Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovui D. G., tretiesiems asmenims AB DNB bankui ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdį pranešta įstatymų nustatyta tvarka, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Institucijos, duodančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovas į teismo posėdį neatvyko, išvadoje pareikštas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 53-54). Pateiktoje išvadoje nurodė, jog su patikslintu ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. G. (b.l.6), (duomenys neskelbtini) dukra G. G. (b.l. 7) ir (duomenys neskelbtini) dukra R. G. (b.l. 8).

CK 3.60 ir 3.61 str. str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovė paaiškino, jog šalys nuo 2011 m. lapkričio mėnesio gyvena atskirai. Atsakovas žiauriai elgėsi su ja bei jų santuokiniais vaikais, naudojo prieš juos fizinį ir psichologinį smurtą, neatsakingai žiūrėjo į šeimą, girtuokliavo, švaistė šeimos turtą savo tikslams (girtuokliavimui), visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2012-08-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus rašto Nr.10-28-1-9681 (b.l. 10), jame nurodyta, jog Vilniaus apsk. VPK Elektrėnų PK buvo užregistruoti telefonu gauti pranešimai adresu (duomenys neskelbtini): 2011-11-14 - dėl neblaivaus vyro triukšmavimo, rėkavimo ir kabinėjimosi, 2011-07-17 – dėl neblaivaus vyro triukšmavimo, smurtavimo prieš šeimą ir žmoną, 2011-01-31 – dėl girto tėvo smurtavimo prieš vaiką (pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d.), 2010-08-28 – dėl to, kad vyras neduoda automobilio raktų, 2010-03-15 – dėl neblaivaus vyro, kuris grįžęs namo sukėlė konfliktą. Ieškovė paaiškino, kad jos sutuoktinis yra smaugęs vyriausiąją dukrą, buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, tačiau ji buvo nutraukta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas, piktnaudžiaudamas alkoholiu, nesirūpindamas vaikais, neteikdamas jiems išlaikymo, naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę bei jų vaikus pažeidė savo santuokines pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų byloje nėra. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas. Nutraukus santuoką, ieškovei paliekama santuokinė pavardė – G., atsakovui jo pavardė - G.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Kaip paaiškino ieškovė ir ką patvirtina byloje esanti Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-10-30 išvada Nr. 20.2-517, ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Bute šilta, švaru, tvarkinga, M., R., G. skirtas atskiras kambarys. Kambaryje yra visi būtini mergaitėms baldai, joms sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Išvadoje taip pat nurodyta, jog 2012-10-23 D. G. Skyriuje vykusio pokalbio metu teigė, jog neprieštarauja,kad jo nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas. Šalių nepilnamečių vaikų M. G., G. G., R. G., gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina, t.y. ieškove J. G. (CK 3.174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 400,00 Lt išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui R. G., gim. 2005-10-15, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės, kadangi atsakovas išlaikymo dukrai R. G. neteikia.

Iš R. G. mėnesio išlaidų paskaičiavimo matyti, kad Rusnei tenkanti mėnesio išlaidų suma 850,00 Lt (b.l. 31).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį (b.l. 4-5,14-15,42-45, 50, 57-58), bei tai, jog duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas, nėra, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma 400,00 Lt išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui R. G., prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo ir leis įgyvendinti vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, auklėjimui bei mokymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl 400,00 Lt dydžio kasmėnesinių periodinių išmokų šalių nepilnamečiam vaikui R. G. priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama R. G. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl finansinių įsipareigojimų

Ieškovė prašo padalinti įsiskolinimus kreditoriams - AB DNB bankui - 6192,04 EUR sumą ir antstolei Marijai Lekstutienei - 4708,84 Lt sumą po lygiai jai ir atsakovui, tai yra po ½ šių įsiskolinimų. Taip pat nurodo, jog atsakovas ir AB SEB Vilniaus bankas buvo sudarę 2006-09-05 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė atsakovui 40648,05 EUR kreditą buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, į šį butą ji jokių pretenzijų nereiškia ir neprisiima jokių įsipareigojimų skolai padengti.

Kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007).

2008-05-14 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB DNB banko ir kredito gavėjų – D. G. ir J. G., pagal kurią kredito gavėjams suteiktas 8688,60 EUR vartojimo kreditas (b.l. 18-19). Ieškovė neginčija, kad prievolė pagal 2008-05-14 su AB DNB banku sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari, o tretysis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka, kad šalių įsiskolinimas, kaip prašo ieškovė, būtų padalintas per pusę, todėl prievolė pagal 2008-05-14 su AB DNB banku sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidari.

Antstolė Marija Lekstutienė vykdo skolos išieškojimą pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2010-07-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2628,84 Lt iš skolininkės J. G. “Swedbank”,AB ir 2080,00 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui, iš viso - 4708,84 Lt (b.l. 9). Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, jog 2010-06-21 sprendimu už akių iš D. G. ir J. G. priteista solidariai 11471,88 Lt skolos, 9,50 proc. dydžio metinės palūkanos už negražintą 10912,46 Lt dydžio kredito sumą nuo 2010-04-15 iki visiško kredito grąžinimo bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, t.y. už 11471,88 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010-05-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno po 172,00 Lt bylinėjimosi išlaidų „Swedbank“, AB. Kadangi įsiskolinimas „Swedbank“, AB priteistas iš ginčo šalių solidariai, šiuo metu vykdomas šios skolos išieškojimas priverstine tvarka, tenkinti ieškovės prašymo ir padalinti likusią skolos dalį kiekvienai iš šalių po lygiai nėra pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2006-09-05, t.y. šalių santuokos metu, D. G. ir AB SEB Vilniaus bankas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė atsakovui 40648,05 EUR kreditą buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kredito grąžinimui įkeistas minėtas butas, hipotekos lakšte nurodyta, jog įkeičiamo daikto savininkai – D. G. ir J. G. (b.l. 97-100). 2011-09-06 pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 17, pagal kurią AB SEB bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas reikalavimo teises D. G. atžvilgiu, kylančias pagal kredito sutartį ir 2006-09-26 hipotekos lakštą.

Ieškovė nurodė, kad šią paskolą būstui įsigyti ėmė jos sutuoktinis, todėl ji reikalavimo dėl jo įsigyto būsto nereiškia, taip pat nėra atsakinga ir už šios kredito sutarties nevykdymą.

2012-10-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2006-09-15 pirkimo – pardavimo sutartį (b.l. 45).

Teismas pažymi, kad kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2006-09-05, t.y. šalių santuokos metu. Santuokos buvimo faktas savaime nesukuria sutuoktiniams prievolių bendrumo, bendros yra prievolės, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Nors butas įsigytas atsakovo vardu, tačiau pati ieškovė paaiškino, kad ji su vaikais šiame bute gyveno nuo 2006 m. iki 2011 m. lapkričio mėnesio, vadinasi nuo buto įsigijimo iki šalių gyvenimo skyrium pradžios ir daryti išvados, kad ši prievolė įgyta asmeniniais atsakovo, o ne šeimos interesais nėra pagrindo. Be to, kaip nurodė UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į ieškinį, kredito gavėjo sutuoktinė J. G. susipažino su susitarimo sąlygomis prieš kredito gavėjui pasirašant sutartį ir jas suprato, visos susitarimo sąlygos buvo paaiškintos prieš pasirašant susitarimą, kredito gavėjo sutuoktinė su jomis sutiko, vadinasi ji buvo informuota ir apie kylančią atsakomybę už šios sutarties nevykdymą. Šios aplinkybės ieškovė nepaneigė, priešingai, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su atsakovo vardu sudaroma sutartimi su AB SEB banku buvo supažindinta. Pažymėtina, kad kaip matyti iš 2006-09-26 hipotekos lakšto (b.l. 97-100), įkeičiamo buto (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus bankui savininkais yra nurodyti D. G. ir J. G., ieškovė hipotekos lakštą yra pasirašiusi Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad iš 2006-09-05 D. G. ir AB SEB Vilniaus banko sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kylančios prievolės yra solidariosios prievolės, už kurias atsakinga ir ieškovė. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutinka, kad ši prievolė būtų dalijama, todėl tenkinti ieškovės reikalavimo, kuriuo ji neprisiima jokių įsipareigojimų pagal šią sutartį, nėra pagrindo.

Ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, teismas klausimo dėl šio nekilnojamojo turto padalijimo nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.).

Ieškovė patyrė 286,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 286,00 Lt žyminis mokestis (143,00 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 143,00 Lt už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo) (b.l. 25, 36). Patenkinus ieškovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo, už šiuos reikalavimus ieškovės sumokėtas 286,00 Lt žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo.

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 144,00 Lt žyminio mokesčio išlaikymo vaikui priteisimo dalyje (400,00 Lt x 3 x 12 mėn.) x 3 proc.)), nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškovė taip pat prašė priteisti 100,00 Lt patirtų išlaidų už į bylą pateiktas pažymas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas dėl šių išlaidų paskirstymo tarp ginčo šalių nesprendžia.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 54,44 Lt, paskirstomos iš kiekvienos iš ginčo šalių priteisiant po 27,22 Lt, atsižvelgiant į ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 177-178, 270, 282, 375-386 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti dėl sutuoktinio D. G. kaltės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nutraukus santuoką J. G. palikti pavardę – G., D. G. – G.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. G., (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. rugsėjo 10 d., iki R. G. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti J. G., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui R. G. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Kreditorinius įsiskolinimus AB DNB bankui pagal 2008-05-14 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), antstolei Marijai Lekstutienei dėl 4708,84 Lt skolos išieškojimo „Swedbank“, AB ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal 2006-09-05 tarp D. G. ir AB SEB Vilniaus banko sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidariomis D. G. ir J. G. prievolėmis.

Priteisti iš D. G. 286 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų J. G.

Priteisti iš D. G. 171 Lt 22 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš J. G. 27 Lt 22 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.