Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, nukentėjusiajai S. V., kaltinamojo L. V. gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei, kaltinamajam L. V., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. 2019 m. rugsėjo 12 d., apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto su mama S. V. metu, stumdė ją, ko pasėkoje S. V. koridoriuje nugriuvo ir susitrenkė galvą bei nugarą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną ir nurodytu laiku, būdamas neblaivus, namuose stūmė mamą, nuo ko ji nugriuvo ir atsitrenkė. Susistumdymas vyko koridoriuje, kurio grindų danga medis, linoleumas. Pas mamą nuo galvoje jo veiksmų buvo mėlynė, guzas. Neginčija, kad mama galėjo jausti fizinį skausmą. Po to išėjo iš namų, grįžo kai jau buvo policija, kuri jį suėmė. Išėjęs iš policijos grįžo pas mamą, apie šį įvykį su ja nekalbėjo. Mano, kad jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Šiuo metu gyvena pas motiną, motina jį išlaiko, nori susirasti darbą. Anksčiau nevartojo smurto motinos atžvilgiu, tik žodiniai konfliktai būdavo. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusios, išreiškė norą su motina susitaikyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo L. V. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji T. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo sūnui atleidžia, mano, kad sūnus pasimokys ir ateityje nieko panašaus nedarys. Sutinka su juo susitaikyti. Mano, kad visos problemos sūnui kyla dėl užimtumo stokos.

2019 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės V. M. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji S. V. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d., 15 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos namuose jos sūnus L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui dėl to, kad sūnus namo grįžo neblaivus ir ėmė namuose rėkauti, iš jos šaipytis kad ji serga sunkia liga. Jai pradėjus jį drausminti jis ėmė ją stumdyti. Ji išsigando, pasiėmė telefoną norėdama paskambinti dukrai D. Č., tačiau sūnus ėmė toliau ją stumdyti ir bandyti iš jos atimti jos telefoną, kad ji nepaskambintų dukrai, ją pastūmė ir ji griuvo. Iš pradžių griuvo ant lovos, po to ji bandė pabėgti, tačiau jis ją pagavo ir vėl pastūmė būnant koridoriuje ko pasėkoje ji nugriuvo ant žemės ir susitrenkė galvą bei nugarą. Dėl sūnaus policijos pareigūnai kviečiami nebe pirmą kartą, jos sūnus L. V. labai dažnai vartoja alkoholį, o jo pavartojęs savęs nevaldo. Šį kartą jis savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Buvo apžiūrėta įvykio vieta. Namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra medinis, apkaltas dailylentėmis. šalia namo pririšti šunys. Užėjus į namą yra koridorius, dešinėje pusėje yra virtuvė, užėjus į virtuvę kairėje pusėje yra sulaikytojo L. V. kambarys, kuriame kilo konfliktas, kambarys tvarkingas, daiktai neišmėtyti, lova šiek tiek sujaukta (b. l. 1–4).

2019 n. rugsėjo 12 d., 17.27 val. L. V. buvo nustatytas 1,40 promilių girtumas (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad L. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia stumdė savo motiną S. V., ko pasėkoje ji nugriuvo ir susitrenkė galvą bei nugarą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. V. sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. L. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusios S. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama L. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas L. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas. Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-209/2018). BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinę su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-548-898/2017 (S)). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis L. V. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai prisipažino ir dėl savo elgesio gailisi. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios motinos, su ja susitaikė. L. V. suprato neigiamas savo veiksmų pasekmes, nori pradėti dirbti ir finansiškai padėti savo motinai. Nukentėjusioji S. V. įvertino, kad kaltinamasis gailisi, jam atleido. Svarbu pažymėti, kad tiek pati nukentėjusioji, tiek valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti, kas taip pat turi įtakos individualizuojant baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamasis neteistas (b. l. 44), nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, administracine tvarka nebaustas (b. l. 46), ketina pradedi dirbti, padarė išvadas dėl savo elgesio. Taigi, aptartų duomenų visuma rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad L. V. ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog pastarojo būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, bei įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta šeimos nario – motinos atžvilgiu tikslinga kaltinamajam L. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje – įpareigoti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (b. l. 29).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vadovaujantis BK 38 straipsniu, L. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja S. V. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti L. V. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė L. V. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. V., kad:

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.