Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-10403-889/2016 pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB SEB bankas, AB „Elektros skirstymo operatorius“, antstolė L. P., antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, nustatyti 500 Eur lėšų sumą bankroto procedūroms iki mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui atlikti, nustatyti 360 Eur sumą būtiniesiems fizinio asmens J. B. poreikiams tenkinti iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos ir nustatyti keturių mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano projektui pateikti.Nurodė, kad pareiškėjui nuo 2016-02-10 nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 370 Eur. Nurodė, kad būtinosios jo išlaidos per mėnesį yra 360 Eur: 150 Eur išlaidos būsto nuomai, 40 Eur būsto išlaikymas ir komunaliniai mokesčiai, 170 Eur būtinosios pragyvenimo išlaidos, kurias sudaro 60 Eur išlaidos maistui, 20 Eur išlaidos higienos ir buities prekėms, 20 Eur išlaidos aprangos prekėms, 50 Eur išlaidos medikamentams, 20 Eur ryšio bei transporto išlaidos.Pareiškėjo pradelstų mokėjimų suma yra 65 816,70 Eur: skola UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 58 292,26 Eur; AB SEB bankui – 7 479,70 Eur ir 44,74 Eur skola AB „Energijos skirstymo operatorius“. Susidarius tokiai situacijai, pareiškėjas nebegali įvykdyti skolinių įsipareigojimų.Pareiškėjo vardu registruota 1/8 dalis 67 kv. m gyvenamojo ploto namo bei 1/8 dalis ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), ir 7/216 dalys 0,0972 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kito nekilnojamojo turto ar kito privalomai registruotino kilnojamojo turto, akcijų, kitų vertybinių popierių ar kito turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturi. Taip pat neturi turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, atsiskaitomosiose sąskaitose nėra sukaupta piniginių lėšų, neturi grynųjų piniginių lėšų, kurių suma viršytų 1 MMA.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į pareiškimą prašo teismo įpareigoti J. B. pateikti duomenis apie gaunamus dienpinigius bei jų panaudojimą, įpareigoti pareiškėją pateikti duomenis apie J. L. gaunamas pajamas ir bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti atsižvelgiant į teismui pateiktus dokumentus, nepažeidžiant kreditorių interesų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-17 nutartimi nutarė iškelti pareiškėjui J. B. bankroto bylą, paskyrė pareiškėjo J. B. bankroto administratore UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“; nustatė 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 500 Eur lėšų bendrą sumą (įskaičius mokesčius), kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti J. B. bankroto procedūroms atlikti per visą laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 360 Eur lėšų sumą per mėnesį, reikalingą J. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.Teismas nustatė, kad įstatymas nenumato imperatyvo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo etape nagrinėti duomenis apie bendraskolių turimą turtą ar gaunamas pajamas, todėl nurodė, kad analizuotina pareiškėjo turtinė padėtis, įsipareigojimų kreditoriams dydis bei mokumas.Nurodė, kad dienpinigiai yra išmoka, skiriama darbuotojui, skirta padengti išlaidas, kylančias dėl jo išvykos, komandiruotės, tam tikrą laiką praleidžiant ne namuose ir ne darbo vietoje (dėl to jam paprastai atsiranda didesnių nei įprastai išlaidų), todėl ši pajamų rūšis nėra esminė sprendžiant klausimą dėl asmens pajamų, iš kurių jis gali vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais, vertinant jo mokumą. Šiuo atveju aktualesnis asmens vidutinis darbo užmokesčio dydis.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismui nepateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas yra nemokus. Mano, kad gaunamų dienpinigių dydis turi esminę įtaką sprendžiant dėl pareiškėjo galėjimo ar negalėjimo vykdyti įsipareigojimus. Prieš pasirašydami su banku būsto kredito sutartį kredito gavėjai buvo pateikę bendrovei prašymą sudaryti draudimo sutartį, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas dirba vairuotoju ir jo pajamos siekia 3 349 Lt (969,94 Eur). Pareiškėjo gaunamų pajamų struktūra yra tokia pati kaip ir įsipareigojimų prisiėmimo metu, todėl teigti, jog gaunamų dienpinigių dydis nėra svarbus vertinant pareiškėjo mokumą, nėra pagrindo.Skundžiamoje nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, jog pareiškėjui yra nustatytas 65 proc. netektas darbingumas. Tačiau į bylą nėra pateikta informacija apie pareiškėjo gaunamą netekto darbingumo pensiją, nors tikėtina, kad ši pensija turėtų būti gaunama.Teismas nepagrįstai nesiaiškino, ar J. B. bendraskolė J. L. turi turto ir gauna pajamų, iš kurių galėtų visiškai ar iš dalies įvykdyti turimus įsipareigojimus, todėl nebuvo galimybių nustatyti pareiškėjo galėjimo ar negalėjimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Atsiliepimu į atskirąjį pareiškėjas J. B. prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nutartį, kuria buvo iškelta bankroto byla fiziniam asmeniui J. B., palikti nepakeistą. Nurodo, kad suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovai nedalyvavo teismo posėdyje ir neįrodinėjo savo teiginių, o tikėjosi, kad pirmosios instancijos teismas jų poziciją palaikys savaime.Įstatyme pareiškėjui nenustatyta pareiga įrodinėti aplinkybes, kad solidarusis skolininkas turi turto ar gauna pakankamai pajamų, kad atsiskaitytų su kreditoriais. Apeliantei buvo žinoma apie bendraskolės išvykimą į užsienio valstybę ir ji nesiėmė veiksmų išieškoti skolą iš J. L.Paaiškino, kad įmonė, kurioje pareiškėjas dirbo 2007 m., yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Be to, dienpinigiai nėra darbo užmokestis, jų tikslas padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Nurodo, kad dėl dienpinigių ir netekto darbingumo pašalpos panaudojimo kreditorių reikalavimams tenkinti turi būti sprendžiama ne bankroto bylos iškėlimo metu, o jau bankroto proceso metu tvirtinant mokumo atkūrimo planą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui prašymą pridėti papildomus dokumentus – 2014-08-18 J. B. ir E. B. sudarytos dovanojimo sutarties kopiją, ir atsižvelgti į šios sutarties sudarymą vertinant J. B. sąžiningumą. Nurodo, kad dovanojimo sutartimi J. B. padovanojo E. B. 1/4 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalį garažo „bokso“, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje nurodyta dovanojamo nekilnojamojo turto vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, yra 7 819,74 Eur ir 437,33 Eur, iš viso 8 257,07 Eur. Mano, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, nes nepateikė teismui duomenų apie dovanojimo sutarties, kuri buvo sudaryta prieš mažiau nei trejus metus iki kreipimosi į teismą iškelti bankroto bylą dienos, sudarymą.

Pareiškėjas J. B. nesutinka dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ papildomų dokumentų pridėjimo. Mano, kad šiuos duomenis suinteresuotas asmuo galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teisme jie nevertintini. Nurodo, kad dovanojimo sandoris nepažeidžia kreditorių interesų. Paaiškino, kad iš tėvo paveldėtą turtą perleido savo mamai kaip paramą ir buvo susitaręs, kad jo motina E. B. po mirties jai tenkančias buto dalis perleis ją prižiūrinčiai mirusio brolio G. B. dukrai, 1/4 dalies turto bendraturtei K. B. Be to, nesutinka su nurodyto turto verte, nes 1/4 daikto dalis nėra paklausi rinkoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas nutarė iškelti pareiškėjui J. B. bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutinka su priimta teismo nutartimi ir įrodinėja, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, nes nepateikė teismui duomenų apie 2014-08-18 dovanojimo sutarties, kuri buvo sudaryta prieš mažiau nei trejus metus iki kreipimosi į teismą iškelti bankroto bylą dienos, sudarymą, be to, vertinant pareiškėjo mokumą turėjo būti atsižvelgta į gaunamų dienpinigių dydį, taip pat į tai, ar bendraskolė J. L. turi turto ir gauna pajamų, iš kurių galėtų visiškai ar iš dalies įvykdyti turimus įsipareigojimus.Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015; 2015-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti papildomus dokumentus – 2014-08-18 J. B. ir E. B. sudarytos dovanojimo sutarties kopiją, šie nauji įrodymai suinteresuoto asmens buvo gauti iš antstolio J. P. padėjėjo po atskirojo skundo pateikimo, todėl priimtini nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Iš pateiktos dovanojimo sutarties nustatyta, kad 2014-08-18 dovanojimo sutartimi J. B. padovanojo E. B. 1/4 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalį garažo „bokso“, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje nurodyta dovanojamo nekilnojamojo turto vertė, VĮ Registrų centro duomenimis, yra 7 819,74 Eur ir 437,33 Eur, iš viso 8 257,07 Eur.Iš pareiškėjo paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui nustatyta, kad E. B. yra pareiškėjo J. B. mama, taigi sandoris sudarytas tarp artimųjų giminaičių (CK 6.67 straipsnio 1 punktas), dovanojimo sandoris buvo sudarytas pareiškėjui jau turint didelių įsiskolinimų kreditoriams, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas klaidingai nurodė, jog per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo sudaręs CK 6.67 straipsnyje nurodytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių interesus. Taigi pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo buvo pateikta nepagrįsta informacija, kurioje nebuvo duomenų apie 2014-08-18 dovanojimo sutartį, sudarytą prieš mažiau nei dvejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos teismui pateikimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti pareiškėjo nemokumo, kaip to reikalauja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto normos. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas svarstyti ar kreipdamasis su pareiškimu iškelti bankroto bylą ir nepateikdamas visų duomenų apie galbūt kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius pareiškėjas buvo sąžiningas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad sprendžiant dėl pareiškėjo nemokumo turėjo būti vertinamas pareiškėjo gaunamų dienpinigių ir netekto darbingumo pašalpos dydis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, kad nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą. Kiekvieną kartą, sprendžiant, ar iš dalies dienpinigių gali būti dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Įrodyti, kad numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-28 nutartis Nr. 3K-3-249-313/2016). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės nevykdė FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimo, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą nepridėjo fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinančių dokumentų, tarp jų ir duomenų apie gaunamus dienpinigius bei netekto darbingumo pašalpą. Dėl nurodytos aplinkybės, neturėdamas visų duomenų apie pareiškėjo pajamas (naudą), pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti fizinio asmens nemokumo. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju nėra žinoma, ar J. B. bendraskolė J. L. turi turto ir gauna pajamų, iš kurių galėtų visiškai ar iš dalies įvykdyti turimus įsipareigojimus, todėl nebuvo galimybių nustatyti pareiškėjo galėjimo ar negalėjimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, ir teismas nedėjo pastangų šiuos duomenis gauti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl solidariosios prievolės įtakos sprendžiant fizinio asmens nemokumo klausimą yra konstatavęs, kad nors FABĮ nėra reglamentuojama situacija, kaip vertinti asmens nemokumą, kai jo prievolė yra solidari, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis solidariąją skolininkų prievolę ir atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais. Jeigu pareiškėjo solidariajam bendraskoliui priklausančio areštuoto turto pardavimo atveju būtų padengtas visas abiejų solidariųjų skolininkų įsiskolinimas, yra objektyvios galimybės išieškoti visą kreditorės naudai išieškomą sumą iš kitam skolininkui priklausančio turto. Esant šiai galimybei, pareiškėjo prievolė kreditorei būtų pasibaigusi ir jis neatitiktų FABĮ pateiktos nemokumo sąvokos, t. y. neturėtų pradelstų įsipareigojimų. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016). Esant nurodytai formuojamai kasacinio teismo praktikai, sprendžiant dėl pareiškėjo nemokumo, turi būti vertinama ir solidariojo skolininko turtinė padėtis, ir jo galimybės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo duomenų apie pareiškėjo sudarytą 2014-08-18 dovanojimo sutartį, nepateikti duomenys apie pareiškėjo gaunamus dienpinigius ir netekto darbingumo pašalpą, taip pat duomenys apie bendraskolės galimybes įvykdyti kreditoriaus reikalavimus, netinkamai išspręstas bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimas, todėl yra pagrindas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. B. bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. B. bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.