- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1718-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08320-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- A. Č., R. Č.
- Ieškovas
- L. G.
- Trečiasis asmuo
- K. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Č. ir R. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019 pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovams A. Č., R. Č. bei atsakovų A. Č., R. Č. priešieškinį ieškovui L. G. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, trečiasis asmuo K. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2019 m. balandžio 10 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. P. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: 1) L. G. ir K. G. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 205 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ ir bendrai naudotis 90 m2 dalimi; 2) A. Č. ir R. Č. priskirti atskirai naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 79 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu „A“; 3) L. G., K. G., A. Č., ir R. Č., priskirti bendrai naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 90 m2 dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ („C1“ – 42 m2, „C2“ – 48 m2); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovų 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, atsakovai įsipareigojo ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, organizuoti riboženklių įkasimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal šia taikos sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarkos nustatymo planą (Taikos sutarties 3 punktas).
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nurodydamas, kad atsakovai susitarimo taikos sutarties per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos organizuoti riboženklių įkasimą žemės sklype neįvykdė.
Atsiliepimas
4. Atsakovai su ieškovo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ matininką M. G. dėl koordinačių taškų pažymėjimo ir riboženklių įkasimo žemės sklype, kuris 2019 m. lapkričio 4 d. žemės sklype atliko koordinačių taškų pažymėjimą ir riboženklių įtvirtinimą vietoje pagal 2019 m. birželio 25 d. UAB „Žemės matavimai“ matininko parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą. Matininkui atvykus į vietą ir apžiūrint teritoriją, ieškovas taip pat buvo priėjęs, tačiau koordinačių taškų žymėjime ir riboženklių įkasime nedalyvavo. Atsakovai taikos sutarties 3 punkte įtvirtintą įsipareigojimą įvykdė tinkamai.
Šalies argumentai
5. Ieškovas papildomai nurodė, kad 2019 m. lapkričio 4 d. ribų paženklinimo parodymo aktą parengęs UAB „Žemės matavimai“ matininkas M. G. veiklą vykdo pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą matininko licenciją ir jo, kaip matininko, veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles. Matininkas pažeidė šių taisyklių 19, 22 punktų reikalavimus – iš anksto pagal nustatytą tvarką neišsiuntė pakvietimų bendraturčiams, o ant paženklinimo – parodymo akto nėra bendraturčių parašų. Ieškovas nurodė, kad tikslu nustatyti, ar žemės sklype tinkamai įkasti riboženkliai ir tvora su vartais yra įrengta nepažeidžiant nustatytos naudojimosi Žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkos – organizavo 2020 m. rugsėjo 1 d. 11.00 val. patikrinimą vietoje, dalyvaujant matininkui bei antstoliui, ko pasėkoje buvo nustatyta, kad atsakovai neįvykdė taikos sutarties 3 punkto įpareigojimo ir neįkasė riboženklių naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkos nustatymo plane pažymėtuose taškuose Nr. 4, 5 ir 7.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkto reikalavimų įvykdymui, kuriuo atsakovai įsipareigojo ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, organizuoti riboženklių įkasimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal šia taikos sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarkos nustatymo planą.
7. Teismas nurodė, kad nors atsakovai teigia, kad taikos sutartimi nustatytą jiems pareigą yra įvykdę ir pateikė aktą, kuris patvirtina, kad riboženklių įkasime dalyvavo tik atsakovai ir matininkas, kuris matavimus atliko, tačiau neatliko pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 19, 22 punktuose, nes nebuvo kviečiamas ieškovas, trečiasis asmuo, jie nedalyvavo sklypo ribų ženklinime, nebuvo supažindinti su atsakovų pateiktu ribų paženklinimo parodymo aktu, jame nėra jų parašų.
8. Teismas iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatė, kad atlikti minėti matavimai padaryti su pažeidimais bei, kad atsakovai neįvykdė nutarties 3 punkto – per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos organizuoti riboženklių įkasimą žemės sklype.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovai A. Č. ir R. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovo į bylą pateiktame antstolės S. V. 2020 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 33 konstatuotas faktas, kad ginčo objekte yra įkasti riboženkliai. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs faktą, jog atsakovai, nepraleidę vieno mėnesio termino, organizavo riboženklių įkasimą žemės sklype, tenkindamas ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktą (organizuoti riboženklių įkasimą), išdavė vykdomąjį raštą dėl jau atsakovų įvykdyto taikos sutarties 3 punkto reikalavimo.
9.2. Atsakovai už riboženklių įkasimą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieškovu priklausančiame žemės sklype patyrė išlaidas, kadangi šiuos darbus atliko šios srities profesionalas – matininkas. Ieškovas, būdamas žemės sklypo bendraturtis, neprisidėjo prie išlaidų atlyginimo už matininko atliktus darbus, nors taikos sutartyje atsiskaityti už šiuos darbus atsakovai nėra įsipareigoję.
9.3. Pirmosios instancijos teismas, išdavęs vykdomąjį raštą, visiškai nevertino atsakovų pateiktų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą apie tinkamai įvykdytą taikos sutarties 3 punkto reikalavimą, tačiau visiškai nepagrįstai vadovavosi ieškovo pateiktais rašytiniais paaiškinimais apie norminį reglamentavimą tuo atveju, kai yra nustatinėjamos besiribojančių žemės sklypų savininkų žemės sklypų ribos, atliekami kadastriniai matavimai.
9.4. Pirmosios instancijos teismas išėjo už taikos sutarties 3 punkto ribų, nagrinėdamas aplinkybes, susijusias su riboženklių įkasimo tvarka. Atsakovai įsipareigojo organizuoti riboženklių įkasimą, kas 2019 m. lapkričio 4 d. ir buvo padaryta, todėl ieškovo keliamas klausimas dėl riboženklių įkasimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepatenka į taikos sutarties 3 punkto atsakovų įsipareigojimų apimtį. Išdavus vykdomąjį raštą, ieškovui suteikta teisė pakartotinai reikalauti atlikti jau atsakovų atliktus darbus pagal taikos sutarties 3 punktą. Šiuo atveju neturėtų būti sprendžiamas klausimas dėl riboženklių įkasimo teisingumo, nes tai yra ne klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis. Atsakovai, vykdydami taikos sutarties 3 punktą, organizavo riboženklių įkasimą žemės sklype pagal patvirtintą naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos nustatymo planą. Darbus atlikęs matininkas, iš naujo nenustatinėjo žemės sklypo ribų, neatliko kadastrinių matavimų, kadangi žemės sklypo ribos jau buvo nustatytos ir Registrų centre įregistruotos. Žemės sklypo ribos ir konfigūracija nesikeitė, todėl teismas visai nepagrįstai vadovavosi ieškovo argumentais, kad atliekant riboženklių įtvirtinimą vietoje tariamai buvo pažeistos ieškovo teisės, nes jis nebuvo privalomai kviečiamas. Nurodytų taisyklių nuostatos tokiu atveju nėra taikomos.
9.6. Ginčo atveju vyko suformuluoto žemės sklypo dalių, skirtų bendraturčiams naudotis, ribų paženklinimas vietoje pagal taikos sutartimi nustatytos naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkos nustatymo plane nurodytas koordinates. Tai yra vidinės nustatytos tvarkos paženklinimas vietoje, dėl kurios ginčo nėra. Ieškovas apie atliekamus darbus buvo informuotas žodžiu, tačiau savo teise dalyvauti atliekant darbus nepasinaudojo. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad atlikti matavimai padaryti su pažeidimais, tačiau nepateikė jokių šią išvadą pagrindžiančių motyvų.
Atsiliepimas
10. Ieškovas L. G. pateikė atsiliepimą į atsakovų atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Ne bet koks patvirtintos teismo taikos sutarties 3 punkto vykdymas galėtų būti laikomas tinkamu įvykdymu. Į riboženklių įkasimą nebuvo pakviestas ieškovas ir K. G., kurie yra atsakovų žemės sklypo bendraturčiai. Atsakovai nepakvietę kitų žemės sklypo bendraturčių į jame riboženklių įkasimą ir jų nesupažindinę su aktu, kurio pagrindu galimai buvo įkasti minėti riboženkliai, neužtikrino objektyvaus, sąžiningo, atviro bendradarbiavimo vykdant taikos sutartį pagal jų pačių pateiktą naudojimosi tvarką.
10.2. Tai, kad teismas vertino ne tik faktą, kad atsakovai vykdė riboženklių įkasimą ar ne, o ir gilinosi ar tinkamai ši prievolė buvo įvykdyta, reiškia, jog buvo įsigilinta į bylos esmę, išnagrinėti visi byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Aiškinant taikos sutarties 3 punktą, tam, kad būtų pasiekti taikos sutartyje apibrėžti tikslai, nepakanka tiesiog organizuoti riboženklių įkasimą, t. y. inicijuoti, kad kažkas juos įrengtų, o tai reiškia, jog atsakomybė užtikrinti objektyvų, tinkamą, tikslų riboženklių įkasimą tenka atsakovams.
10.3. Atsakovai klaidina teismą, nurodydami, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remtasi nuostatais ir taisyklėmis, aiškinat taikos sutarties 3 punkto tinkamą įvykdymą – atsakovai ne patys įkasinėjo riboženklius, naudodamiesi, pvz. į mobiliuosius telefonais suvestomis riboženklių koordinatėmis, o samdė matininką. Tą patį matininką, kuris pagal žemės sklypo planą, naudodamasis kadastro žemėlapiu, parengė naudojimosi tvarką, įvesdamas brėžinyje atitinkamuose taškuose tikslias koordinates pagal Lietuvos koordinačių sistemą.
10.4. Bendraturčiai L. G. ir K. G. nebuvo pakviesti į žemės sklypo ribų ženklinimą vietovėje ir jiems nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti paženklinime. Atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad jie tinkamai įvykdė prievolę informuoti ir pakviesti bendraturčius į riboženklių įkasimą, tačiau jie nepateikė jokių duomenų apie tai. Atsakovai sąmoningai nekvietė bendraturčių į žemės sklypo paženklinimą, nors tam turėjo visas galimybes – ieškovas ir atsakovai turi vienas kito el. paštus ir mobiliuosius telefonus. Be to, bendraturčiai nebuvo supažindinti su atsakovų pateiktu 2019 m. lapkričio 4 d. ribų paženklinimo parodymo aktu ir net neturėjo galimybės šio akto pasirašyti.
10.5. Atsakovams tinkamai nepaženklinus žemės sklypo naudojimosi tvarkos riboženkliais, susiklostė tokia situacija, kad atsakovams užsitvėrus jiems išskirtą naudojimosi tvarkoje dalį su savavališkai įrengta tvora, jie netrukdomai naudojasi tiek bendru, tiek ir ieškovui išskirta naudojimosi tvarkoje žemės sklypo dalimi, o ieškovas neturi jokių teisinių priemonių nutraukti tokius atsakovų veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovų 2019 m. rugsėjo 25 d. sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, atsakovai įsipareigojo ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, organizuoti riboženklių įkasimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal šia taikos sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių tvarkos nustatymo planą (Taikos sutarties 3 punktas). Teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2019 m. spalio 29 d. Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, jog atsakovai (apeliantai) nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, t. y. atsakovams neįvykdžius taikos sutarties 3 punkto.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs, kad riboženklių įkasimas ginčo sklype vyko nesilaikant teisės aktų reikalavimų, sprendė, kad atsakovų organizuoti matavimai atlikti su pažeidimais, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Atsakovai (toliau ir – apeliantai), nesutikdami su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, jog jie per taikos sutartyje nustatytą terminą įvykdė įsipareigojimą įkasti ginčo žemės sklype riboženklius, tuo tarpu aplinkybės, susijusios su riboženklių įkasimo tvarka, šiuo atveju negalėjo būti vertinamos, kadangi nėra susijusios su vykdomojo rašo išdavimo nagrinėjimo dalyku.
15. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad teismo patvirtinta sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
16. Jau minėta, kad ieškovas ir atsakovai tarp jų iškilusį teisminį ginčą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo išsprendė sudarydami taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo nutartimi. Teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjo 2019 m. spalio 29 d. Taigi, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas.
17. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos / nevykdomos ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.
18. Nagrinėjamu atveju prašymą išduoti vykdomąjį raštą ieškovas pareiškė, vadovaudamasi taikos sutarties 3 punktu, teigdamas, kad atsakovai iki šiol nėra įvykdę pareigos ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, organizuoti riboženklių įkasimą ginčo žemės sklype pagal šia taikos sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkos nustatymo planą. Ieškovas teigia, kad atsakovų atliktas paženklinimas yra įvykdytas netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – iš anksto pagal nustatytą tvarką neišsiuntus pakvietimų bendraturčiams, nesant bendraturčių parašų ant paženklinimo-parodymo akto, ir neteisingai įkasus riboženklius. Tuo tarpu apeliantai, nesutikdami nei su ieškovo nurodytais argumentais, nei su skundžiama nutartimi, teigia, kad taikos sutarties 3 punkte nustatytą įpareigojimą yra įvykdę, t. y. per nustatytą terminą ginčo žemės sklype įkasė riboženklius, o aplinkybės, susijusios su riboženklių įkasimo tvarka, negalėjo būti vertinamos. Taigi, bylos šalys patvirtintos taikos sutarties sąlygas aiškina skirtingai, ieškovas įrodinėja, jog atsakovai, organizuodami riboženklių įkasimą ginčo žemės sklype, turėjo vadovautis teisės aktuose įtvirtina riboženklių įkasimo tvarka, o atsakovai su tuo nesutinka ir įrodinėja, kad yra įvykdę taikos sutarties 3 punktą.
19. Pažymėtina, kad ginčas byloje tarp šalių buvo kilęs dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovų, buvo nustatyta ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal vieno iš bendraturčių užsakymu parengtą planą, o atsakovai per taikos sutartyje nustatytą terminą įsipareigojo VĮ Registrų centre įregistruoti naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkos juridinį faktą, o taip pat organizuoti riboženklių įkasimą ginčo žemės sklype pagal taikos sutartimi nustatytą naudojimosi ginčo žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkos nustatymo planą. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismo nutartimi patvirtinus tarp bylos šalių sudarytą taikos sutartį nebuvo naujai suformuotas nekilnojamas daiktas – žemės sklypas (atidalinus jį ir suformavus naują daiktą ir (ar) pertvarkius), o atsakovų riboženklių įkasimas turėjo būti organizuojamas paties sklypo viduje – atžymint šalims priklausančias ginčo žemės sklypo dalis pagal nustatytą naudojimosi tvarkos planą.
20. Iš atsakovų teismui pateikto 2019 m. lapkričio 4 d. bendraturčių naudojimosi žemės sklypu ribų parodymo-paženklinimo akto matyti, kad atsakovų iniciatyva organizuotame riboženklių įkasime dalyvavo atsakovai ir matininkas, kurio sudaryto plano pagrindu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovai taikos sutarties 3 punkte nustatytu terminu organizavo riboženklių įkasimą ginčo žemės sklype, nėra. Juolab, kad, kaip matyti ir iš paties ieškovo į bylą pateikto 2020 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 33 d., žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane ties posūkio taškais pažymėtais plane Nr. 3, 6, 8, 9, 21, 22, 23, 24, 25 riboženkliai yra pažymėti tinkamai, kaip nurodyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane. Riboženkliai nėra įkasti tik tarp bendraturčių tvarkos nustatymo plane pažymėtuose taškuose Nr. 4, 5 ir 7, kadangi ties šiais taškais yra įrengta atsakovų tvora ant naudojimosi tvarkoje išskirtų bendraturčiams dalių ribos – ant taškų įmontuoti tvoros stulpai. Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad atsakovai organizavo ginčo žemės sklype riboženklių įkasimą per taikos sutartimi nustatytą terminą.
21. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso vienas žemės sklypas, kuriam suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbiami), ir šis sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta riboženklio sąvoka. Riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.1P-209 patvirtinti Riboženklių standartai ir Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės. Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės numato riboženklių naudojimą ženklinant vieno kadastrinio vieneto ribas, t. y. šios taisyklės nenumato, kad vieno kadastrinio vieneto sklypo viduje tarp bendrasavininkų nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką privalo būti įkalti riboženkliai. Riboženklių standartų ir Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių 1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės reglamentuoja žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais tvarką. Taigi šiuo atveju teismo nutartimi patvirtintus tarp bylos šalių taikos sutartį, kuria buvo nustatytas ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių planas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų ginčo žemės sklypo dalių pačiame žemės sklypo viduje pagal bendraturčių naudojimo tvarkos planą žymėti riboženkliais būtinybės nėra, t. y. teisės aktai, bendraturčiams nusistačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvieno iš bendraturčių naudojamų dalių paties žemės sklypo viduje privalomos žymėjimo tvarkos nenustato. Įstatymai nedraudžia šalims susitarti taikos sutartyje ir dėl papildomų įsipareigojimų, inter alia (be kita ko), dėl priešpriešinių, kurie tiesiogiai nepatenka į byloje sprendžiamo ginčo dalyką, bet būtini tam, kad šalys galėtų išspręsti ginčą taikiai, t. y. sudarydamos taikos sutartį. Tai reiškia, kad dėl tokios žemės sklypo vidinių dalių pažymėjimo tvarkos, kuria ženklinami žemės sklypai rengiant kadastrinius dokumentus, bendraturčiai susitarti taikos sutartimi gali.
22. Šiuo atveju, kaip matyti iš teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punkto nuostatos, šalys nėra tiesiogiai susitarusios, kokia tvarka atsakovai turėjo organizuoti riboženklių įkasimą ginčo žemės sklype. Nesant taikos sutartyje tokio susitarimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, kadangi taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, todėl darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes aiškiai nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios kokia tvarka atsakovai įsipareigojo organizuoti riboženklių įkasimą.
23. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju, atsakovai pagal sudarytą taikos sutartyje įtvirtintą 3 punkto nuostatą privalėjo riboženklių įkasimą organizuoti remiantis teisės aktuose nustatyta jų įkasimo tvarka, todėl nepagrįsta ir teismo išvada dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
24. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias vykdomojo rašo išdavimą, dėl ko buvo priimta nepagrįsta ir neteisėta nutartis, todėl atsakovų A. Č. ir R. Č. atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo L. G. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-97164). Atsakovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-109707).
26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) sprendžia, kad atsakovų prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovo atsakovų naudai lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po 453,75 Eur ((302,50+605,00)/2).
27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 7,25 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo L. G. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti.
Iš ieškovo L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteisti po 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovo L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 7,25 Eur (septynis eurus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.