- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2-1312/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Irlanda“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irlanda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-4330-798/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Irlanda“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Narbutas ir Ko“ dėl skolos padengimo sutarties pripažinimo sudaryta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Irlanda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Narbutas ir Ko“, prašydamas pripažinti, kad 2009 m. kovo 31 d. ieškovas ir atsakovas sudarė skolos padengimo sutartį, pagal kurią bei pagal 2009 m. kovo 23 d. pasiūlymą Nr. so095233-7 ir 2009 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą NKAU Nr. 003573 atsakovas perdavė nuosavybės teise ieškovui 22 711,42 Lt vertės baldus, kaip užmokestį už savo piniginę 22 711,42 Lt skolą, atsiradusią šalims vykdant 2004 m. rugsėjo 20 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 14-04-/04. Pareikštam reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2078-178/2011 bei uždrausti atsakovui imtis tam tikrų veiksmų, t. y. uždrausti pateikti antstoliui vykdyti civilinėje byloje Nr. 2-2078-178/2011 išduotą vykdomąjį raštą dėl 26 137,44 Lt skolos ir palūkanų. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2078-178/2011 išdavė atsakovui vykdomąjį raštą dėl iš ieškovo priteistos 26 137,44 Lt sumos ir palūkanų išieškojimo. Dėl atsakovo statuso (bankrutavusi įmonė), likvidavimo perspektyvų ir kitų bankroto proceso ypatumų ateityje gali būti sunku įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą šioje byloje, t. y. teismui pripažinus skolos padengimo sutarties sudarymą, atsirastų atsakovo pareiga grąžinti išieškotas 26 137,44 Lt lėšas ir palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus. Teismo nuomone, ieškovo nurodomos aplinkybės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti sunku įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą šioje byloje, nederėtų suabsoliutinti. Vien ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktiką ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus bei principus, teismas padarė išvadą, kad vien ieškovo nurodomos aplinkybės ir pateikti įrodymai savaime neleidžia spręsti, jog yra įstatyme numatytas pagrindas prevencinio pobūdžio priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Irlanda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iš dalies patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2078-178/2011. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje citavo teismų praktikos išaiškinimus dėl preliminaraus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimo, sprendžiant laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jokios tokio vertinimo išvados nenurodė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekia įgyti pranašumą atsakovo atžvilgiu. Toks pranašumas šiuo atveju net neįmanomas, nes atsakovui yra iškelta bankroto byla. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, pasinaudojo įstatymo suteikta teise pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas prašė taikyti išieškojimo sustabdymą, o ne turto areštą. Po išieškoto turto perdavimo bankrutavusiam atsakovui, jo grąžinimas tampa beveik neįmanomas. Nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, ieškovo ieškiniu ginama teisė, įrodžius, kad buvo sudaryta skolos padengimo sutartis ir dėl to ieškovas nėra nieko skolingas atsakovui, realiai nebūtų apginta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Narbutas ir Ko“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto nurodomo Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo sustabdymas galimas tik civilinėje byloje Nr. 2-2078-178/2011 pagal CPK 363 ir 510 straipsnių nuostatas. Apeliantas visuomet gali pasinaudoti sprendimo įvykdymo atgręžimu pagal CPK 760 straipsnį. Sustabdyti vykdymo procesą kitoje civilinėje byloje negalima. Apeliantas nutyli aplinkybę, kad jis apskirtai neigė baldų pirkimo faktą, o dabar įrodinėja, jog baldai buvo perduoti dengiant skolą už nuomą. Apelianto kreditorinis reikalavimas dėl nesumokėto nuomos mokesčio yra patvirtintas teismo atsakovo bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šioje teisės normoje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos padengimo sutarties pripažinimo sudaryta nutraukė. Šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos padengimo sutarties pripažinimo sudaryta iš esmės jau buvo keltas kitoje civilinėje byloje ir yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu (bylos Nr. 2-2078-178/2011), kuris buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme, todėl nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinyje keliamo klausimo nagrinėjimas iš esmės reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas reikalauja pripažinti, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai skolos padengimo santykiai, kas iš esmės reiškia, kad skolos ieškovui už patalpų nuomą nėra, o ieškovas nėra skolingas atsakovui už baldus. Nors ieškovas nurodo, kad ieškiniu prašo pripažinti, jog buvo sudaryta ne skolos įskaitymo, o skolos padengimo sutartis, tačiau reiškiamas reikalavimas iš esmės tapatus ieškovo prieš tai pateiktam ieškiniui kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6443-798/2011, kuriuo buvo prašoma pripažinti skolos įskaitymo sutartį sudaryta ir kuris buvo paliktas nenagrinėtu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad tai kitos bylos, išnagrinėtos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu (bylos Nr. 2-2078-178/2011) nagrinėjimo dalykas.
Nors minėta pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau joje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, t. y. preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštą reikalavimą ir pateiktus įrodymus galima teigti, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, todėl negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo pagrįstai netaikytos, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Pažymėtina, kad preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismui sprendžiant minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nagrinėjama civilinė byla buvo nutraukta, pagrįstumo ir teisėtumo klausimą).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, kadangi, palikus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų, jų vertinimas nebeturi teisinės reikšmės teisingam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.