Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2019-08-21 iki 2021-02-02.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpoje, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019-08-21 iki 2019-08-22 buvo kalinamas Marijampolės PN 4 būrio kambaryje Nr. 420, kurio plotas – 36,50 kv. m., jame įrengta 11 miegamųjų vietų (b. l. 32, 38). Nuo 2019-08-23 iki 2021-02-02 pareiškėjas buvo kalinamas 3 būrio kambaryje Nr. 304, kurio plotas – 36,66 kv. m, jame taip pat įrengta vienuolika miegamųjų vietų (b. l. 32, 35).

Pareiškėjas skundėsi, kad sanitarinių mazgų ventiliacija buvo nepakankama.

Įkalinimo įstaigoms taikomoje Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktą, gyvenamųjų patalpų tvarkymas yra pačių jose gyvenančių nuteistųjų prerogatyva, tam jiems išduodamos valymo priemonės.

Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos namų sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema ir pateikė tai patvirtinančias fotonuotraukas (b. l. 33-34, 36-37, 40, 63). Byloje pateiktos prausyklos ir tualeto patalpos fotonuotraukos (b. l. 46, 63) patvirtina, kad prausykloje ir tualete taip pat buvo įrengti ir langai, per kuriuos galima papildomai išvėdinti patalpą. Nors pareiškėjas teigė, kad pataisos namų tualetai neatitinka higienos reikalavimų, juose tvyro nemalonus kvapas, byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020-01-29 patikrinimo aktas paneigia šiuos pareiškėjo teiginius. Minėto patikrinimo metu konstatuota, kad 3 aukšto, kuriame didžiąją ginčo laikotarpio dalį kalėjo pareiškėjas, tualetai ir kitos sanitarinio mazgo patalpos tvarkingos, įrenginiai švarūs, valymo priemonių yra. Teismas pažymi, kad nešvara ir netvarka gyvenamosiose patalpose dažniausiai atsiranda dėl juose esančių asmenų atsainaus požiūrio į bendrąsias higienos normas ir tvarkos palaikymą. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, juolab, kad byloje nustatyta, jog buitinės chemijos priemonės sanitarinių mazgų valymui buvo suteiktos. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas ar patys teršia bei neprižiūri savo gyvenamosios aplinkos.

Pareiškėjas nurodo, kad dušinėse nebuvo pertvarų, todėl neužtikrinamas pareiškėjo privatumas, tačiau iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų (b. l. 39) matyti, kad dušo rageliai yra atskirti pertvaromis, todėl pareiškėjo teiginiai dėl jų nebuvimo – nepagrįsti. Jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių skundo teiginius, byloje nėra. Pareiškėjas skundėsi ir tuo, jog maudytis duše buvo leidžiama tik kartą per savaitę. Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui ši galimybė nebuvo suteikta, todėl minėtas skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog valgykloje buvo tiekiamas atšalęs maistas.