- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- TA-570-520/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00209-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūnas Drigotas (pirm.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- P. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. vasario 2 d. buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje 3 būryje netinkamomis sąlygomis: trūko gyvenamojo ploto, sanitariniuose mazguose neįrengtas tinkamas vėdinimas, nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, maudytis po dušu leidžiama tik kartą į savaitę. Dušuose nėra užuolaidėlių, atskiriančių dušų ragelius, todėl pareiškėją galėjo stebėti kiti nuteistieji. Valgykloje tiekiamas atšalęs maistas. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, kančiomis, orumo pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta pakankama judėjimo laisvė Marijampolės PN teritorijoje. Patalpos vėdinamos laikantis teisės aktų reikalavimų (per langus bei mechaninę vėdinimo sistemą). Švaros ir tvarkos palaikymas gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose yra pačių nuteistųjų pareiga. Teisės aktuose nėra reglamentuotas atskirų dušo kabinų įrengimas. Dušo rageliai yra atskirti pertvaromis. Valgykloje tiekiamo maisto kokybė yra nuolat tikrinama atsakingų institucijų. Nepasitaikė atvejų, kad maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Maistas išdalijamas nuteistiesiems iš karto po pagaminimo. Marijampolės PN yra parengti nuteistųjų evakuacijos planai ir laikomasi visų priešgaisrinės saugos taisyklių. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjo skundas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo P. Ž. skundą atmetė.
6. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl nepakankamo gyvenamojo ploto, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (galiojo iki 2020 m. sausio 21 d.) 11¹.1 punktu, kuriame reglamentuota, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, ir analogiška nuostata, kuri nustatyta nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojusiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. buvo kalinamas 4 būrio kambaryje Nr. 420, kurio plotas – 36,50 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, o nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. vasario 2 d. pareiškėjas buvo kalinamas 3 būrio kambaryje Nr. 304, kurio plotas – 36,66 kv. m, jame taip pat įrengta 11 miegamųjų vietų. Nustatęs, kad byloje nėra duomenų, kiek tiksliai asmenų gyveno kartu su pareiškėju kiekvieną ginčo laikotarpio dieną, tačiau nei pareiškėjas, nei Marijampolės PN neteigė, kad gyvenamosiose patalpose gyveno daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų, pareiškėjui tekusį plotą teismas apskaičiavo, padalindamas bendrą patalpos plotą iš joje esančių miegamųjų vietų skaičiaus. Laikydamasis nuostatos, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjo gyvenamieji kambariai buvo užpildyti, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,31 kv. m iki 3,33 kv. m ploto. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN nepažeidė Taisyklių 11¹.1 punkto.
8. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentą, kad sanitarinių mazgų ventiliacija buvo nepakankama, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) ir jos nuostatomis (17, 37 p.). Teismas, remdamasis Marijampolės PN pateiktais duomenimis, nustatė, kad sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema, prausykloje ir tualete buvo įrengti langai, per kuriuos galima papildomai išvėdinti patalpą. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad Marijampolės PN tualetai neatitinka higienos reikalavimų, juose tvyro nemalonus kvapas, remdamasis byloje pateiktu patikrinimo aktu, kuriame konstatuota, kad 3 aukšto, kuriame didžiąją ginčo laikotarpio dalį buvo laikomas pareiškėjas, tualetai ir kitos sanitarinio mazgo patalpos tvarkingos, įrenginiai švarūs, yra valymo priemonių. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo suteiktos buitinės chemijos priemonės sanitarinių mazgų valymui. Teismas konstatavo, kad Marijampolės PN negali būti atsakingi už tai, jog asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas ar patys teršia bei neprižiūri savo gyvenamosios aplinkos.
9. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad Marijampolės PN neįrengti evakuacijos išėjimai ir nesilaikoma kitų priešgaisrinės saugos taisyklių, remdamasis Marijampolės PN į bylą pateiktais dokumentais ir nustatęs, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo šias aplinkybes, nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su realiomis neigiamomis pasekmėmis. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, o pats pareiškėjas nenurodė, jog Marijampolės PN buvo kilęs gaisras. Teismas pažymėjo, kad teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas pareiškėjui nesuteikė. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir neteisėtų Marijampolės PN veiksmų aptariamu aspektu.
10. Teismas, remdamasis byloje pateiktomis nuotraukomis, atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad dušuose nebuvo pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas.
11. Teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 44 punktu, atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad jam maudytis duše buvo leidžiama tik kartą per savaitę, nenustatęs, kad byloje būtų pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui ši galimybė nebuvo suteikta.
12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl valgykloje tiekiamo maisto, vadovavosi Departamento 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktu, Marijampolės PN į bylą pateiktais dokumentais, susijusiais su maitinimo organizavimu. Teismas padarė išvadą, kad neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis, kurie paneigia pareiškėjo skundo argumentus, kurių pareiškėjas nepagrindė objektyviais įrodymais ir nedetalizavo, išsamiai nepaaiškinęs, kada tiksliai ir koks maistas buvo tiekiamas atšalęs, kokiu būdu ir kuo remdamasis pareiškėjas nustatė tiekiamo maisto temperatūrą ar netinkamą kokybę.
13. Teismas konstatavo, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą nepakanka. Nustatęs, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Marijampolės PN atliko neteisėtus veiksmus bei kad sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų, teismas padarė išvadą, kad nenustatyti Marijampolės PN neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirtos neturtinės žalos faktas ir priežastinis ryšys.
III.
14. Pareiškėjas P. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti.
15. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad jis ginčo laikotarpiu būdamas Marijampolės PN buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, prilygstančiom kankinimui, dėl ko pareiškėjas jautė pažeminimą, pasmerkimą, kai kitų asmenų akivaizdoje turėjo maudytis duše, kuriame neužtikrintas privatumas. Pareiškėjas nurodo, kad jis nori, jog apeliacinės instancijos teismas išnagrinėtų jo skundą.
Atsiliepimas
16. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
17. Marijampolės PN, sutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įstatymų nuostatų. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo P. Ž. skundo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, pagrįstumas ir teisėtumas.
18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė CK 6.271 straipsnyje nurodytų būtinųjų sąlygų valstybės atsakomybei kilti (Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo patirtos neturtinės žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos patirtos neturtinės žalos).
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, prilygstančiom kankinimui, dėl ko jautė pažeminimą, pasmerkimą, kai kitų asmenų akivaizdoje turėjo maudytis duše.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl privatumo naudojantis dušu, pirmiausia pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); kt.).
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje praktikoje, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; kt.); aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; kt.); naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas asmenų privatumas (žr., pvz., 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; kt.); dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; kt.).
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog ginčo laikotarpiu turėjo maudytis duše atvirai, nes dušuose nėra juos skiriančių užuolaidų, o pareiškėją stebėjo kiti nuteistieji. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos argumentus, remdamasis į bylą pateikta nuotrauka, kurioje, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, matyti, kad dušo rageliai yra atskirti pertvaromis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių nurodytus pareiškėjo teiginius dėl jo privatumo pažeidimo naudojantis dušu.
25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, byloje pateikta ir pirmosios instancijos teismo įvertinta bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo privatumas jam naudojantis dušu nebuvo užtikrintas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių jo teiginį, jog jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, nenurodė jokių individualių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) nukrypti nuo aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu.
26. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, iš esmės siekia, jog apeliacinės instancijos teismas iš naujo išnagrinėtų jo skundą, kurį išnagrinėjo ir dėl kurio pareiškėjui nepalankų sprendimą priėmė pirmosios instancijos teismas. Tai nustačiusi, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
27. Pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais neigtų konkrečias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių faktinio ir teisinio vertinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisės aktais ir bylos įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino įrodytomis pareiškėjo išsakytų pretenzijų dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir jo patirtos neturtinės žalos. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė būtinybės iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas ir įvertintas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pakartotinai ar papildomai tirti pirmosios instancijos ištirtus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.).
29. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.