Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Alvydo Pikelio, ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. K. ir E. A. atstovės T. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Remiantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat nuosprendžiu T. S. iš D. S. priteista 100 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 21 d. nutartis, kuria nukentėjusiųjų atstovės T. S. apeliacinis skundas atmestas, o nuteistojo D. S. skundas patenkintas iš dalies. Pakeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendis ir T. S. iš D. S. priteista 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų atstovės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, taip pat prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį pažeidė eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: 2004 m. spalio 13 d. apie 18.09 val. vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi Coupe“, važiuodamas Vilniuje, Žaliųjų ežerų gatve, Santariškių kryptimi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, matomumą, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina kelio juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonėms, lenkė automobilį „Audi 100“ ir baigdamas lenkimo manevrą, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su M. A. priklausančiu ir jos vairuojamu automobiliu „VW Golf“. Šio įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, o M. A. žuvo įvykio vietoje.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal nukentėjusiųjų atstovės T. S. ir nuteistojo D. S. apeliacinius skundus, 2006 m. vasario 21 d. nutartimi sumažino T. S. iš D. S. priteistos neturtinės žalos dydį iki 70 000 Lt. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, tikslinga sumažinti neturtinės žalos dydį, nes D. S. dirba, mokosi, jo pajamos nedidelės, jis privalo grąžinti paskolą, išlaiko tėvus.

Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovė T. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 21 d. nutarties dalis dėl civilinio ieškinio sumos ir nukentėjusiųjų atstovei T. S. priteisti 200 000 Lt. neturtinės žalos. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai charakterizavo nuteistąjį, šališkai įvertino kaltinamojo materialinę padėtį. Atstovės T. S. nuomone, teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad D. S. automobilį vairavo neatsargiai, neturėdamas privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo. Nurodoma, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, nepagrįstai atsižvelgė tik į nuteistojo materialinę padėtį, jo nuoširdų gailėjimąsi, tačiau neatsižvelgė į pasekmes, kurias patyrė nukentėjusiosios D. K. ir E. A., bei žuvusiosios sesuo T. S., kuri jomis rūpinasi.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų atstovės T. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 109 ir 115 straipsnių taikymo

BPK 369 straipsnyje įtvirtinta, kad kasacine tvarka byla nagrinėjama jeigu yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. .y tikrinamas tik teismo sprendimų teisėtumas.

Nukentėjusiųjų atstovė T. S. kasaciniame skunde ginčija neturtinės žalos dydžio klausimą, tačiau žalos dydis – fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Taigi, kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, negali padidinti ar sumažinti priteisto neturtinės žalos dydžio, tik patikrina ar teismas BPK 115 straipsnio tvarka nagrinėdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus.

CK 6.284 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju šiame straipsnyje įvardinti asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad Civiliniame kodekse nenustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribos. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, tačiau galutinį turtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus.

Kasaciniame skunde T. S. teigia, kad nustatant neturtinės žalos dydį, vienašališkai atsižvelgta tik į nuteistojo D. S. turtinę padėtį. Iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio matyti, kad nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgta į aukščiau minėtus kriterijus, tačiau civilinio ieškinio suma sumažinta iki 100 000 Lt. nurodant, kad ieškinio suma pernelyg didelė, nes reikia atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 21 d. nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydis mažintinas, nes detaliau įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, nustatyta, kad neturtinės žalos suma per didelė. Tačiau, kaip matyti iš abiejų teismų sprendimų, nustatant neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta ir į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus: patirtos žalos pasekmes ir žalą padariusio asmens kaltę, todėl kasatorės argumentas, jog teismai neatsižvelgė į pasekmes, kurias patyrė ji ir žuvusiosios M. A. dukros, atmestinas. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai spręsdami ir nustatydami neturtinės žalos dydį tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.

Nenustačius pirmosios instancijos nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų atstovės T. S. kasacinį skundą atmesti.