Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei - Bonatienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Laurai Šalčiūtei – Pratkienei, trečiojo asmens L. M. (T.) atstovei advokatei Inai Kurauskienei, nedalyvaujant ieškovei M. B., atsakovėms J. P., F. G., tretiesiems asmenims L. M. (T.), E. B., „Allianz Global Corporate & Speciality AG“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. B. patikslintą ieškinį atsakovėms F. G., J. P., tretiesiems asmenims Kauno 8-ojo notarų biuro notarei L. M. (T.), E. B., „Allianz Global Corporate & Speciality AG“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja L. B. – Pratkienė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 1997 m. buvo iškelta baudžiamoji byla, ir nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus senačiai, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkės įrodo, kad ieškovė M. B. ginčijamų sandorių nesudarė. Kadangi 2000 m. birželio 21 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad M. B. parašus suklastojo F. G., o 2010-02-11 prokurorės nutarimu F. G. buvo skirta kardomoji priemonė ir pripažinta įtariamąja. Sandoriai turi būti nuginčyti, kadangi sudarant sandorius nebuvo išreikšta ieškovės valia šiuos sandorius sudaryti, todėl ginčijami sandoriai neturi būtino elemento.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos rašytiniais įrodymais ir baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00290-97 medžiaga nustatyta, kad 1997-05-29 E. B. pateikė pareiškimą Kauno Vyriausiojo Policijos Komisariato ENTS Komisarui, kuriame nurodė, kad E. B. kartu su sutuoktine M. B. gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). 1997-04-09 bute apsilankė nekilnojamojo turto firmos „Preva“ atstovas ir pareiškė, kad šis butas yra įkeistas už paskolą, paskolos grąžinimo terminas pasibaigė 1997-04-08, todėl butas nusavinamas, neįvykdžius paskolos sutarties sąlygų. Taip pat nurodė, kad būtent F. G., pasinaudojusi jo sutuoktinės M. B. pasu, suklastojo dokumentus, pasiskolino 18 000 Lt ir įkeitė minėtą butą (baudžiamoji byla, 30-31 b.l.). Pagal šį E. B. pareiškimą Kauno miesto Vyriausiojo Policijos Komisariato ENTT 1997-06-03 nutarimu buvo nutarta iškelti baudžiamąją bylą Nr. 20-1-00290-97 dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. baudžiamojo kodekso 274 str. 1 d. (sukčiavimas) (baudžiamoji byla, 10 b.l.). Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 1997-03-08 Kauno miesto 8-jame notaro biure galimai F. G., panaudodama suklastotus dokumentus, sudarė paskolos sutartį Nr. 8LT-II-1036, pagal kurią J. P. suteikė paskolą M. B. 18000 Lt vieno mėnesio terminui, t.y. iki 1997-04-08. Užtikrinant paskolos grąžinimą buvo sudaryta buto su rūsiu R-40/4,47 kv.m., kuriame yra 61,25 naudingo ploto gyvenamajame name (1A9/b), esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo sutartis Nr. 8LT-II-1037. Įkeitimo sutartyje įkeitėja nurodyta M. B., kreditore- J. P.. Įkeitimo sutarties sudarymui buvo pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1996-11-06 detalizuotas pažymėjimas Nr. 8-042569, pratęstas 1997-03-03 bei 1996-11-06 registracijos pažymėjimas Nr.16101. Įkeitimo sandorį patvirtino notarė L. T.. 1997-04-09 notarė L. T. išdavė vykdomąjį įrašą Nr.8LT-II-1499 dėl negrąžintos skolos ir vykdomojo įrašo padarymo išlaidų 18090 Lt sumai. Teismo antstolių kontoroje prie Kauno m. apylinkės teismo buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 414-25, butas, esantis (duomenys neskelbtini), areštuotas. Turto arešto akte M. B. pateikė paaiškinimus, kad paskolos sutarties su J. P. nesudarė, pinigų negavo, buto neįkeitė, parašai ant dokumentų suklastoti. Vyriausioji teismo antstolės pavaduotoja I. K. 1997-07-15 patvarkymu Nr. 414-26 atidėjo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus baigta baudžiamoji byla. 2002-04-18 tyrimas baudžiamojoje byloje buvo sustabdytas iki bus surasta įtariamoji F. G., jos paieška paskelbta 1997-05-14. 1998 kovo 17 d. nutarimu F. G. pripažinta kaltinamąja, nutarime nurodyta, kad ji pagrobė, suklastojo ir panaudojo itin svarbų oficialų dokumentą bei apgaule užvaldė turtą, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 206 str., 207 str. 2 d., 274 str. 1 d. (baudž. byla 148 b.l.). Baudžiamojoje byloje atsakovė J. P. pateikė paaiškinimus, kuriuose teigė, kad jos sutuoktinis nurodė jai nuvykti į notarų biurą, kuriame bus sudaromos sutartys dėl paskolos įkeičiant nekilnojamąjį turtą – butą. Sutartį pasirašanti moteris prisistatė M. B. vardu. J. P. paskolino šiai moteriai 18 000 Lt, tačiau paskola laiku nebuvo grąžinta. Todėl atsakovė kartu su savo sutuoktiniu nuvyko į jų naudai įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno visiškai kita moteris – M. B., kuri apie paskolą bei buto įkeitimą nieko nežinojo. J. P. buvo parodyta F. G. nuotrauka, šioje nuotraukoje atsakovė J. P. atpažino moterį, pasirašiusią Paskolos bei Įkeitimo sutartį (baudžiamoji byla 43-44 b.l.). 1997-06-17 nutarimu J. P. pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje dėl 18000 Lt turtinės žalos atlyginimo (baudž. byla 125 b.l.).

Baudžiamojoje byloje siekiant nustatyti, ar sutartis dėl buto įkeitimo ir paskolos gavimo pasirašė M. B., ar M. B. pasirašė paėmusi 18 000 Lt, ar ji pasirašinėjo įvairias pažymas dėl buto įkeitimo, esančio (duomenys neskelbtini), ar minėtas sutartis ir įvairias pažymas pasirašė F. G., ar kiti asmenys, 2002-04-17 nutarimu buvo paskirta rašysenos ekspertizė (baužiamoji byla, 112 b.l.). 2002-06-21 Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos kriminalistinių ekspertizių tarnybos ekspertizės aktu Nr. 964 padaryta kategoriška išvada, kad 1997-03-08 Paskolos sutartį, 1997-03-08 Įkeitimo sutartį, 1997-03-07 prašymą, 1997-02-27 užsakymą, 1996-10-09 pareiškimą pasirašė F. G. (baudžiamoji byla, 114-115 b.l.).

Iš 2002 m. balandžio 8 d. parodymo atpažinti protokolų matyti, kad J. P. ir V.P. iš jiems pateiktų nuotraukų atpažino F. G. kaip asmenį, kuri 1997-03-08 prisistatė kaip M. B. bei kuriai paskolino 18000 Lt (baudžiamoji byla 127-128, 132-133 b.l.).

2010-02-11 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu F. G. buvo pripažinta įtariamąja pagal BK 206 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. (baudž. byla 155-156 b.l.). F. G. buvo paskirta kardomoji priemonė- suėmimas, paskelbta jos paieška, taip pat ir tarptautinė, kreiptasi į JAV dėl ekstradicijos, tačiau šie veiksmai rezultatų surasti įtariamąją nedavė. 2012-04-02 Kauno miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (baudžiamoji byla, 191 b.l.).

Apibendrinant aptartus įrodymus, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad ginčijamus sandorius su J. P. sudarė F. G., pasinaudojusi M. B. asmens dokumentais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad ginčijamus sandorius F. G. sudarė, turėdama M. B. sutikimą, tokios aplinkybės nenustatytos ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl J. P. teiginiai, kad ieškovė kartu su F. G. nutarė „pasipinigauti“, atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

Ieškovė ieškiniu prašo 1997-03-08 Paskolos sutartį bei 1997-03-08 įkeitimo sutartį pripažinti negaliojančiomis, nes sandoriai prieštarauja CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai imperatyviai nuostatai, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.80 str. 1 d., CK 1.5 str. 1 d.); ginčijami sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 str.); ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, kadangi neturi būtino sutarčių elemento — šalių susitarimo, nes sudarant ginčijamus sandorius nebuvo išreikšta ieškovės valia tokius sandorius sudaryti (CK 1.80 str. 1 d., 6.159 str.).

Bendrieji sutarčių teisės principai negali būti savarankiškas materialusis teisinis pagrindas sandorio ar jo dalies pripažinimui negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-553/2014), teisės principų pažeidimas negali būti kvalifikuojamas pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Šios normos taikymui būtina nustatyti konkretaus įstatyme įtvirtinto imperatyvo, bet ne bendro pobūdžio teisėto elgesio standarto pažeidimą. 1964 CK 168 straipsnyje, galiojusiame sandorių sudarymo metu, iš esmės atitinkančiame ieškovės nurodytą CK 6.159 str., buvo nustatyta, kas sutartis laikoma sudaryta, kada šalys, atitinkamais atvejais – reikalaujama forma, tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos punktų, tačiau bylos duomenimis M. B. valia sudaryti šiuos sandorius nebuvo išreikšta. Civilinėje teisėje galioja taisyklė, pagal kurią asmuo negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi. Pagal 1964 CK 200 straipsnio 2 dalį, galiojusią sandorių sudarymo metu, įkaito davėjas turi būti įkeičiamojo turto savininkas arba turėti į tą turtą patikėjimo teisę. Įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas (CK 4.170 str. 2 d.), nes tik turto savininkui priklauso teisė valdyti, naudoti turtą ir juo disponuoti, ir niekas prieš savininko valią šio turto negali paimti, apriboti nuosavybės teisę, išskyrus įstatymus ir teismo sprendimą (CK 4.37 str. - 4.39 str.). Tiek 1964 m., tiek 2000 m. civiliniuose kodeksuose šios normos yra imperatyvios. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ieškovei ir jos sutuoktiniui, turto patikėjimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovė F. G. jai nepriklausančio turto įkeisti negalėjo. Suklastojusi ieškovės asmens dokumentą ir pateikusi jį notarei bei prisistačius ieškovės vardu, sudarydama paskolos ir įkeitimo sandorius M. B. vardu, F. G. elgėsi neteisėtai. Sudaryti sandoriai tuo remiantis pripažintini niekiniais ir negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012), t. y. CK 1964 CK 200 straipsnio 2 daliai, 168 straipsniui.

1964 m. CK 48 straipsnyje buvo nustatyta, kad negalioja sandoris, sudarytas turint žinomai priešingą Lietuvos Respublikos visuomenės interesams tikslą. CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teismas pažymi, kad remiantis kasacinio teismo formuojamu CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės normos aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014) sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus teisinės sistemos pamatinių principų bei minimalaus kultūringo, teisingo elgesio suvokimo požiūriu. Vien tik aplinkybė, kad paskolos sutartis ir įkeitimo sandoris sudaryti F. G. atliekant nusikalstamą veiką - suklastojus oficialius dokumentus, leidžia konstatuoti, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir gera moralė, todėl sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą.

Ginčijami sandoriai buvo sudaryti atsakovei F. G. vykdant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje atsakovė F. G. iš atsakovės J. P. neteisėtai gavo 18000 litų. Ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais yra atsakovės F. G. nusikalstamų veiksmų padarinys. Dėl šios priežasties, pripažinus sandorius negaliojančiais yra pagrindas taikyti restituciją ir šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki ginčijamų sandorių sudarymo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad sandoriu F. G. perduoti 18000 Lt nebuvo grąžinti, ši suma (5213,1 Eur) J. P. naudai priteistina iš F. G. (CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).

Atsakovė J. P. prašo sandorių ginčijimui taikyti ieškinio senaties terminą, nurodydama, kad ieškinio senaties eiga M. B. turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo 2002-04-18, kai ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo sustabdytas.

1964 m. CK 84 straipsnyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Šiam terminui pasibaigus, remiantis 1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalimi, buvo pagrindas ieškinį atmesti, ieškovei neprašant atnaujinti ieškinio senaties termino. Teismo manymu, ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo dar anksčiau - kai 1997-05-29 jos sutuoktinis E. B. pateikė pareiškimą Kauno VPK, todėl pagrįstai tikėjosi, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą ieškovės teisių pažeidimas bus pašalintas. Ieškinys teismui paduotas 2015-02-13. Atsakovei pareiškus prašymą taikyti ieškinio senatį, ieškovės atstovė prašo terminą atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-121/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenurodytos aplinkybės (svarbios priežastys ieškinio senaties terminą praleisti), kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Įstatymuose taip pat neįvardyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (1964 m. CK 90 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė nuo 1997 m. aktyviai gynė savo pažeistą teisę baudžiamojoje byloje, ikiteisminis tyrimas užsitęsė ir baudžiamoji byla buvo nutraukta dėl to, kad F. G. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, vėliau paaiškėjo, kad išvyko į JAV, jos ekstradicija nebuvo įgyvendinta ir per tą laiką suėjo 15 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (baudžiamosios atsakomybės senaties) terminas, numatytas BK 95 straipsnio 3 dalyje. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad apie 2012-04-02 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovei buvo pranešta. Ieškovės turtas buvo įkeistas galimai nusikalstamais F. G. veiksmais, todėl ieškinio senaties termino neatnaujinimas ir atsisakymas ginti ieškovės pažeistas teises prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 90 str. 2 d. įst. red. I-459, 1994-05-17, CK 1.131 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių (CPK 93 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad sandoriai negaliojančiais pripažinti išimtinai dėl F. G. neteisėtų veiksmų ir nebuvo konstatuotas atsakovės J. P. nesąžiningumas, sprendžia esant pagrindą nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 93 str. 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų taisyklių ir visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės F. G.. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) II skyriaus 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), t. y. 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarime Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ numatyta, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1035 litai (300 Eur). Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojus 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo ministro įsakymui „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, II skyriaus 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2014 m. ketvirtą ketvirtį buvo 714,5 Eur, 2015 m. I ketvirtį- 699,8 Eur, 2015 m. II ketvirtį- 699,8 Eur, 2015 m. III ketvirtį- 713,9 Eur Eur, 2015 m. IV ketvirtį- 735, 1 Eur,

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog teisė atstovauti ieškovui buvo suteikta advokatų kontoros Šarka, Jankauskas, Krolienė Kauno skyriaus advokatui Domui Pakėnui ir advokato padėjėjai Laurai Šalčiūtei- Pratkienei (36 b.l.). Ieškinys advokato Domo Pakėno buvo parengtas 2015 m. vasario- kovo mėn., todėl pagal rekomendacijas maksimali kaina už jo parengimą 3000 Lt (868,86 Eur). Ieškovės atstovė dalyvavo keturiuose parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose bei šiems posėdžiams rengėsi. Be to, atstovai rengė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, įrodymų išreikalavimo. Ieškovės patirtos ir prašomos priteisti 800 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos, todėl jos priteistinos ieškovei iš F. G..

Ieškinyje buvo ginčijami 18000 Lt vertės sandoriai, todėl jis turėjo būti apmokėtas 156 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovei apmokėjus 144 Eur, ši sumai jai priteistina iš atsakovės F. G., o neapmokėta 12 Eur dalis iš F. G. priteistina valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.). Iš F. G. priteistinos 17 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str.; 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia 1997 m. kovo 8 d. paskolos sutartį Nr. 8LT-II-1036, sudarytą tarp J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

pripažinti negaliojančia 1997 m. kovo 8 d. įkeitimo sutartį Nr. 8LT-II-1037, sudarytą tarp J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini);

taikyti restituciją – priteisti iš F. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5 213,16 Eur (penkis tūkstančius du šimtus trylika eurų 16 ct) (18 000 Lt ).

Priteisti M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš F. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų ir 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš iš F. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.