Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Remigijaus Armino, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl 2015-08-27 rašto Nr. (1.8)-SR-3091 panaikinimo, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja I. Ž. skundu prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-08-27 raštą Nr. (1.8)-SR-3091 „Dėl skundo“, kuriuo išnagrinėtas jos 2015-08-06 skundas. Nurodo, jog 2015-08-06 padavė skundą dėl neužtikrintos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos Klaipėdos mieto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 pagal antstolio pareiškimą. Teigia, jog teisinė pagalba jai buvo suteikta jau po bylos išnagrinėjimo, todėl realios teisinės pagalbos negavo. Argumentuoja, jog dėl neteisėtų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, t.y. vilkinimo suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2015-08-04 buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas vykdomojoje byloje, paskirta 3 Eur bauda už kiekvieną kalendorinę neįleidimo į butą dieną DNSB „Grandinė“ naudai, o tai lemia jai daromą turtinę žalą ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė jos išgyvenimais, sveikatos pablogėjimu, pažeminimu. Prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą po 3 Eur už kiekvieną dieną nuo 2015-08-04, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (b.l. 2-3, 27-31).

Atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ginčijamu 2015-08-27 raštu Nr. (1.8)-SR-3091 „Dėl skundo“ išnagrinėjo pareiškėjos 2015-08-06 skundą dėl nesuteiktos antinės teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015. Skundu pareiškėja prašė išduoti išvadą dėl jos teisių pažeidimo, paskirti advokatę L. B. ir atlyginti žalą bei nuostolius, atsiradusius dėl antrinės teisinės pagalbos neužtikrinimo nurodytoje civilinėje byloje. Atsikirtimą grindžia argumentais, jog ginčijamas raštas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, o yra informacinio pobūdžio. Skundžiamame rašte išdėstytos aplinkybės, kurioms esant jis priimtas, t.y. nurodyta, jog pagal 2015-06-12 gautą pareiškėjos I. Ž. prašymą reg. Nr. ATP-1082 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 dėl antstolio prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03082, tačiau nustačius, jog sprendimo priėmimo metu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 2 bylose pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-03 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-898-15 civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 ir 2015-06-04 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-919-15 civilinėje byloje Nr. 2-7683-889/2015 ir pareiškėjai nesutikus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu 2015-06-17 sprendimu Nr. (1.31) TPB-121-15 atsisakyta teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Klaipėdos skyriuje 2015-07-30 gautas pakartotinis pareiškėjos I. Ž. prašymas Nr. (1.8)GD-149 ir 2015-08-05 gautas advokatės pranešimas Nr. (1.7) GD-1537-15, kuriame nurodoma, kad pagal Klaipėdos tarnybos 2015-06-04 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-919-15 antrinės teisinės pagalbos teikimas yra baigtas 2015-07-13. Atsižvelgiant į šią aplinkybę pareiškėjai 2015-08-07 sprendimu Nr. (1.31) TPA-1214-15 suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 dėl antstolio prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03082. Argumentuoja, jog pareiškėjos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo išnagrinėjo nustatytais terminais ir tvarka. Tai išdėstyta ginčijamame rašte. Pažymi, jog nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl prašo skundą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 62-64).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – Tarnyba) 2015-08-27 rašto Nr. (1.8)-SR-3091 „Dėl skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 4-5), reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo pagrįstumo.

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-11-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015, 2013-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-925/2013, 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, kt.). Aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks aktas, nenagrinėtina teismų.

Vertinant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, būtina nustatyti, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui 2015-08-06 padavė skundą, reg. Nr. (1.8.)GD-152, kuriuo prašė atlikti tarnybinį patikrinimą ir išduoti jai motyvuotą išvadą dėl jos teisių pažeidimo, suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskirti advokatę L. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 apskundimui, atlyginti jai nuostolius (žalą), atsiradusią dėl antrinės teisinės pagalbos neužtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 (b.l. 65-67). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėja skundą Tarnybai padavė dėl 2015-06-17 sprendimo Nr. (1.31) TPB-121-15, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjos suformuluotas 2015-08-06 skundo dalykas, t.y. pareiškėja pati nurodo, jog skundą duoda dėl nepaskirto advokato nurodytoje civilinėje byloje (b.l. 65). Tarnyba ginčijamu 2015-08-27 raštu Nr. (1.8)-SR-3091 „Dėl skundo“ išnagrinėjo pareiškėjos 2015-08-06 skundą ir informavo, jog priimant sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo vadovavosi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo nustatytais terminais ir tvarka ir nesuvaržyta pareiškėjos teisė turėti advokatą (b.l. 68-69). Iš ginčijamo rašto turinio matyti, jog jame išdėstytos aplinkybės, kurioms esant jis priimtas, t.y. nurodyta, jog pagal 2015-06-12 gautą pareiškėjos I. Ž. prašymą reg. Nr. ATP-1082 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 dėl antstolio prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03082, 2015-06-17 sprendimu Nr. (1.31) TPB-121-15 atsisakyta suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą nustačius, jog sprendimo priėmimo metu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 2 bylose pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-03 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-898-15 civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 ir 2015-06-04 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-919-15 civilinėje byloje Nr. 2-7683-889/2015, o pareiškėja nesutiko apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies. Ginčijamame rašte nurodyta, jog Klaipėdos skyriuje 2015-07-30 gautas pakartotinis pareiškėjos I. Ž. prašymas Nr. (1.8)GD-149 ir 2015-08-05 gautas advokatės pranešimas Nr. (1.7) GD-1537-15, kuriame nurodoma, kad pagal Tarnybos 2015-06-04 sprendimą Nr. (1.31)-TPA-919-15 antrinės teisinės pagalbos teikimas yra baigtas 2015-07-13. Atsižvelgiant į šią aplinkybę pareiškėjai 2015-08-07 sprendimu Nr. (1.31) TPA-1214-15 suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 dėl antstolio prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03082. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, jog teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė Tarnybos 2015-06-17 sprendimas Nr. (1.31) TPB-121-15, kuriuo atsisakyta teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, o ne ginčijamas Tarnybos 2015-08-27 raštas Nr. (1.8)-SR-3091, kuriame institucijos valia nėra išreikšta, o tik išdėstytos faktinės aplinkybės. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos 2015-08-06 skundas išnagrinėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (2012-07-18 nutarimo Nr. 892 redakcija) (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka ir terminu (Taisyklių 30 punkte įtvirtinta, jog asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje) ir pareiškėjai pateiktas atsakymas (Taisyklių 39 punktas). Taisyklių 5 punkte apibrėžta, jog atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Iš šio apibrėžimo turinio matyti, jog ne kiekvienas institucijos atsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes. Įvertinus ginčijamo rašto turinį konstatuotina, jog šis atsakovės raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių ir jo panaikinimas pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011, 2015-11-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015, kt.). Toks raštas neatitinka ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu. Pažymėtina ir tai, jog siekdama, kad būtų suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, pareiškėja turėjo ir galėjo teisme ginčyti Tarnybos sprendimą, kuriuo nepaskirtas advokatas, o ne paduoti skundą Tarnybai formuluodama reikalavimus atlikti tarnybinį patikrinimą ir išduoti motyvuotą išvadą apie jos teisių pažeidimus. Nėra duomenų, kad pareiškėja teisme ginčijo minėtą Tarnybos 2015-06-17 sprendimą Nr. (1.31)TPB-121-15, nes iš faktinių aplinkybių matyti, kad pagal pakartotinį pareiškėjos 2015-07-30 prašymą antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-7059-642/2015 dėl antstolio prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03082 jai yra suteikta ir paskirtas advokatas Tarnybos 2015-08-07 sprendimu Nr. (1.31)TPA-1214-15.

Pareiškėjos ginčijamas 2015-08-27 raštas Nr. (1.8)SR-3091 „Dėl skundo“ yra informacinio pobūdžio dokumentas (atsakymas) į jos skundą, kuris negali būti siejamas su pareiškėjos tariamai pažeistų teisių gynimu ABTĮ reglamentuojamame administraciniame procese. Ginčijamu raštu atsakyta į pareiškėjos skundą, jame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis pareiškėjai skirtas patvarkymas, juo nėra keičiama pareiškėjos teisių ar pareigų apimtis. Ginčydama atsakovės atsakymą, pati pareiškėja taip pat nenurodė, kaip šis atsakymas tiesiogiai veikia jos teises, pareigas ar teisėtus interesus, kaip pasikeistų jos teisės ar pareigos, teismui panaikinus skundžiamą raštą. Nenustačius aplinkybių, jog ginčijamas atsakovės raštas pareiškėjai sukeltų kokias nors teisines pasekmes ar darytų įtaką jos teisėms, darytina išvada, jog pareiškėjos skundžiamas informacinio pobūdžio raštas neįtakoja jos teisių ar įstatymo saugomų interesų ir nesukelia jai jokių konkrečių ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu reikšmingų teisinių pasekmių, t. y. skundžiamas atsakymas nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl toks raštas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, o kai ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą, teismas turi nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, 2015-11-11 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015, kt.). Konstatuotina, jog byla dalyje dėl 2015-08-27 rašto Nr. (1.8)SR-3091 „Dėl skundo“ panaikinimo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą po 3 Eur už kiekvieną dieną nuo 2015-08-04, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėjos skundas, paduotas Tarnybai 2015-08-06, išnagrinėtas 2015-08-27, t.y. Viešojo administravimo įstatymo nustatytu terminu ir tvarka. Nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta Tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl nesant vienos iš privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą dalyje dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-08-27 rašto Nr. (1.8)-SR-3091 „Dėl skundo“ panaikinimo,

atmesti pareiškėjos I. Ž. skundą dalyje dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.