- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- eA2-467-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- I. Š., A. Š.
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- I. Š., A. Š.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. eA2-467-278/2017 Teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00574-2015-5
2017 m. birželio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (atsakovų) I. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-418-857/2017 pagal pareiškėjų I. Š. ir A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-720-948/2015 pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovams I. Š. ir A. Š. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai I. Š. ir A. Š. prašė teismo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-720-948/2015 ir pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą; 2) skirti pastatų, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), individualų vertinimą, siekiant nustatyti turto rinkos kainą; 3) priteisti jiems iš ieškovės B. K. piniginę kompensaciją už ieškovei natūra atitekusį atidalintą bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą – po 1/16 dalį pastatų, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), ir 146/1702 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios dydį tikslins po individualaus turto vertinimo atlikimo; 4) pripažinti 2016-06-30 dovanojimo sutartį Nr. BJP-2684 dalinai negaliojančia, pagal kurią ieškovė padovanojo N. K. jiems priklausančius po 146/1702 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir po 1/16 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą VĮ Registrų centre dėl nuosavybės teisės į pastatus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), dėl perleidimo draudimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Tai, jog: 1) pagal 1994 m. Namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris ieškovės į bylą nebuvo pateiktas, kiekvienam jų priklauso po 146 kv. m. žemės sklypo, iš jų, po 95 kv. m. asmenine nuosavybe. Teigė, jog asmeninės nuosavybės realiosios dalys yra aiškiai nustatytos, jos niekada šalių nebuvo ginčijamos; 2) nesutinka su ieškovės ieškinyje ir jo prieduose nurodyta turto verte, todėl jiems priteista kompensacija už „nusavintą“ turtą nėra teisinga. Nurodė, kad teismas sprendime vadovavosi VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu nustatyta pastatų ir žemės sklypo rinkos vertėmis. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog sutiktų kreiptis į nekilnojamojo turto vertinimo specialistus turto vertei nustatyti, todėl, teismui atnaujinus procesą byloje, prašys sudaryti galimybę atlikti individualų turto vertinimą. Nurodė, kad šiuo metu tai nėra jų turtas, todėl patekimas į privačią teritoriją ir į privačius pastatus nėra galimas. Teigė, kad pagal viešai skelbiamus internete Biržų mieste parduodamų namų valdos sklypų skelbimus, vieno aro kaina Biržų mieste yra nuo 450 Eur iki 2 150 Eur, tuo tarpu sprendimu priteista kompensacija už žemės sklypą skaičiuota tik 274 Eur už 1 arą; 3) pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra paprastai yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui; 4) ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi Biržų rajono apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimo, nėra jiems sumokėjusi po 780,85 Eur kompensacijos. Be to, ieškovė dar neįvykdžiusi teismo sprendimo, 2016-06-30 dovanojimo sutarties Nr. BJP-2684 pagrindu padovanojo žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), sūnui N. K., kuris šiuo metu yra vienintelis ginčo turto savininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjų I. Š. ir A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-720-948/2015.
4. Teismas konstatavo, jog ieškovės nepateiktas Namų valdos žemės sklypo ribų planas neturi įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui, nes pareiškėjai nekelia klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, be to, iš pateikto 2015-06-11 VĮ Registrų centro NTR centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovams priklauso po 146/1702 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovei pateikiant ieškinį turto vertė buvo nustatyta vadovaujantis viešai skelbiama VĮ Registrų centro informacija. Konstatavo, jog pareiškėjų nurodoma kaina, pagal viešai skelbiamus internete Biržų mieste parduodamų namų valdos sklypų skelbimus, yra ne galima nekilnojamojo turto vertė, o pardavėjų prašoma parduodamo turto kaina.
5. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant ieškovės reikalavimus nebuvo įmanoma atidalinti turto visiems bendraturčiams natūra, nes žemės sklypo plotas yra 17,02 arai (0,1702 ha), o atsakovams priklauso po 1,46 aro (146/1702 dalis ha) ir tokio dydžio žemės sklypai negali būti suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Atsakovams priklausė po 1/16 dalį statinių. Kadangi atidalijimas turtą padalinant šalims natūra taip pat nebuvo įmanomas, todėl ieškovei buvo priteistas turtas, o atsakovams piniginė kompensacija, lygi jiems nuosavybės teise priklausančio turto rinkos kainai, nurodytai VĮ Registrų centro.
6. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjų motyvus, jog ieškovė nesumoka jiems priteistos kompensacijos, nes patys pareiškėjai pripažino, jog ieškovės sūnus prašė pareiškėjo sąskaitos numerio kompensacijai pervesti. Nurodė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimas už akių dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įsiteisėjo 2015-11-05, jis nėra panaikintas, todėl ieškovė turėjo teisę žemės sklypą ir pastatus 2016-06-30 padovanoti sūnui N. K..
7. Teismas konstatavo, jog byloje buvo išnaudoti visi galimi būdai įteikti pareiškėjams procesinius dokumentus asmeniškai ir tik nepavykus dokumentų įteikti asmeniškai ir per antstolę, atsakovai apie procesą buvo informuoti viešo paskelbimo būdu, kuris yra įstatymo numatytas ir tinkamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjai I. Š. ir A. Š. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
9. Nurodo, kad teismas tik formaliai vertino jų pateiktus argumentus, neįsigilindamas į visas faktines aplinkybes. Mano, jog tik nustačius tikrąją turto rinkos vertę būtų priimtas teisingas teismo sprendimas. Tai, kad ieškovė nurodė teismui turto rinkos kainą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis masinio vertinimo būdu nustatyta vidutine rinkos verte, jie sužinojo tik gavę teismo sprendimą (2017-01-20). Teigia, jog neturėjo galimybės skųsti sprendimo už akių nei apeliacine nei kasacine tvarka, todėl vienintelis kelias apginti savo pažeistas teises yra proceso atnaujinimas. Nurodo, kad jų motina A. Š. teismo siųstų dokumentų nepriėmė, nes A. Š. kartu su ja negyveno (buvo išvykęs dirbti ir gyventi į užsienį), todėl ji neturėjo galimybės įvykdyti pareigos perduoti dokumentus I. Š.. Teigia, jog procesinių dokumentų turinys nei vienam iš pareiškėjų nebuvo žinomas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą ieškovė B. K. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir įpareigoti atsakovus pateikti savo sąskaitų, esančių banke, rekvizitus, nurodant banko pavadinimą, sąskaitos numerį ir kitą būtiną informaciją, norint iš Lietuvos Respublikoje veikiančio banko atlikti pavedimus ir sumokėti atsakovams teismo sprendimu priteistas kompensacijas.
11. Nurodo, kad apeliantai iš esmės nėra nurodę būtinų ir pakankamų CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimui reikalingų pagrindų, todėl tiek prašymas atnaujinti procesą, tiek ir atskirasis skundas yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti procesą užbaigtoje byloje teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
14. Byloje nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismas 2015-10-15 sprendimu už akių tenkino ieškovės B. K. ieškinį dėl atidalijimo iš dalinės nuosavybės ir bendrosios dalinės nuosavybės teise B. K. ir atsakovams I. Š. (R.), A. Š. priklausantį turtą, žemės sklypą bei pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priteisė ieškovei B. K., o I. Š. (R.), A. Š. iš ieškovė priteisė po 780,85 Eur piniginę kompensaciją kiekvienam už ieškovei natūra atitekusį turtą.
15. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
16. Prašydami atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėjai nurodo, kad ieškovė teismui nepateikė 1994 m. Namų valdos žemės sklypo ribų plano, kuriame nurodoma, jog kiekvienam jų priklauso po 146 kv. m. žemės sklypo, iš jų, po 95 kv. m. asmenine nuosavybe, o asmeninės nuosavybės realiosios dalys yra aiškiai nustatytos; nesutinka su nustatyta turto verte, mano, jog jiems priteista kompensacija už turtą nėra teisinga, be to, nurodo, kad ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi 2015-10-15 sprendimo už akių, o neįvykdžiusi teismo sprendimo, 2016-06-30 Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo žemės sklypą ir pastatus sūnui N. K..
17. Civilinio kodekso 4.80 straipsnio nuostatos nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis. Iš pareiškimo dėl proceso atnaujinimo bei atskirojo skundo motyvų darytina išvada, kad pareiškėjai iš esmės neginčija priimto procesinio sprendimo dėl turto atidalijimo, bet nesutinka su priteistos kompensacijos dydžiu už jiems priklausiusio turto dalį ir ši aplinkybė yra esminė, prašant atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.
18. Nustatyta, kad, pateikdama teismui ieškinį, B. K. nepateikė 1994 m. Namų valdos žemės sklypo ribų plano, kurį prie prašymo teikia pareiškėjai, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuosavybės teise priklausiusios turto dalys šalims buvo nustatytos ir teismui ieškinyje nurodytos vadovaujantis VĮ Registrų centro oficialiai skelbiamais ir viešajame registre įregistruotais duomenimis, t. y. pateiktu 2015-06-11 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, jog atsakovams priklauso po 146/1702 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priklausanti turto dalis tiek pagal VĮ Registrų centras, tiek ir pagal pareiškėjų duomenis (146 m³) yra analogiška, tačiau neginčijamų duomenų, kad pareiškėjų nurodoma naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo įregistruota VĮ Registrų centre, nėra. Be to, aplinkybė, jog pareiškėjams iš 146 m³ dalis (95 m³) sklypo priklausė asmeninės nuosavybės teise nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog, nagrinėjant B. K. reikalavimus, minėta aplinkybė turėjo esminę reikšmę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai siekia didesnės piniginės kompensacijos už jiems priklausantį turtą ir nekeliant klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nepateiktas 1994 m. namų valdos žemės sklypo ribų planas neturėjo įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
19. Kaip minėta, pareiškėjai nesutinka su jiems priklausančio turto įvertinimu ir priteista pinigine kompensacija. Turto vertė gali būti nustatoma vadovaujantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl turto vertės. Byloje nustatyta, kad atsakovams neįteikus procesinių dokumentų, o jų motinai atsisakius priimti teismo dokumentus bei nesidomint kokiu klausimu yra teisme nagrinėjama byla, viešai paskelbus apie bylos nagrinėjimą, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių ir nustatant turto vertę vadovautis VĮ Registrų centras turto įvertinimu. Dėl paminėto konstatuoti, jog tuo buvo pažeistos pareiškėjų konstitucinės teisės, nėra pagrindo. Be to, teigdami prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, pareiškėjai teismui nepateikė šalims priklausiusio turto įvertinimo, kas paneigtų VĮ Registrų centro duomenis. Ta aplinkybė, jog žemės sklypas, pastatai nuosavybės teise priklauso N. K., nesudaro pagrindo išvadai, jog ši aplinkybė trukdė pareiškėjams atlikti turto vertinimą, nes duomenų, kad būtų kreipęsi į ieškovę ar į jos sūnų N. K., prašydami sudaryti sąlygas jų pasirinktam turto vertinimo specialistui parengti atitinkamą turto vertės nustatymo išvadą/ataskaitą, teismui nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien apeliantų motyvas, jog jų turtas yra vertingesnis, nepateikiant tokius teiginius patvirtinančių turto vertintojų ataskaitų, o tik vadovaujantis internetiniais skelbimais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog priteista kompensacija yra maža ir neteisinga.
18. CPK 123 straipsnio nuostatos nustato, jog tuo atveju, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.). Bylos Nr. e2-720-948/2015 duomenimis, 2015-08-18, t. y. bylos nagrinėjimo laikotarpiu, A. Š. Gyventojų registre buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, tačiau liko neįteikti, be to, pareiškėjų motina A. Š. atsisakė priimti teismo siųstus dokumentus. Esant šioms aplinkybėms, priešingai nei teigia apeliantai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog kelia abejonių pareiškėjų argumentas, kad jiems ar jų motinai nebuvo žinoma apie B. K. pareikštą ieškinį. Be to, nors A. Š. atsisakė priimti teismo dokumentus, tačiau ji turėjo galimybę išsiaiškinti kokia byla yra nagrinėjama teisme ir apie tai informuoti pareiškėjus. Konstatuotina, jog nagrinėtoje byloje buvo išnaudotos visos įmanomos galimybės atsakovams įteikti procesinius dokumentus ir tik nepavykus jų įteikti, apie procesą atsakovai buvo informuoti viešo paskelbimo būdu.
19. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų vengusi įvykdyti 2015-10-15 teismo sprendimą už akių, priešingai, patys pareiškėjai pripažįsta, jog ieškovės sūnus prašė pareiškėjo sąskaitos numerio kompensacijai pervesti. Siekdami gauti priteistą kompensaciją, pareiškėjai turi ieškovei nurodyti kokiu būdu pervesti jiems priklausančias lėšas. To nepadarius, ieškovė turi teisę pareiškėjams priklausančias lėšas įnešti į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (CK 6. 56 str. 1 d)..
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantai nenurodė esminių, naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu atnaujinti išnagrinėtą bylą ir lemtų kitokio, negu buvo priimtas, teismo sprendimo priėmimą byloje, todėl teismui nebuvo pagrindo atnaujinti išnagrinėtos bylos proceso.
21. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.