Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 11 d. U. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016 m. kovo 18 d. eksploatavo „(duomenys neskelbtini)“ pagamintus įrenginius „Cup final“ ir „Sinbad“, esančius (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), Palangoje (2016 m. sausio 2 d. sutartis tarp U. Š. ir MB „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. balandžio 22 d. U. Š. paaiškinimas), kurie savo forma ir žaidimų turiniu panašūs į lošimo įrenginius (Priežiūros tarnybos darbuotojams 2016 m. kovo 18 d. atlikus kontrolinius lošimus įrenginiais buvo nustatyta, kad žaidėjas neturi jokios įtakos žaidimo rezultatui, kadangi įrenginio programa atsitiktinai išsuka įrenginio būgnus, o laimėjimas arba pralaimėjimas yra atsitiktinis. Taip pat įrenginiai savo forma (išvaizda) yra panašūs į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje eksploatuojamus „(duomenys neskelbtini)“ gaminamus lošimo automatus „Wild Bull“, „Samurai Surprise“, „Golden Crown“, „Jolly Joker“, „Casino 2000“, „Super Jackpot“, „Old Timer“ ir „Hot Timer“) ir tokiu būdu pažeidė ALĮ 16 straipsnio 5¹ dalyje nustatytus reikalavimus.

2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu Palangos miesto apylinkės teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti tęsiama, nes administracinio teisės pažeidimo 2016 m. lapkričio 11 d. protokolas U. Š. buvo surašytas jau suėjus nuobaudos skyrimo terminui ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną prieš U. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 178¹⁸ straipsnio 1 dalį nutraukė.

Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo pateikė skundą. Skundu prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodoma, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda už ATPK dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad iš ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, jog šešių mėnesių patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties termino skaičiavimui, kai pažeidimas, dėl kurio padarymo asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra numatytas ATPK dvyliktajame skirsnyje (nagrinėjamu atveju ATPK 173¹⁸ straipsnyje), teisiškai svarbus yra ne šio pažeidimo padarymo, bet jo nustatymo momentas. Taigi šiuo atveju padarytam pažeidimui netaikoma ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta bendra senaties termino skaičiavimo taisyklė, pagal kurią administracinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo ar, esant trunkamajam pažeidimui, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

Skunde nurodoma, kad priežiūros tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus 2016 m. kovo 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-440 užfiksuota, kad Priežiūros tarnybos specialistai 2016 m. kovo 18 d. vykdydami 2016 m. kovo 16 d. pavedimą atlikti tyrimą Nr. PAT-14 nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ užkandinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini) , Palangoje (toliau – užkandinė). Apsilankymo metu užkandinėje buvo užfiksuoti 2 eksploatuojami įrenginiai. Užkandinėje buvo nufotografuoti įrenginiai ir atlikti kontroliniai lošimai. Atlikus kontrolinius lošimus nustatyta, kad minėti įrenginiai savo forma ir žaidimų turiniu panašūs į lošimo įrenginius. Priežiūros tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-529 užfiksuota, kad Priežiūros tarnybos specialistai 2016 m. balandžio 12 d. paėmė paaiškinimą ir papildomus dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, inžinieriaus M. A., laikinai einančio direktoriaus pareigas (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016 m. vasario 26 d. įsakymą „Dėl paskyrimo laikinai eiti direktoriaus pareigas“). M. A. savo 2016 m. balandžio 12 d. paaiškinime nurodė, kad užkandinėje esantys įrenginiai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2016 m. sausio 2 d. sutartį yra perduoti U. Š.. Pagal minėtą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga, kad žaidimo automatai būtų techniškai tvarkingi, o U. Š. priima pateiktą įrangą, ją įrengia savo arba kitiems asmenims priklausančiose patalpose ir vykdo įrangos eksploataciją. Priežiūros tarnybos specialistai 2016 m. balandžio 22 d. paėmė paaiškinimą iš U. Š.. U. Š. savo 2016 m. balandžio 22 d. paaiškinime nurodė, kad yra atsakinga už užkandinėje eksploatuojamus 2 įrenginius.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pažeidimo nustatymo diena ir pažeidimo padarymo diena nebūtinai turi sutapti (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-45-581/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą nusižengimą įvertinimas. Tačiau šis subjektyvus faktorius negali būti pripažintas vieninteliu ir pakankamu spręsti klausimą apie pažeidimo nustatymo dieną, nes priešingu atveju nurodytas naikinamasis terminas netektų savo prasmės. Todėl nurodyto termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą, vertinant ją pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtina atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A143-326/2007, A146-l505/2008, A444-106/2011, A525-1565/2013 ir kt.).

Paprastai pažeidimo nustatymas siejamas su momentu, kai nustatoma pakankamai duomenų, būtinų pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti (pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, atsakomybėn traukiamo asmens bei jo duomenų nustatymas). Pažeidimo konstatavimui Priežiūros tarnybos specialistai turėjo atlikti išsamų tyrimą, kurio metu reikėjo surinkti duomenis apie administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus, vienas iš jų – administracinio teisės pažeidimo subjektas. U. Š. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad yra atsakinga už tai, kad 2016 m. kovo 18 d. užkandinėje buvo eksploatuojami 2 įrenginiai, buvo paimtas 2016 m. balandžio 22 d., todėl ši data laikytina inkriminuoto pažeidimo nustatymo diena. Remdamasis šia išvada, Priežiūros tarnybos specialistas 2016 m. lapkričio 11d. U. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, protokolą, kurį su bylos medžiaga perdavė teismui. Skunde daroma išvada, kad būtent anksčiau paminėto U. Š. pateikto paaiškinimo diena šiuo atveju laikytina teisės pažeidimo nustatymo diena, tai reiškia, jog 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo 2016 m. balandžio 22 d. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi buvo pratęstas Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. DI-558, t. y. nepasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, todėl ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos skyrimo terminus, nebuvo pažeistos.

Pasak apelianto, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo pažeidimo padarymo datą sutapatino su pažeidimo nustatymo diena, netinkamai taikė ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisingai nustatė pažeidimo nustatymo dieną ir nepagrįstai pripažino, kad buvo praleisti terminai administracinei nuobaudai skirti.

Priežiūros tarnyba nesutinka su teismo padaryta išvada, kad Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymas, kuriuo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, neatitinka procesinio dokumento reikalavimų, nes nuobaudos skyrimo termino pratęsimas privalo būti įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, o ne įsakymu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vadovaujantis Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-7 „Dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Darbo reglamentas) 8 punktu, direktorius, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, priima įsakymus. Darbo reglamento 9 punkte nustatyta, kad direktoriaus įsakymai įforminami direktoriaus įsakymo formoje, taigi, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis Darbo reglamento nuostatomis, Priežiūros tarnyba savo veikloje pratęsdama nuobaudos skyrimo terminus priima Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymus. Toks nuobaudos skyrimo termino įforminimas yra pripažįstamas kaip tinkamas, tai patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-45-2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo įformintas Priežiūros tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. DI-558, laikantis Darbo reglamente nustatytų reikalavimų, todėl yra laikytinas tinkamu procesiniu dokumentu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakomybėn patrauktos U. Š. atstovė advokatė N. Ž. nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų, t. y. ATPK 35 straipsnio nuostatų taikymo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Naujojo Administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kadangi Administracinių nusižengimų kodeksas sunkina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, byla nagrinėtina pagal iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais šie terminai gali būti pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. gruodžio 13 d. Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavo anoniminį pranešimą dėl galbūt neteisėtai eksploatuojamų lošimo įrenginių MB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini) , Palangoje (b. l. 22, 23). 2015 m. gruodžio 17 d. Tarnyba dėl šio fakto parengė raštą Palangos miesto VPK (b. l. 24). 2015 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK pranešė, kad užkandinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini) , Palangoje, užfiksuoti du įrengti veikiantys lošimo įrenginiai (b. l. 25–28). 2016 m. sausio 18 d. tarnyba vėl raštu kreipėsi į Palangos miesto policijos komisariatą dėl lošimo įrenginių užkandinėje „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (b. l. 29). 2016 m. kovo 7 d. Palangos miesto policijos komisariatas surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 30–31). 2016 m. kovo 15 d. Tarnybos vyriausiasis specialistas Lošimų priežiūros tarnybos direktoriui dėl šio fakto surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 32–33), o 2016 m. kovo 16 d. tarnybos direktorius pavedė atlikti tyrimą (b. l. 34). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. kovo 18 d. nustatytas azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimo faktas, paimtas paaiškinimas (b. l. 38). 2016 m. birželio 28 d. surašyta patikrinimo išvada (b. l. 94–108). 2016 m. rugsėjo 20 d. Lošimų priežiūros tarnybos direktorius priėmė įsakymą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo (b. l. 117). 2016 m. lapkričio 11 d. U. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5), o 2016 m. lapkričio 21 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.

Priežiūros tarnyba apeliaciniame skunde nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas neteisingai nustatė pažeidimo nustatymo laiką. Pasak apelianto, pažeidimo nustatymo laiku laikytina 2016 m. balandžio 22 d., nes tą dieną buvo paimtas U. Š. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad yra atsakinga už tai, kad 2016 m. kovo 18 d. užkandinėje buvo eksploatuojami 2 lošimo įrenginiai. Su tokiu skundo argumento sutikti nėra pagrindo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimo faktas nustatytas 2016 m. kovo 18 d., kai vyriausieji specialistai G. R. ir A. A. užfiksavo, kad užkandinėje eksploatuojami du įrenginiai, atliko kontrolinius lošimus (b. l. 36–38). Pažeidimo nustatymo faktas aiškiai ir net du kartus nurodytas ir administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame nurodyta, jog U. Š. 2016 m. kovo 18 d. eksploatavo „(duomenys neskelbtini)“ pagamintus įrenginius „Cup final“ ir „Sinbad“, kurie savo forma ir žaidimų turiniu panašūs į lošimo įrenginius (...). 2016 m. kovo 18 d. atlikus kontrolinius lošimus įrenginiais buvo nustatyta, kad žaidėjas neturi jokios įtakos žaidimo rezultatui, kadangi įrenginio programa atsitiktinai išsuka įrenginio būgnus, o laimėjimas arba pralaimėjimas yra atsitiktinis. Vadinasi, minėtą dieną kompetentingos institucijos pareigūnai nustatė pažeidimo padarymo faktą, jį tinkamai užfiksavo. Esant tokiems duomenims byloje nėra jokio pagrindo susieti pažeidimo nustatymo fakto su paaiškinimo iš U. Š. paėmimo diena – 2016 m. balandžio 22 d. arba kitų šioje byloje atliktų veiksmų datomis. Kadangi administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nustatytas 2016 m. kovo 18 d., Lošimų priežiūros tarnybos 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priimtas pasibaigus terminui administracinei nuobaudai skirti.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015 ir kt.).

Priežiūros tarnyba nesutinka su teismo padaryta išvada, kad Priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymas, kuriuo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, neatitinka procesinio dokumento reikalavimų, nes nuobaudos skyrimo termino pratęsimas privalo būti įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, o ne įsakymu. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su šiais apelianto argumentais. ATPK nėra detaliai reglamentuoti procesiniai administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimo ir nagrinėjimo klausimai, tačiau įstatyme numatyta ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija, kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Apygardos teismo nuomone, procesinio dokumento pavadinimas nekeičia to dokumento esmės, tačiau šiuo atveju termino pratęsimo galimybe buvo pasinaudota pavėluotai, pasibaigus terminui administracinei nuobaudai skirti, todėl plačiau šis apeliacinio skundo argumentas neanalizuojamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad skundžiamas Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir ji naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.