- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- T-843-952/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Nuteistasis
- E. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolės Doloresos Petronaitienės teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausme nuteistajam E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. B. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. skirta galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant E. B. per mėnesį išdirbti 40 valandų visuomenės labui. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi E. B. paskirta ir neatlikta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmės dalis - 108 valandos pakeistos į 18 MGL (684 Eur) dydžio baudą, kurią įpareigotas sumokėti iki 2015 m. gruodžio 15 d.
2. 2021 m. liepos 15 d. teisme gautas antstolės Doloresos Petronaitienės teikimas dėl E. B. paskirtos baudos pakeitimo kita bausme. Teikime nurodyta, kad patikrinus skolininko turtinę padėtį, nustatyta, kad E. B. turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti baudos išieškojimą neturi, todėl 2021 m. liepos 9 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas.
3. Antstolei Doloresai Petronaitienei apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas teikimą nagrinėti antstolei nedalyvaujant (b. l. 94), todėl teikimas nagrinėjamas antstolei nedalyvaujant (BPK 362 straipsnis).
4. Nuteistasis E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, kodėl nesumokėjo baudos. Buvo įsidarbinęs ir turėjo pinigus išieškoti per darbdavį. Žinojo, kad jam bausmė buvo pakeista bauda. Galvojo, kad darbdavys atskaičiuoja. Pas antstolį nebuvo nuvykęs, nežino, kur jie yra. Iš antstolio lyg ir negavo jokio pranešimo, gal ir gavo, bet neatsimena. Šiuo metu nedirba, ieško darbo. Jis norėtų dalimis mokėti paskirtą baudą. Jis baudą mokės, pradės mokėti nuo šio mėnesio. Sužinojo tik dabar, kai gavo laišką iš teismo. Baudą mokės. Pasiskambins antstolei, mokės dalimis po 50 Eur ar 100 Eur. Sveikatos problemų neturi, dirbti gali. Jis viešųjų darbų neatliko, nes kažkiek dirbo viešuosius darbus, o po to įsidarbino ir negalėjo dirbti viešųjų darbų.
5. Prokuroras Artūras Dževečka prašė teikimą tenkinti ir nurodė, kad galima aiškintis, kodėl antstoliai per tokį ilgą laiką neturėjo duomenų, kad nuteistasis dirba ir gauna pajamas, tačiau mano, kad viską nulemia aplinkybė, jog baudos sumokėjimas yra nuteistajam paskirta prievolė, t. y., jis turi rūpintis, kad bauda būtų sumokėta. Matyti, kad baudos sumokėjimu rūpinasi valstybės institucijos, bet tik ne nuteistasis. Tokie paaiškinimai, kad žmogus nesinaudoja telefonu, negali rasti antstolių, tai yra nenormalu, todėl yra pagrindas keisti baudą kita bausme. Yra akivaizdu, kad bauda nemokėta piktybiškai. Jokie išgirsti paaiškinimai neatitinka bausmės paskirties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas netenkintinas.
6. BPK 352 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme. BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme, t. y. pirmu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus, o kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra.
7. Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).
8. Antstolis, pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalį, yra baudos išieškojimą vykdantis pareigūnas ir būtent jis vykdymo eigoje turėtų išsiaiškinti, ar nuteistasis baudos sumokėti neišgali dėl objektyvių priežasčių, ar jis ją sumokėti tiesiog vengia, ir atitinkamai formuluoti savo teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme BK 47 straipsnio 6 dalies ir 7 dalies pagrindu.
9. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, kuria nuteistajam E. B. skirta viešųjų darbų bausmė pakeista bauda, nustatyta nuteistajam E. B. skirtą 684 Eur baudą sumokėti iki 2015 m. gruodžio 15 d. Nuteistajam iki nustatyto termino geranoriškai nesumokėjus jam paskirtos baudos, baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliui vykdyti priverstinai. Antstolė Doloresa Petronaitienė 2021 m. liepos 9 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes, t. y. užklausus bankus ir kitus registrus, nustatyta, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma.
10. Pagal antstolės Doloresos Petronaitienės teismui pateiktą medžiagą matyti, kad antstolė, siekdama įvykdyti sprendimą (išieškoti baudą), nebuvo gana aktyvi ir nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad bauda būtų ne formaliai, bet realiai išieškoma. 2015 m. gruodžio 31 d. skolininkas E. B. įpareigotas pateikti duomenis apie turimą turtą, 2016 m. sausio 4 d. buvo patikrinti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto registrai, patikrinti nurodymai banko sąskaitoms, 2016 m. sausio 1 d. gautos Sodra duomenys apie tai, kad skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. sausio 8 d. antstolė išsiuntė patvarkymą į skolininko darbovietę, dėl ko į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 32,99 Eur. 2017 m. sausio 1 d. patikrinus Sodra registrų informaciją, nustatyta, kad skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvarkymas dėl skolos išieškojimo 2017 m. sausio 25 d. nusiųstas skolininkui, o ne skolininko darbovietei. 2017 m. balandžio 1 d., patikrinus Sodra duomenis, nustatyta, kad skolininkas vis dar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį, tačiau antstolė nenusiuntė darbdaviui patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio. 2018 m. balandžio 1 d., patikrinus Sodra duomenis, nustatyta, kad skolininkas gauna pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. gegužės 21 d. antstolė iš AIS informacinės sistemos tikrino duomenis apie jos vykdomas vykdomąsias bylas iš skolininko E. B.. Nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad nepamena, jog būtų gavęs iš antstolio kokį nors pranešimą. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nėra jokios informacijos apie tai, kada ir kokiu būdu buvo bandoma susisiekti su nuteistuoju, ar buvo imtasi priemonių faktinei jo gyvenamajai vietai nustatyti, ar buvo susisiekta su nuteistuoju ir pan. Byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų siuntusi nurodymus į kredito įstaigas. Kaip matyti iš Sodra duomenų, nuteistasis, nors yra nedirbantis, tačiau pajamas kiekvieną mėnesį gauna ir dabar. Iš teismui pateiktos antstolės vykdomosios bylos matyti, kad antstolė tik periodiškai patikrindavo skolininko darbovietes ir gaunamas pajamas, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų realiai išieškota, metų ir didesni tarpai, kai vykdomos užklausos registruose negali būti laikomi tinkamu vykdomosios bylos vykdymu ir siekiu įvykdyti vykdomąjį raštą bei išieškoti teismo skirtą baudą bei tinkamai ir rūpestingai atlikti savo pareigas. Todėl, remdamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis, teismas sprendžia, kad formalus nuteistajam paskirtos baudos išieškojimas, realios tiesioginės komunikacijos tarp antstolio ir nuteistojo nebuvimas, sudaro pakankamą pagrindą teikimo netenkinimui. Kaip patvirtino pats nuteistasis, jis baudą sumokėti ketina, nes vėl įsidarbins.
11. Be to, bausmės vykdymas turi būti efektyvus. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali ją pakeisti laisvės apribojimu. Keičiant baudą laisvės apribojimo bausme, vadovaujamasi BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta taisykle, kad 1 MGL dydžio bauda prilyginama 1 dienai laisvės apribojimo bausmės. E. B. nutartimi skirta 18 MGL bauda. 18 MGL bauda turėtų būti pakeista 18 dienų laisvės apribojimo bausme. Tačiau per tokį trumpą laiką yra sunku paveikti bausmę atliekantį asmenį, kontroliuoti jo elgesį. Laisvės apribojimo bausmės paskirtis yra asmens elgesio kontroliavimas ir koregavimas, asmuo turi jausti realias tokios bausmės pasekmes, patirti tam tikrus pokyčius. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, nuteistajam paskyrus 18 dienų laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymas nebūtų efektyvus ir nepasiektų bausmės tikslų.
12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, antstolės teikimas netenkintinas ir nuteistajam skirta bausmė paliktina nepakeista bei vykdytina toliau.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
antstolės Doloresos Petronaitienės teikimo dėl baudos pakeitimo kita bausme E. B. netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolei Doloresai Petronaitienei.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.