Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-571-317/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-08
Bylos Nr.: 1A-571-317/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23144-2023-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Indrė Averkienė, Audrius Meilutis
Nuteistasis: K. J.
Suinteresuotas asmuo: G. S.
Advokatai: Linas Stanislavas Bagdonas, Stasė Kupčiūnienė

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-317/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23144-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,nuteistajam K. J., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,suinteresuotam asmeniui – G. S., jo atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal suinteresuoto asmens – G. S. ir nuteistojo K. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, K. J. paskiriant 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs K. J. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos pagal įsiteisėjusį šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, valstybės naudai konfiskuoti automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), priklausantį G. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. J. nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 24 d. apie 04.40 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0348 nustatytas mažiausias 2,06 promilių neblaivumas.

2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog K. J. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Jo kaltę patvirtina paties nuteistojo parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, testo alkoholiui rodmenys, kiti rašytiniai įrodymai. Konstatavęs, kad K. J. naujai nusikalsto būdamas teistu, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis sistemingai ir piktybiškai daro analogiškus nusikaltimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam arešto bausmę, kurios trukmė, įvertinus jį charakterizuojančius duomenis, nustatytina maksimali. Apylinkės teismas taip pat padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas konfiskuoti ne nuteistajam, o kitam asmeniui – G. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį, kadangi jis, apklausiamas teisme, parodė, jog suprato, kad negalima neblaiviam asmeniui duoti automobilio ir leisti jam vairuoti, tačiau jis vis tik K. J. perdavė automobilį. Grįsdamas sprendimą konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, teismas taip pat pažymėjo, kad analogiškomis aplinkybėmis (veikiant K. J. ir G. S.) buvo įvykdyta tokia pati nusikalstama veika, už kurią K. J. nuteistas 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad G. S. žinojo, kad automobilis „Audi A4“ bus naudojamas Baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, šis turtas atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, todėl taikytinos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatos.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo – G. S. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį dėl jam priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir automobilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jam, bei, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. J. išieškoti šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą.

3.1. Skunde G. S. nurodo, jog turto konfiskavimo institutas iš esmės yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Be to, ši poveikio priemonė turi atitikti proporcingumo principą. Šiuo atveju jis (G. S.) nurodė, kad jam priklausančia transporto priemone „Audi A4“, kurią vairavo draugė A. K., 2023 m. birželio 23 d. atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, kur pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Tik po kurio laiko atvyko draugas K. J.. Tuo metu jis (G. S.) buvo pakankamai apgirtęs. Transporto priemonės raktai buvo pas jo draugę A., kuri apie 22-23 val. išvažiavo namo. Jis buvo įsitikęs, kad ji išvažiavo su jam priklausančiu automobiliu. Tai, kad ji paliko raktus ant stalo ar perdavė K., sužinojo tik tuomet, kai K. buvo sulaikytas. To vakaro įvykius jis prisimena epizodiškai, kelis kartus buvo užmigęs. Suprato, kad K. J. vairuoja jam priklausantį automobilį, tik tuomet, kai buvo sustabdyti policijos pareigūnų, nes važiuodamas automobiliu miegojo ir buvo pažadintas, prašant pateikti automobilio dokumentus. G. S. nuomone, kadangi transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo K. J., priklauso jam, o tai, kad jis su nuteistuoju susitarė, ar žinojo, kad jis vairuos transporto priemonę neblaivus, nebuvo nustatyta, šiuo atveju turėjo būti taikytos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš K. J. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Be to, tuo atveju, jeigu iš kaltininko būtų išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, tai valstybės biudžetas greičiau ir visa apimtimi patenkintų savo reikalavimą, taip ženkliai sumažėtų laiko ir finansiniai kaštai susiję su turto pardavimo konkursų, aukcionų organizavimu, netektų mokėti paradavimo kainos dalies kitiems ūkio subjektams, būtų eliminuota galimybė piktnaudžiauti turto kainos mažinimu dėl jo nuvertėjimo, saugojimo stovėjimo aikštelėje bei apskritai pašalinta rizika neskaidriai vykdyti visą turto pardavimo procesą. Apeliantas pažymi ir tai, kad K. J. sutinka, jog transporto priemonės „Audi A4“ turto vertė būtų konfiskuota iš jo, o automobilis grąžintas G. S., kaip jos savininkui. Toks konfiskavimo būdas nepažeistų jo, kaip turto savininko, teisių.

3.2. G. S. skunde taip pat nurodoma, jog, jo žiniomis, ikiteisminio tyrimo metu automobilio „Audi A4“ kaina buvo nustatyta pagal VšĮ „EMPREKIS“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą. Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu. Taigi, pagal šios sistemos duomenis nustatyta vidutinė analogiško automobilio „Audi A4“ kaina nebūtinai yra tokia, kiek realiai vertas jam priklausantis automobilis. Be to, šiuo metu saugomoje aikštelėje laikomas automobilis jau stovi pakankamai ilgą laiko tarpą, gali būti išsikrovęs jo akumuliatorius, dėl ko gali sugesti automobilio programinė įranga, jo būklė iki sulaikymo buvo patenkinama. Todėl jo kaina, lyginant su analogišku automobiliu, gali skirtis ženkliai, o galimybė jį realizuoti tokiame stovyje yra visiškai teorinė.

4. Nuteistasis K. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo: 1) paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, t. y. skirti baudą arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti laisvės apribojimo bausmę; 2) vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš jo (nuteistojo) išieškoti G. S. priklausančio automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, o šį automobilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. S..

4.1. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, ji prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams ir negali būti vertinama kaip teisinga. Parenkant bausmės rūšį, buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus, pažeistos BK 54 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalies bei 62 straipsnio nuostatos. Nors nuosprendžiu paskirta bausmė ir jame nurodyti motyvai formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo normas, tačiau areštas, kaip bausmės rūšis, buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į jo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Tokiu būdu, skiriant bausmę, buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Anot nuteistojo, skirdamas jam arešto bausmę, pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2K-7-8-788/218, pateikto išaiškinimo, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Be to, teismas paskyrė maksimalią arešto bausmę, nors nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir teismas pagal formuojamą teisminę praktiką turėjo skirti bausmę, nedidesnę kaip jos vidurkis.

4.2. Nuteistasis pažymi ir tai, kad straipsnio, už kurį jis nuteistas, sankcija numato ir alternatyvias bausmes (baudą), tačiau pirmosios instancijos teismas dėl jų skyrimo nieko nepasisakė. Jo vertinimu, apylinkės teismas sureikšmino ankstesnį jo teistumą, nepagrįstai sprendė, kad BK 64 straipsnio 1 dalies norma reikalauja būtent pačios griežčiausios bausmės rūšies, numatytos pagal konkrečią BK specialiosios dalies sankciją, parinkimo. Jo manymu, BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatos savaime nereiškia, kad teismai, skirdami bausmę, turi nesilaikyti BK 59 straipsnio, 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų bei sureikšminti BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą bausmės vieną iš paskirčių. Bausmės paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, netgi sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Ginčydamas jam paskirtą bausmę nuteistasis taip pat nurodo, jog vien faktas, kad jis prisipažino ir gailisi, reiškia, kad jis nepalaiko nusikalstamos subkultūros, dėl ko arešto paskyrimas jo atveju reiškia ir papildomus sunkumus iš laisvės atėmimo vietose egzistuojančių nusikalstamai subkultūrai pritariančių asmenų. K. J. nuomone, jo įvykdyta nusikalstama veika pagal padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią jam turėtų būti paskirta bausmė, susijusi su realiu laisvės apribojimu, izoliuojant jį nuo visuomenės, o būtent: 1) jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino kaltę ir gailėjosi; 2) savo lengvabūdišką elgesį vertina kritiškai su aiškia nuostata, kad toks elgesys niekada nepasikartos; 3) nustatytas girtumas tik nežymiai viršijo 1,51 promilės; 4) jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; 5) darbovietėje charakterizuojamas teigiamai; 6) jis iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, suprato savo neteisėtus veiksmus, nors ankščiau buvo teistas, tačiau visas bausmes yra atlikęs pilnai. Nuteistasis taip pat pažymi, kad paskyrus jam areštą jis prarastų darbą, pajamas.

4.3. Toliau skunde teigiama, jog nuosprendžio dalis, kuria buvo konfiskuota G. S. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, yra visiškai nemotyvuota ir sudaro savarankišką pagrindą ją naikinti. Nuosprendyje apsiribojama tik bendro pobūdžio paaiškinimais, tačiau visiškai nevertintas baudžiamojo poveikio priemonės taikymas proporcingumo principo prasme, neatsižvelgta į kitose teisės šakose taikomą turto konfiskavimo teisinį reguliavimą, neatsižvelgta, kad konfiskuotinas turtas priklauso ne nusikaltimą padariusiam asmeniui. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad G. S. kartu su savo drauge A., atskirai nuo jo (K. J.), atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, kur atvykęs G. S. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Jis (K. J.) į „(duomenys neskelbtini)“ atvyko daug vėliau. Kuomet atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, G. S. buvo apgirtęs, ir jis sakė, kad jį namo parveš jo draugė. Anot nuteistojo, būdamas „(duomenys neskelbtini)“, jis (K. J.) nevartojo stiprių alkoholinių gėrimų, gėrė tik alų. Vienu metu G. S. net buvo prisnūdęs prie stalo. Jo mergina apie 22-23 val. išėjo namo ir padavė jam G. S. priklausiančios transporto priemonės raktus, tam, kad jis juos paduotų G. S.. Vėliau visi ėjo pas kažkurį iš kompanijos draugų į svečius. Išėjo apie 04 val. ir visi nuėjo link „(duomenys neskelbtini)“. G. S. buvo ganėtinai girtas, kad jis galėtų suprasti, ar jis (nuteistasis) girtas, ar negirtas, juo labiau, kad po 24 val. jis apskritai mažai vartojo alkoholinių gėrimų. Akivaizdu, kad G. S. jam neperdavė transporto priemonės, o transporto priemonės raktai buvo pas jį, nes juos paliko G. S. draugė. G. S. atsisėdęs į priekinę keleivio sėdynę užmigo ir pabudo tik tuo metu, kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Kadangi byloje esantys duomenys (automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelės, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis ir kt.) patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu nuosavybės teise automobilis „Audi A4“ priklausė G. S., o ne jam, nuteistojo nuomone, automobilio konfiskavimas negalėjo būti taikomas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis ir G. S. buvo susitarę, ir G. S. žinojo, suprato ir siekė, kad jis naudotų transporto priemonę neteisėtiems veiksmams atlikti. Konfiskavus minėtą turtą iš G. S., bus pažeistos jo konstitucinės teisės, kadangi be jokio teisinio pagrindo paimamas trečiajam asmeniui priklausantis turtas. Nuteistojo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad nėra pagrindo taikyti G. S. turtui konfiskavimą, o nuosprendis šioje dalyje keistinas, nes buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Jis sutinka, kad, pakeitus nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, iš jo, kaip kalto asmens, būtų konfiskuota automobilio „Audi A4“ vertę atitinkanti pinigų suma. Šiame kontekste K. J. taip pat atkreipia dėmesį, kad jis yra dirbantis, jo pajamos yra pakankamos, kad galėtų sumokėti konfiskuotino turto vertės piniginę sumą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje suinteresuotas asmuo – G. S. bei jo atstovas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas palaikė G. S. apeliacinį skundą, prašė nekonfiskuoti ne kaltininkui nuosavybės teise priklausančio automobilio, o išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, vertę nustatant pagal pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, automobilį grąžinti G. S.. Nuteistasis K. J. ir jo gynėja palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė atmesti abu apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

G. S. ir K. J. apeliaciniai skundai atmestini.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio padavė nuteistasis K. J. bei transporto priemonės, kurią šiuo nuosprendžiu buvo nuspręsta konfiskuoti, savininkas – G. S.. Nuteistasis neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimų, taip pat ir apylinkės teismo sprendimo paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 5 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. K. J. tik prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. O būtent, nuteistasis prašo už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti jam baudos arba laisvės apribojimo bausmę, o ne areštą, bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Reikalavimas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, konfiskuotas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keliamas ir kito apelianto – G. S. skunde.

Dėl automobilio konfiskavimo

8. Kadangi tiek G. S., tiek K. J. skunduose dėstomi argumentai ir motyvai, kuriais jie grindžia savo prašymą panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, iš esmės sutampa, teisėjų kolegija dėl abiejų skundų pasisako kartu.

9. Vertinant pateiktų apeliacinių skundų argumentus, visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2019 m. balandžio 1 d. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

10. Abejonių tuo, jog G. S. vardu registruota ir jam faktiškai priklausanti transporto priemonė – automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaudota K. J. inkriminuoto nusikaltimo padarymui, visiškai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Nors nuteistojo vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje motorinė transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be straipsnio dispozicijoje įvardintų transporto priemonių negalima. Todėl įvykio metu K. J. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste.

11. Tačiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui – K. J., o G. S.. Todėl, sprendžiant šios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, įvertintinos ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

12. Tiek K. J., tiek G. S. apeliaciniuose skunduose laikosi pozicijos, jog G. S. priklausančią transporto priemonę K. J., būdamas neblaivus, vairavo be G. S. pritarimo, negavęs jo leidimo, jam apie šią aplinkybę nežinant, nes automobilio savininkas tą vakarą pats vartojo alkoholinius gėrimus, buvo stipriai apsvaigęs, dėl ko negalėjo įvertinti, ar nuteistasis yra neblaivus, ar, vis tik, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, dar gali vairuoti kelių transporto priemonę. Be to, jis nedavė automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelių K. J., kad jis vairuoja jo automobilį apskritai suprato tik tuomet, kai buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kadangi iki tol automobilyje jis miegojo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad tokie nuteistojo bei transporto priemonės savininko parodymai tėra jų gynybinė pozicija, pateikta siekiant išvengti transporto priemonės, kuria pasinaudojant buvo įvykdytas K. J. inkriminuotas nusikaltimas, konfiskavimo.

13. Vertinant apeliantų parodymus tiek, kiek jie reikšmingi nustatinėjant aplinkybę, ar G. S. žinojo, jog jam priklausanti transporto priemonė bus/yra vairuojama neblaivaus nuteistojo, t. y. kad ji bus panaudota baudžiamojo kodekso uždraustai veikai, visų pirma pažymėtina, jog G. S. buvo ir yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie leistų išvengti jo turto konfiskavimo. Tuo tarpu K. J. su automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku yra susijęs draugystės ryšiais. Be to, nuteistojo neprotingas elgesys 2023 m. birželio 24 d. naktį ir lėmė tokių pasekmių – G. S. priklausančio turto konfiskavimo – atsiradimą. Taigi, visiškai natūralu, kad, siekdamas sušvelninti teisines pasekmes, prie kurių kilimo prisidėjo jis pats, nuteistasis taip pat yra suinteresuotas duoti savo ilgamečiam draugui naudingus, nors ir realybės neatitinkančius parodymus. Nors paminėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo apskritai nesivadovauti G. S. bei K. J. parodymais, tačiau jos įpareigoja teismą juos vertinti itin kruopščiai ir atidžiai.

14. Pačių G. S. bei K. J. parodymais nustatyta, kad prieš nuteistajam sėdant už draugo automobilio neblaiviam, šie asmenys kartu leido laiką. Jie susitiko dar 2023 m. birželio 23 d. vakare „(duomenys neskelbtini)“, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ mikrorajone, kur tiek G. S., tiek K. J. vartojo alkoholį. Išėję iš „(duomenys neskelbtini)“, vaikinai su kitais draugais dar nuėjo pasisvečiuoti į vieno iš draugų namus, o po to pėsčiomis grįžo iki minėto restorano, kur stovėjo automobilis „Audi A4“. Juo G. S. ir K. J., vairuojant pastarajam, važiavo, kuomet buvo sustabdyti policijos pareigūnai. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad restorane buvo ir G. S. draugė, kuri padavė automobilio „Audi A4“ raktelius nuteistajam, byloje surinktais įrodymais nėra nuginčytina. Tačiau vien ji nepaneigia BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje pagrįstumo. Net jei automobilio „Audi A4“ raktelius nuteistajam perdavė ne pats G. S., tai jokiu būdu nereiškia, kad jis nieko nežinojo apie tai, kad jam priklausančią transporto priemonę vairuoja ir tai daro būdamas neblaivus K. J.. Skundo argumentas, kad G. S. pats buvo neblaivus, buvo stipriai apgirtęs dar būdamas „(duomenys neskelbtini)“, pagrindo naikinti nuosprendžio dalį dėl jam priklausančio automobilio konfiskavimo taip pat nesudaro. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad G. S. neblaivumas buvo toks, kad jis objektyviai neturėjo galimybės įvertinti, kad K. J. yra akivaizdžiai neblaivus ir laikydamasis įtvirtinti reglamentavimo nebegali vairuoti kelių transporto priemonių. Juo labiau byloje nėra duomenų, kad G. S. buvo apgirtęs tiek, kad net negalėjo suvokti, jog nuteistasis apskritai vairuoja jo automobilį.

15. Nors skunduose bandoma įrodyti, kad G. S. suprato, jog kitas apeliantas – K. J. vairuoja jam priklausantį automobilį tik tuomet, kai jie buvo sustabdyti policijos pareigūnų, nes automobilyje miegojo, taip pat keliama versija, kad G. S. galėjo atrodyti, kad nuteistasis nėra tiek apsvaigęs nuo alkoholio, kad jam būtų draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, nes jis vartojo tik silpną alkoholį bei išgėrė nedaug, tačiau tokius argumentus paneigia byloje surinktų duomenų visuma. Kaip matyti iš paties K. J. parodymų, jis paaiškino, jog vien būdamas restorane „(duomenys neskelbtini)“ jis išgėrė apie penkis bokalus alaus. Taip pat nuteistasis nurodė, jog alų gėrė ne tik restorane, bet ir būdamas pas draugą svečiuose, nors tuo metu jo išgėrė ne daug. 2023 m. birželio 24 d. neblaivumo nustatyto akte užfiksuota, kad patikrinus K. J. blaivumą alkotesteriu, pirmo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, kuris antro tikrinimo metu sumažėjo iki 2,06 promilių. Kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, nuteistajam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Taigi, tiek paties K. J. parodymai, tiek rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, buvo išgėręs tokį, nors ir nestipraus, alkoholio kiekį, kurio G. S. vertinti kaip nedidelio ir manyti, kad K. J. dar gali vairuoti kelių transporto priemonę be už tai gresiančių teisinių pasekmių, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, jog po to, kai nuteistas 2023 m. birželio 23 d. vakarą atvyko į „(duomenys neskelbtini)“, jis visą vakarą ir 2023 m. birželio 24 d. naktį leido kartu su G. S.. Taigi, transporto priemonės savininkas turėjo ar bent jau galėjo matyti, kad nuteistasis išgėrė ne vieną alaus bokalą. Paneigiant skundo argumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nors G. S. galėjo būti neblaivus minėto įvykio metu, nei nuteistasis, nei jis pats nenurodė, kad tuo metu, kai vaikinai, jau pasisvečiavę pas draugą grįžo iki prie „(duomenys neskelbtini)“ palikto automobilio „Audi A4“, sėdo į jį ir nuvažiavo link „(duomenys neskelbtini)“ g., G. S. buvo be sąmonės ženklų, kad jį kas nors įsodino į automobilį jam nereaguojant į tai, kas vyksta aplinkui. Iš K. J. ir G. S. parodymų seka, kad jis pats nuėjo iki jam priklausančios transporto priemonės, pats atsisėdo keleivio sėdynėje, esančioje automobilio priekyje, šalia vairuotojo. Apeliantų parodymai taip pat liudija, jog prie automobilio „Audi A4“ buvo ateita vieninteliu – važiavimo juo tikslu. Visa tai rodo, kad G. S. žinojo, kad jam priklausantis automobilis bus vairuojamas neblaivaus draugo, kadangi į jį įsėdo pats, o ne buvo įsodintas miegantis, atsisėdo šalia vairuotojo, dėl ko neabejotinai matė, kas automobilį vairuoja, ir negalėjo suprasti, kad K. J. vairuoja automobilį stipriai apgirtęs, tik tuomet, kai buvo sustabdyti policijos pareigūnų, kaip teigiama skunde.

16. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad gynybinė versija, jog G. S. buvo toks neblaivus, jog automobilyje užmigo ir nesuvokė, kad K. J. vairuoja jam priklausančią transporto priemonę bei, kad jis tai daro būdamas neblaivus, iš esmės buvo iškelta tik apeliaciniuose skunduose. Iš 2023 m. birželio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, bendraudami su jais sustabdžiusiais policijos pareigūnais, niekas iš automobiliu „Audi A4“ vykusių asmenių nenurodė, kad G. S. nė nenutuokė, jog nuteistasis vairuoja jam priklausantį automobilį, nes K. J. jį užvedė, su juo iš sustojimo vietos pajudėjo tuo metu, kai G. S. automobilyje miegojo, ir kad jis nebuvo prabudęs iki kol automobilis „Audi A4“ buvo priverstinai sustabdytas. Tokia versija nebuvo iškelta ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. pakankamai detaliai nurodė maždaug kokiu metu išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, kiek asmenų ėjo pas netoliese gyvenantį draugą, kada apytiksliai išėjo iš jo namų link automobilio. Jis taip pat nurodė, kad priėjus prie automobilio už jo vairo sėdo K. J.. Apie tai, kad iš to vakaro atsimena ne visas aplinkybes, kad vienu metu buvo užsnaudęs, G. S. užsiminė tik pirmosios instancijos teisme. Tačiau pažymėtina, jog teismui jis nenurodė, jog miegojo būtent tuo metu, kai buvo važiuojama jam priklausančia transporto priemone iš „(duomenys neskelbtini)“ mikrorajono link miesto centrinės dalies. Pirmosios instancijos teisme G. S. taip pat parodė, jog jis neprieštaravo, kad K. J. vairuotų jam priklausantį automobilį, kas rodo, jog vis tik, nors ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis suvokė kas tuo metu vyksta ir sutiko, kad neblaivus draugas vairuotų jam priklausantį automobilį, kadangi tam prieštaravimų neišreiškė. Apie tai, kad kokie nors asmenys būtų miegoję automobilyje, kai tarnybinis automobilis juos sustabdė, nėra nurodyta ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ar kituose rašytiniuose šios bylos dokumentuose.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl automobilio „Audi A4“, konfiskavimo, konstatavus, jog šioje byloje nėra nustatytos sąlygos, kurios leistų konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, pagrindo nėra. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad apylinkės teismas teisingai pritaikė būtent BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas, įtvirtinančias galimybę konfiskuoti ne kaltininkui, o kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą, o ne BK 72 straipsnio 5 dalį, kuri numato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš K. J., kaip to prašoma abiejų apeliantų skunde, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pagrindo nėra. Aplinkybės, kurioms esant G. S. priklausanti transporto priemonė negali būti konfiskuojama, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos.

18. Prašydamas konfiskuoti ne jam priklausantį automobilį, o vietoje to išieškoti iš K. J. pinigų sumą, atitinkančią jo vertę, G. S. skunde akcentuoja tai, kad pasirinkus šią BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo formą, valstybės biudžetas greičiau ir visa apimtimi patenkintų savo reikalavimą, taip ženkliai sumažėtų laiko ir finansiniai kaštai, susiję su turto pardavimo konkursų organizavimu, netektų mokėti pardavimo kainos dalies įmonei, kuri realizuotų turtą, būtų eliminuota galimybė piktnaudžiauti turto kainos mažinimu dėl jos nuvertėjimo, saugojimo aikštelėje ir t. t. Teisėjų kolegija sutinka, kad tuo atveju, kai asmuo pats į Valstybinės mokesčių mokėtojų inspekcijos surenkamąją sąskaitą perveda pinigų sumą, atitinkančią konfiskuotino turto vertę, valstybės patiriama administracinė našta yra kur kas mažesnė, nei tuo atveju, kai yra faktiškai perimamas konfiskuojamas turtas ir vykdoma jo realizacija. Tačiau tokio pobūdžio aplinkybė, kaip išlyga, leidžianti nekonfiskuoti kaltininkui priklausančio turto, vietoje to išieškant jo vertę, BK 72 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta.

19. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant kokį BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo būdą pasirinkti, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad analogišką nusikaltimą bei naudodamasis būtent G. S. priklausančiu automobiliu K. J. įvykdo jau antrą kartą. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu K. J. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. apie 01.43 val., vėl gi „(duomenys neskelbtini)“, ir netgi toje pačioje gatvėje – „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Iš baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat priklausė G. S.. Jis tą naktį leido laiką kartu su nuteistuoju. Šis ankstesnio K. J. teistumo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį faktas bei turimi duomenys, kad nusikaltimas buvo įvykdytas būtent su G. S. automobiliu, jiems kartu leidus tą vakarą, rodo, jog G. S. bei K. J. būdami kartu yra linkę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais ir, nepaisant to, kad yra neblaivūs, važinėtis (vienam jų vairuojant) kelių transporto priemonėmis. Taigi, šiuo atveju transporto priemonės nepalikimas apelianto G. S. dispozicijoje yra susijęs ir su galimybės K. J., ar jam pačiam (G. S.) padaryti analogišką nusikalstamą veiką atėmimu. Tai reiškia, jog pačio automobilio priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn, o ne jo vertės išieškojimas, šiuo konkrečiu atveju leis efektyviau pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, iš kurių vienas – atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

20. Taip pat teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo spręsti, kad kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, 2K-168-511/2020 ir kt.).

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaiviam kaltininkui priemonę nusikalstamai veikai daryti suteikė teisėtas jos savininkas, taip sudarydamas sąlygas pažeisti kitų asmenų teises ir visuomenės interesą. Nors K. J. vairuojant G. S. priklausantį automobilį nebuvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu būtų apgadinta kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės ar koks nors kitas turtas, ar sužalotas pėstytis, tačiau, kaip matyti iš 2023 m. birželio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo, prie bylos prijungtame vaizdo įraše yra užfiksuotas policijos pareigūnų bei nuteistojo pokalbis, kurio metu, K. J. pareigūnų paklausus, kodėl jie buvo sustabdyti, vienas iš jų atsakė, kad automobilis, važiuodamas žiedinėje sankryžoje, vos neapsivertė. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad automobiliu buvo manevruojama itin nesaugiai ir tik laimingo atsitikimo dėka buvo išvengta autoįvykio, kurio metu galėjo būti sužaloti, ar netgi žūti automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviai. Automobilio savininkas važiavo kartu su akivaizdžiai neblaiviu nuteistuoju, sudarė jam sąlygas vairuoti automobilį bei neteisėtų jo veiksmų nenutraukė, tuo prisiimdamas savo turto praradimo riziką. Esant šioms aplinkybėms, kitam asmeniui (ne kaltininkui) priklausančio turto, kurį naudojant buvo padaryta pavojinga nusikalstama veika, konfiskavimą vertinti kaip aiškiai neproporcingą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą. Tokios aplinkybės nenurodomos ir apeliantų skunduose. Nors skunduose teigiama, kad tokia poveikio priemonė prieštarauja proporcingumo principui, tačiau jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis toks teiginys nėra pagrįstas. Skunduose iš esmės akcentuojama tik tai, kad transporto priemonė priklauso ne ją neblaiviam vairavusiam K. J., o G. S., kuris, neva, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti, t. y. ginčijamas sąlygos, numatytos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte, nebuvimas.

22. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta šios nutarties 9-21 punktuose, konstatuojama, kad G. S. priklausančio automobilio konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) priemonė padaryto nusikaltimo pavojingumui, ji paskirta vadovaujantis įstatymu bei teismine praktika šios kategorijos bylose.

Dėl K. J. paskirtos bausmės

23. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

24. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

25. Nors įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą skirti ne tik arešto bei laisvės atėmimo bausmes, bet ir švelnesnę baudos bausmę, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi ar jos dydžiu – K. J. buvo paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu.

26. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas K. J. nėra pirmasis. Apeliantas iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo Lietuvoje buvo teistas penkis kartus, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – vagystes bei turtinės žalos padarymą apgaule. Be to, kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo, kartą jis buvo teistas ir Didžiojoje Britanijoje. Nagrinėjamo klausimo kontekste labai svarbu dar kartą atkreipti dėmesį, jog be nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, K. J. taip pat buvo teistas ir už analogišką šioje byloje jam inkriminuotam nusikaltimą – kelių transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta 30 parų arešto bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas 4 mėnesiams. Toliau sekusiais Lietuvos Respublikoje priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos, vėl gi, arešto bausmės. Vis tik, ne šių bausmių paskyrimas, nei jų atlikimas jokios įtakos K. J. elgesiui neturėjo, apeliantas iš praeities klaidų nepasimokė, ką akivaizdžiai patvirtina šioje byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – ją apeliantas padarė dar esant neišnykusiam teistumui, praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, atlikus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą 30 parų arešto bausmę. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir duomenys apie jo baustumus administracine tvarka. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. ir 2023 m. liepos 3 d., t. y. per 3 metus, K. J. administracine tvarka buvo baustas viso 14 kartų ir nei vienos iš jam paskirtų baudų už įvykdytus administracinius nusižengimus nėra sumokėjęs. Kadangi apeliantas, nepaisydamas jam skiriamų bausmių ir nuobaudų, toliau daro tyčines nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kas akivaizdžiai rodo, jog jis yra linkęs piktybiškai nepaisyti visuomenėje priimtų socialinių normų, taisyklių, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo spręsti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę už areštą bausmę, ar sumažinus jo trukmę, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

27. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistojo įvykdyta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo atveju nustatytas didesnis veikos pavojingumas, kadangi apeliantas padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Savo veiksmais jis rizikavo ne tik paties, bet ir kartu su juo automobiliu vykusių kitų asmenų ir kitų eismo dalyvių turtu, sveikata ar netgi gyvybe. Kaip jau buvo nurodyta, apeliantas pavojingai manevravo kelyje, jo vairuota transporto priemonė vos neapvirto. Įvertintina ir tai, kad iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, K. J. automobiliu nuvažiavo sąlyginai nemažą atstumą (apie keletą kilometrų), kadangi buvo nuvažiuota nuo „(duomenys neskelbtini)“ mikrorajone esančios „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ g. esančios žiedinės sankryžos. Negalima sutikti su nuteistuoju, jog jam nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo 1,51 promilės ribą, nuo kurios už kelių transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaip jau buvo paminėta, atlikus pirmąjį K. J. neblaivumo patikrinimą alkotesteriu, jam buvo nustatytas net 2,19 promilių neblaivumas. Taigi, nustatytas girtumo laipsnis ne tik ženkliai viršijo ribą, nuo, kurios apskritai draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), bet ir 0,69 promilėmis viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma jau pati griežčiausia atsakomybės rūšis. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios būtinybės vairuoti. Tiek šios, tiek aukščiau aptartos aplinkybės, rodo K. J. didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kas taip pat turi būti įvertinta sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

28. Kaip matyti, K. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepripažino, nors, jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam ar įstatymo nepanaikintam teistumui, jis vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, kas sudaro pagrindą jį laikyti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). O tai, kad veiką padarė recidyvistas, pagal baudžiamąjį įstatymą yra priskiriama atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįsta, nes tokiu būdu, nesant prokuroro skundo, būtų pasunkinta K. J. teisinė padėtis, ką draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalis. Tačiau ši aplinkybė tik patvirtina nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą.

29. Taigi, nors apeliantas įvykdė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, o pirmosios instancijos teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vis tik, vien tai neleidžia konstatuoti, kad nuteistajam buvo nepagrįstai paskirta būtent arešto bausmė. Antros pagal griežtumą (vertinant tik BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankciją) bausmės skyrimo K. J. būtinybę, proporcingumą ir teisingumą šiuo atveju pagrindžia aptartos jo padaryto nusikaltimo aplinkybės, tas faktas, kad šį nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo asmenybę itin neigiamai charakterizuojantys duomenys.

30. Priešingai nei teigiama skunde, apeliantui nustatytas arešto bausmės dydis taip pat neprieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms ar formuojamai teismų praktikai. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, atsižvelgdamas ne tik į skunde akcentuojamą aplinkybę – atsakomybę sunkinančias aplinkybes (šiuo atveju tokių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė), bet į visumą aplinkybių – tiek į atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad nepaisant jau aptartų K. J. padarytos veikos didesnį pavojingumą atspindinčių aplinkybių, jo asmenybę išimtinai neigiamai charakterizuojančių duomenų, apylinkės teismas paskyrė nuteistajam ne pačią griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Todėl, esant itin nepalankioms nuteistajam aplinkybėms, sprendimas paskirti areštą maksimaliam šios bausmės rūšies terminui, yra teisingas. Tokia bausmė nelaikytina per griežta, neproporcinga tiek apelianto asmenybei, tiek jo įvykdytam nusikaltimui.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo švelninti K. J. bausmę nesudaro ir skunde dėstomi teiginiai, jog nuteistasis kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus, jis iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, įsidarbino, bei tai, kad jis, kaip pats nurodo, nepalaiko subkultūros tradicijų, dėl ko papildomus sunkumus arešto bausmės atlikimo metu jam gali kelti tokias tradicijas palaikantys nuteistieji. Įvertinus tai, kad nuteistasis net ir atlikęs jam paskirtas bausmes toliau nusikalstamai veikdavo, ilgą laiką nedirbo, jo teiginiai apie kritišką savo veiksmų vertinimą, norą dirbti ir keisti savo gyvenimo būdą, laikytini iš esmės deklaratyviais. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis praras darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kad jis baiminasi dėl nuteistųjų, palaikančių subkultūros tradicijas, elgesio su juo, tėra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

32. Atsižvelgdama į visa, kas paminėta šios nutarties 25-31 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

33. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. spalio 4 d. pažyma Nr. APD-2023-14394 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį K. J., sudaro 96,67 Eur, ir ši suma turi būti priteista iš nuteistojo valstybei.

34. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

35. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš K. J. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ir pagal jo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Pateikta darbo sutarties kopija patvirtina, kad nuo 2023 m. liepos 7 d. nuteistasis dirbo. Nors nuosprendžiui įsiteisėjus jis privalės atlikti jam paskirtą arešto bausmę, tačiau atsižvelgtina į tai, kad bausmė trumpalaikė, be to, nenustatytos priežastys, dėl kurių K. J. negalėtų įsidarbinti ir dirbti ateityje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas šiuo metu ar ateityje neišgalės sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 96,67 Eur, priteisimo iš nuteistojo yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. S. ir K. J. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo K. J. valstybės naudai 96,67 Eur (devyniasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt septynis centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal 2023 m. spalio 4 d. pažymą Nr. APD-2023-14394, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas JaliniauskasAudrius Meilutis