismo įvykio kilimą bei A. L. žūtį.

Kal­ti­na­masis A. Š. pagal jam pareikštą kaltinimą teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad išvakarėse buvo gėręs alkoholinių gėrimų, nusikaltimo padarymo dienos rytą buvo išgėręs butelį alaus, buvo gėręs vaistų. Kai namuose buvęs darbininkas paprašė nupirkti kebabų, kad jie neatšaltų, nusprendė važiuoti savo automobiliu „VW Golf“. Išvažiavo nenusivalęs iš išorės apšerkšnijusio priekinio stiklo, nusipirkęs kebabų važiavo į namus, prie prekybos centro „Maxima“ esančios pėsčiųjų perėjos greitis buvo apie 40 km/h, pravažiavęs perėją išgirdo trenksmą ir pamanęs, kad į priekinį jo automobilio stiklą galėjos atitrenkti kito automobilio „pakeltas“ akmuo, nesustojęs nuvažiavo į namus. Būnant pas pažįstamą G. Z., pastaroji pastebėjo, kad jo automobilį kieme apžiūrinėja policijos pareigūnai, tada jis išsigando ir liepė G. Z. sakyti, kad jo pas ją nėra, o pats išėjo į balkoną. Nuvežus jį į policijos komisariatą, sužinojo, jog partrenkė žmogų. Pagal tyrimo duomenis jam atrodo, kad pėsčiąjį partrenkė už pėsčiųjų perėjos. Nukentėjusiosios ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo nepripažįsta, dėl neturtinės žalos pripažįsta iš dalies, konkrečios sumos nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai:

iš byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo savo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teisę vairuoti transporto priemones, buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (T.1, b.l. 47-50).

2014-01-21, 10⁰⁹ val., alkotesteriu A. Š. nustatytas 0.32 ‰ neblaivumas (T.1, b.l. 24).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 906/14(01) konstatuota, kad A. Š. kraujyje rasta 1.24 ‰ etilo alkoholio (kraujo ėminys paimtas 2014-01-21, 10¹⁵ val.) (T.1, b.l. 44).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.75U-II-110/2014 nurodyta, kad A. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu suvokė ir valdė savo veiksmus. Šiuo metu nustatyta diagnozė netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su A. Š. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. Priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonių taikyti nereikia. Dėl savo psichinės būklės A. Š. gali atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Nėra duomenų, kad eismo įvykio metu A. Š. būtų buvęs psichikos sutrikimo paūmėjimas (T.1, b.l. 166-171).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad kraujo dėmė rasta 7,8 metrai už pėsčiųjų perėjos, priešpriešinėje eismo juostoje A. Š. važiavimo krypties eismo juostos atžvilgiu, už priešingų krypčių eismą skiriančios linijos 1,3 metro atstumu. 2,4 metrai už kraujo dėmės, ties skiriamąja linija, rastos automobilio šukės. Pėsčiųjų perėja - nereguliuojama, iš abiejų pusių pažymėta vertikalaus kelio ženklinimo ženklais,- KET Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“), horizontalaus kelio ženklinimo linijomis,- KET Nr. 1.13.1 („Zebras“). Paros metas,- šviesus, kelio ruožas,- tiesus, kelio danga,- sausas asfaltas. (T.1, b.l. 9-13).

Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radimo vieta Plungės m., J. Tumo-Vaižganto g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai ir techninė būklė po eismo įvykio - apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės sparnas, radijo antena, esanti ant priekinio kairiojo sparno, išdaužtas priekinis stiklas, smūgio koncentracijos vieta yra priekinio stiklo apačioje, kairėje pusėje. (T.1, b.l. 14-22).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M48/14(03) konstatuota, kad A. L. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų daugybinių kūno ir galvos sužalojimų sukeltos smegenų komos, kas pasibaigė mirtimi. Sužalojimai gavosi kairę galvos pusę tiesiogiai paveikus eismo įvykio metu kietu buku ar bukabriauniu pailgu daiktu, krūtinės ląstos užpakalinį paviršių, juosmens dešinę pusę, klubo dešinės pusės užpakalinį paviršių, kairio sėdmens ir kairės šlaunies viršutinės dalies užpakalinį paviršių paveikus tiesiogiai kietais bukais daiktais, tikėtina, automobilio dalimis, abiejų kelių ir kairės čiurnos sužalojimai padaryti tiesiogiai slystamuoju būdu kontaktavus su kietu šiurkščiu pagrindu. (T.1, b.l. 35-38).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 905/14 (01) konstatuota, kad A. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2014-01-21, 10⁴⁵ val.). (T.1, b.l. 46).

Apžiūros protokoluose užfiksuota žuvusiojo aprangos, avalynės, lazdos apžiūra ir nustatyta, kad viršutiniai rūbai - kelnės, paltas, kepurė buvo juodos spalvos, batai - rudos spalvos, lazda – medinė, sulaužyta ties viduriu. (T.1, b.l. 64-66, 67-68).

Liudytoja A. Š. teisme parodė, kad tuo metu ji vairavo automobilį, važiavo J.Tumo-Vaižganto gatve, nuo Plungės miesto ligoninės, miesto centro link. Matė prie prekybos centro „Maxima“ pėsčiųjų perėjos stovintį pagyvenusį vyriškį su lazdele, kurį sustojo praleisti. Vyriškis per pėsčiųjų perėją ėjo sparčiu žingsniu, pasiramsčiuodamas lazda, jį praleidusi pradėjo važiuoti. Matė iš priekio atvažiuojantį raudonos spalvos automobilį, netrukus išgirdo garsą, o per savo automobilio galinio vaizdo veidrodėlį pamatė ant asfalto gulintį tą patį vyriškį, kurį prieš tai praleido, ir nuvažiuojantį tą patį raudonos spalvos automobilį.

Liudytoja G. Z. teisme parodė, kad parvažiavęs ryte pas ją į butą atėjo A. Š., sakėsi einąs į parduotuvę, siūlėsi nupirkti prekių ir jai. Parnešė jai prašyto maisto šuniui, netrukus A. Š. automobilį kieme pradėjo apžiūrinėti policijos pareigūnai, tada A. Š. išėjo į balkoną, o ji atvykusiems pareigūnams pamelavo, jog A. Š. jos bute nėra, pati nesuprasdama, kodėl taip pasielgė, bet pareigūnai apžiūrėję jos butą A. Š. surado balkone.

Šių įrodymų visetas pilnai įrodo kaltinamojo A. Š. kaltę, kad vairuodamas automobilį „VW Golf“, valkst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas lengvai girtas, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo A. L., jo veika atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., todėl skirtina bausmė.

Bausmės skyrimas. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Š. nusikalto būdamas anksčiau neteistas, neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Už jo padarytą nusikalstamą veiką alternatyvios bausmių rūšys laisvės atėmimui nenumatytos, dėl ko BK 55 str. nuostatos šiuo atveju netaikomos, todėl teismas bausmę skiria vadovaujasi BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

Pagal Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakciją, įsigaliojusią nuo 2015-03-24, yra galimas bausmės vykdymo atidėjimas, pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, jeigu kaltinamasis šioje byloje būtų nuteistas ne daugiau kaip šešeriems metams už jo dėl neatsargumo padarytą nusikalstamą veiką, jeigu teismas nuspręstų, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo ir nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 75 str. redakcijoje.

Sprendžiant bausmės dydžio nustatymo klausimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 str.), įvertinant nusikaltimo pobūdį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Šią nusikalstamą veiką A. Š. padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios atsakomybės ignoruodamas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei ir sveikatai, dėl šių neatsakingų kaltinamojo veiksmų žuvo žmogus.

Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas skiria sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę neviršijant bausmės vidurkio, bausmės vykdymą atidedant, esant pagrindui manyti, kad ir tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas, kaltinamajam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bus paskirtas įpareigojimas.

Bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam kartu su laisvės atėmimo bausme skirtina BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.). BK 68 str. 1 d. numatyta galimybė teismui uždrausti asmeniui naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Civilinis ieškinys. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. numato, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.), o sprendžiant jos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.249-6.250 str.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. A. teisme parodė, kad savo tėvu, žuvusiuoju A. L., ji rūpinosi, artimai bendravo, dėl eismo įvykio metu žuvusio tėvo turėjo turtinių išlaidų susijusių su laidojimu, kapo sutvarkymu, paminklo pastatymu, jai padaryta moralinė žala, patyrė dvasinius išgyvenimus. Todėl ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl priteisimo 6.928 Lt (2.006,49 Eur) turtinei ir 100.000 Lt (28.962 Eur) neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo. Kadangi draudimo bendrovė „Ergo Insurance SE“ jai atlygino 2.026 Eur už paminklą, 1.800 Eur laidojimo išlaidų, 5.000 Eur neturtinės žalos, draudimo bendrovei jokių turtinių bei neturtinių pretenzijų neturi, o savo ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo mažina iki 700 Lt (200 Eur) dėl bažnyčios išlaidų ir kelionės išlaidų atvykimui du kartus į teismą, dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio reikalavimo nemažina, kadangi pusė šios prašomos priteisti sumos turi atitekti jos seseriai, kuri šiuo metu yra užsienyje. Pripažįsta, kad apie 1.200 Lt (347,54 Eur) išmokų iš valstybės yra gavusi. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiosios atstovė pareiškė prašymą priteisti ir nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl prašomos priteisti 200 Eur sumos dėl turėtų bažnytinių bei kelionės išlaidų, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ir 6.263 str. 2 d. nuostatas, pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda tik įstatymo numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu. CK 6.250 str. 2 d. pagrindu tokia pareiga atsiranda žalą padariusiam asmeniui, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. pagrindu ir draudikui. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą, numatytą Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. Tačiau neturtinės žalos pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., CK 6.250 str. 2 d.). Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros.

Pagal ieškovės G. A. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, draudimo bendrovė atlygino neturtinę žalą.

Dėl staigios tėvo mirties eismo įvykio metu, neabejotinai ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, galimi buvo ir laikini sveikatos sutrikimai - nemiga, jautrumas, nervingumas, tačiau ir įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismo manymu prašomas priteisti 100.000 Lt (28.962 Eur) neturtinės žalos dydis yra per didelis.

Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir kaltininko interesus. A. Š. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau veika padaryta jam vairuojant padidinto pavojaus šaltinį - automobilį esant neblaiviam, šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus. Nesant duomenų, kad atsakovas sąmoningai siekė tokių sunkių pasekmių, nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktinio pobūdžio. Byloje yra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo turimą nekilnojamąjį turtą – butą (T.1, b.l. 180), A. Š. yra pensininkas. Iš jo parodymų teisme matyti, kad jo turtinės galimybės neleidžia atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą. Kita vertus, priteisti ieškovei jos prašomą sumą teismas neturi pakankamo pagrindo. Taikant pusiausvyrą tarp ieškovės teisių į neturtinės žalos įgyvendinimą ir žalą padariusio atsakovo turtinės padėties, ji turi būti protinga, prioritetą teikianti ieškovei.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Atkreiptinas dėmesys į ieškovės motyvą dėl neturtinės žalos priteisimo dydžio, kad pusė prašomos priteisti sumos būtų skirta jos seseriai, kuri ieškinyje neįtraukta ieškove, kurios valia dėl jos vardu prašomos priteisti sumos neišreikšta jokia kita forma.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydis, kai dėl neatsargių nusikaltimų autoįvykio metu žūva asmuo, yra priteisiamos sumos nuo 5.600 Eur ir daugiau (kasacinės bylos Nr. 2K-830/2007, 2K-640/2007, 2K-268/2007, 2K-443/2006, 2K-447/2005).

Teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas ieškovės reikalavimas priteisti jos prašomą neturtinės žalos dydį, atsakovo ir ieškovės interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis įstatymais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei formuojama teismų praktika, ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti 10.000 Lt (2.895,20 Eur) nuo prašomos priteisti sumos.

Ieškovės reikalavimas dėl priteisimo 2.200 Lt (637,16 Eur) išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokatė Miranda Kunickienė teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. A., kuri turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (pinigų priėmimo kvitas Nr. 636162), todėl išlaidos iš kaltinamojo išieškotinos.

Kiti klausimai. Išspręstini laikino sulaikymo įskaitymo į bausmės laiką, daiktinių įrodymų klausimai.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., ir nuteisti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 5 (penkerius) metus, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir įpareigoti nuteistąjį visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-01-21 iki 2014-01-23 imtinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., A. Š. uždrausti vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš A. Š. 2.895,20 Eur (10.000 Lt) neturtinei žalai atlyginti, 637,16 Eur (2.200 Lt) advokato išlaidų G. A., likusioje dalyje jos ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus: dėžę su rūbais ir medine lazda (saugomi Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK pagal kvitą Nr. 010577) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. A.; vokus su stiklo šukėmis ir mėginiais (saugomi ten pat) - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuo­sprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.