Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-720-948/2015 ir pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą; 2) skirti pastatų, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) individualų vertinimą, siekiant nustatyti turto rinkos kainą; 3) priteisti iš ieškovės B. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams I. Š. ir A. Š. piniginę kompensaciją už ieškovei B. K. natūra atitekusį atidalintą bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą - po 1/16 dalį pastatų, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir 146/1702 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Piniginės kompensacijos dydį tikslins po individualaus turto vertinimo atlikimo; 4) pripažinti 2016-06-30 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalinai negaliojančia, pagal kurią ieškovė padovanojo N. K., I. Š. ir A. Š. priklausančias po 146/1702 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir po 1/16 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 dalis pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą VĮ Registrų centre dėl nuosavybės teisės į pastatus, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad prašo atnaujinti procesą, kadangi naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu: 1) pagal 1994 m. Namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris ieškovės į bylą nebuvo pateiktas, kiekvienam iš atsakovų priklauso po 146 m² žemės sklypo, iš jų, po 95 m² asmenine nuosavybe. Asmeninės nuosavybės realiosios dalys yra aiškiai nustatytos, jos niekada šalių nebuvo ginčijamos (žr. Sklypo ribų planą); 2) atsakovai nesutinka su ieškovės ieškinyje ir jo prieduose nurodyta turo verte, nes ji nėra teisinga. Todėl atsakovams priteista kompensacija už „nusavintą“ turtą nėra teisinga. Teismas sprendime rėmėsi VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu nustatyta pastatų ir žemės sklypo rinkos vertėmis. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog sutiktų kreiptis į nekilnojamojo turto vertinimo specialistus turto vertei nustatyti. Todėl teismui pagal šį jų prašymą atnaujinus procesą byloje, prašys sudaryti galimybę atlikti individualų turto vertinimą. Šiuo metu tai nėra jų turtas, todėl patekimas į privačia teritoriją ir privačius pastatus nėra galimas. Pagal viešai skelbiamus internete Biržų mieste parduodamų namų valdos sklypų skelbimus, vieno aro kaina Biržų mieste yra nuo 450 eur iki 2150 eur. Tuo tarpu teismo sprendimu priteista kompensacija už žemės sklypą skaičiuota tik 274 eur už 1 arą; 3) Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra paprastai yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui; 4) Be to ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi 2015-10-15 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo, nėra jiems sumokėjusi po 780,85 Eur kompensacijos. Maža to, ieškovė net neįvykdžiusi teismo sprendimo 2016-06-30 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu padovanojo žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), sūnui N. K., kuris šiuo metu yra vienintelis ginčo turto savininkas.

B. K. prašo atidėti prašymo atnaujinti procesą, nagrinėjimą ir nurodo, kad jos atstovė nebuvo laiku informuota apie posėdžio datą.

B. K. prašo atsakovų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovų solidariai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl tinkamo informavimo apie procesą nurodo, kad ieškinyje ieškovė pažymėjo, jog ji neturi konkrečios informacijos apie tai, kur konkrečiai gyvena atsakovai. Tačiau, ieškovės žiniomis, paskutinė šalių gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė turėjo informacijos, kad atsakovai yra išdavę motinai A. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), įgaliojimą, todėl, manytina, atsakovų motina turėjo informacijos apie vaikų konkrečią gyvenamąją vietą. Taigi ne tik atsakovams siunčiami dokumentai, tačiau ir pati žinia apie procesą be jokios abejonės buvo pasiekę ir jų motiną. Ir tik pačių atsakovų elgesio dėka jie sąmoningai nusprendė nedalyvauti bylos nagrinėjime. Pažymi, kad byloje buvo išnaudotos visos įmanomos galimybės atsakovams įteikti procesinius dokumentus asmeniškai. Ir tik nepavykus dokumentų įteikti asmeniškai ir per antstolę, atsakovai apie procesą buvo informuoti viešo paskelbimo būdu. Patys atsakovai priėmė sprendimą nereaguoti į laiškus, socialiniais tinklais siunčiamus pranešimus, be to jų motina, gyvenanti Biržuose, asmeniškai buvo informuota apie bylą, todėl atsakovai žinojo apie procesą, tačiau atsisakė jame dalyvauti sąmoningai ir apgalvotai. Įstatymas numato tokią galimybę asmenis apie procesus informuoti viešo paskelbimo būdu, todėl laikytina, kad atsakovams apie procesą buvo pranešta tinkamai.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat nurodė, kad ji niekuomet nevengė, tą pripažįsta ir atsakovai, įvykdyti teismo sprendimo ir sumokėti atsakovams kompensacijos, priteistos teismo sprendimu. Ieškovė neturėjo ir šiuo metu neturi atsakovų sąskaitų duomenų, todėl iki šiol negalėjo ir šiuo metu negali pervesti teismo sprendimu priteistos sumos. Dėl šios priežasties, ieškovė prašo įpareigoti atsakovus pateikti savo sąskaitų, esančių banke, rekvizitus, nurodant banko pavadinimą, sąskaitos numerį ir kitą būtiną informaciją, atlikti pavedimus ir sumokėti atsakovams teismo sprendimu priteistas kompensacijas.

B. K. prašo atidėti prašymo atnaujinti procesą, nagrinėjimą, kadangi jos atstovė nebuvo laiku informuota apie posėdžio datą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 metais civilinėje byloje Nr. e2-720-948/2015 ieškovę atstovavo advokato padėjėja Milda Martinkutė ir su ja buvo sudaryta atstovavimo sutartis atstovauti klientę bet kuriose bylose Lietuvos Respublikos teismuose. Tačiau teismas pažymi, kad pati ieškovės atstovė pripažįsta, jog susipažino su teismo 2017-03-01 d. nutartimi dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo. Todėl jai buvo žinomas faktas, kad atsakovai yra pateikę prašymą atnaujinti procesą. Teismas 2017-03-02 d. priėmė nutartį dėl klaidos ištaisymo 2017-03-01 d. nutartyje, kurioje klaidingai buvo nurodyta posėdžio data. B. K. kartu su kitais dokumentais - 2017-03-03 dieną asmeniškai gavo abi nutartis. Todėl iki posėdžio datos, t.y. 2017-03-23 d., ieškovė turėjo galimybę būti aktyvi ir susisiekti su savo atstove dėl atsiliepimo pateikimo. Be to atkreiptinas dėmesys, kad minėta byla buvo nagrinėjama 2015 m. ir ieškovė teismui nepateikė savo pozicijos, ar ji ir toliau naudosis advokato padėjėjos paslaugomis. Be to, 2017-03-23 d., iki posėdžio, B. K. atstovė teismui pateikė B. K. poziciją dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą, su kuria teismas susipažino, todėl jos prašymas atmestinas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai savo prašymą atnaujinti procesą šioje byloje grindžia LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu remdamiesi tuo, kad, jų manymu, naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. pagal 1994 m. Namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris ieškovės į bylą nebuvo pateiktas, kiekvienam iš atsakovų priklauso po 146 m² žemės sklypo, iš jų, po 95 m² asmenine nuosavybe. Asmeninės nuosavybės realiosios dalys yra aiškia nustatytos, jos niekada šalių nebuvo ginčijamos. Bylos Nr. e2-720-948/2015 duomenimis, ieškovė pateikdama teismui ieškinį, nepateikė Namų valdos žemės sklypo ribų plano, tačiau iš pateikto 2015-06-11 VĮ Registrų centras NTR centrinio duomenų banko išrašo buvo matyti, kad atsakovams priklauso po 146/1702 dalių Žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Todėl laikytina, kad ieškovei ir atsakovams nuosavybės teise priklausiusios turto dalys buvo nustatytos pagal VĮ Registrų centro oficialiai skelbiamus ir viešajame registre įregistruotus duomenis, kurie atitinka teisinį pagrindą, kuriuo šalims priklausė turtas. Šių duomenų pareiškėjai neginčyja, todėl jie laikomi teisingais. Pareiškėjai savo prašyme siekia didesnės piniginės kompensacijos, nekelia klausimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl ieškovės nepateiktas namų valdos žemės sklypo ribų planas neturi įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra paprastai yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui, ko ieškovė nebuvo gavusi. Tačiau Biržų rajono apylinkės teismas 2015-10-15 d. sprendime už akių nurodė, kad iš viso ieškovei priklauso 1410/1702 dalys (arba 82,84 %) žemės sklypo ir 7/8 dalys (arba 87,5 %) statinių, t.y. didžioji dalis žemės sklypo ir jame esančių statinių. Ieškovė norėjo atlikti turto pagerinimo darbus – rekonstruoti sklypą, perplanuoti erdves, atlikti kapitalinį statinių remontą, tačiau su atsakovais to suderinti nepavyko, tokiu būdu buvo pažeidžiami ieškovės interesai. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti tinkamos naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir jame esančiais pastatais be žalos daiktams nebuvo įmanoma bei netikslinga, ieškovė prašė atidalinti turtą natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisinat visą turtą, o atsakovams piniginę kompensaciją. CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įmanoma atidalinti turto visiems bendraturčiams natūra, kadangi žemės sklypo plotas yra 17,02 arai (0,1702 ha), o atsakovams priklauso po 1,46 aro (146/1702 dalis ha), o tokio dydžio žemės sklypai negali būti suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Atsakovams priklausė po 1/16 dalį statinių. Kadangi atidalijimas turtą padalinant šalims natūra nebuvo įmanomas, todėl ieškovei buvo priteistas turtas, o atsakovams priteista piniginė kompensacija lygi jiems nuosavybės teise priklausančio turto rinkos kainai, nurodytai VĮ Registrų centro.

Taip pat pareiškėjai nurodo, kad ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi 2015-10-15 d. teismo sprendimo, t. y. nėra sumokėjusi piniginės kompensacijos. Tačiau patys pareiškėjai pripažįsta, kad ieškovės sūnus prašė pareiškėjo sąskaitos numerio dėl kompensacijos pervedimo. Todėl pareiškėjų argumentas dėl iki šios dienos kompensacijos nesumokėjimo, atmestinas. Pareiškėjai nurodo, kad ieškovė žemės sklypą ir pastatus 2016-06-30 d. padovanojo sūnui N. K., tačiau teismas pažymi, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2015-10-15 d. sprendimas už akių dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įsiteisėjo 2015-11-05 d. ir nėra panaikintas.

Pareiškėjai nurodo, kad nors ieškovė jų (tėvo sesuo), tačiau apie bylos iškėlimą ji jų, nei jų mamos, kuri dažnai grįžta į Lietuvą, neinformavo. Ieškovė, žinodama, kad jie yra išvykę iš Lietuvos, pasinaudojo tuo ir kreipėsi į teismą, dėl turto atidalinimo iš bendrosios nuosavybės. Nurodo, kad I. Š., į JAV išvyko nuo (duomenys neskelbtini). A. Š. į Jungtinę Karalystę išvyko prieš 10 metų. Tačiau karts nuo karto grįžta į Lietuvą susitvarkyti reikalų, todėl 2015-08-27 data nurodyta Gyventojų registro pažymoje yra tik paskutinio mano deklaruoto išvykimo data. Jiems apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, tačiau apie tai galimai jie sužinojo 2017-01-20, tik susipažinę su 2015-10-15 d. teismo sprendimu. Nė vienas iš jų netikrina teismų viešai skelbiamų pranešimų apie bylų nagrinėjimą, nes iki šiol nėra teismuose turėję jokių bylų. Nurodo, kad jiems nebuvo suteikta reali galimybė dalyvauti teisme bei pateikti savo argumentus dėl ieškovės pareikšto ieškinio, tokiu būdu negalėjo tinkamai apginti savo nuosavybės teisių. Ieškovė nurodo, kad dialogas su pareiškėjais ir jų motina niekada nevyko, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą. Be to pažymi, kad jos žiniomis, paskutinė šalių gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė turėjo informacijos, kad atsakovai yra išdavę motinai A. Š., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), įgaliojimą, todėl, ji manė, kad atsakovų motina turėjo informacijos apie vaikų konkrečią gyvenamąją vietą. Todėl ieškovė, mano, kad ne tik atsakovams siunčiami dokumentai, tačiau ir pati žinia apie procesą buvo pasiekę ir jų motiną. Ir tik pačių atsakovų elgesio dėka jie galimai sąmoningai nusprendė nedalyvauti bylos nagrinėjime. Bylos Nr. e2-720-948/2015 duomenimis, 2015-08-18 dienai, t. y. bylos nagrinėjimo laikotarpiu, A. Š. Gyventojų registe buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) , kur jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, tačiau neįsiteikė. Be to bylos Nr. e2-720-948/2015 duomenimis, pareiškėjų motina A. Š. 2015-08-20 d. atsisakė priimti teismo siustus dokumentus. Todėl abejotinas pareiškėjų argumentas, kad jiems, ar jų motinai nieko nebuvo žinoma apie bylos iškėlimą teisme. Byloje taip pat buvo išnaudoti visi galimi būdai įteikti pareiškėjams procesinius dokumentus asmeniškai. Ir tik nepavykus dokumentų įteikti asmeniškai ir per antstolę, atsakovai apie procesą buvo informuoti viešo paskelbimo būdu, kuris yra įstatymo numatytas ir tinkamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Biržų rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-720-948/2015 dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turėjo tikslią informaciją dėl pareiškėjams nuosavybės teise priklausančias asmeninės nuosavybės realias dalis, o pareiškėjų pateikta 1994 m. Namų valdos žemės sklypo ribų plano kopija nepaneigia minėtos informacijos, duomenų, paneigiančių Nekilnojamojo turto registro nurodytą ginčo turto vertę nepateikė. Todėl prašymas atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu nepagrįstas ir atmestinas.