Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Pirkimų ABC“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Šilutės Žibų pradinei mokyklai dėl pirkimų sąlygų teisėtumo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovės papildomų paaiškinimų

21. Ieškovė 2019 m. spalio 1 d. prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdį pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose, atsižvelgdama į atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą, išdėstė papildomus argumentus dėl, jos nuomone, ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Taip pat ieškovė šiuose papildomuose paaiškinimuose nurodė dalinio nesutikimo su atsakovės prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo argumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovė papildomus paaiškinimus pateikė prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdį, todėl atsakovė iki posėdžio pradžios negalėjo su jais susipažinti ir į juos reaguoti, į tai, kad atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas dar 2019 m. rugsėjo 11 d., todėl ieškovė turėjo galimybę, manydama, kad reikalingi papildomi paaiškinimai, juos pateikti gerokai anksčiau, taip pat į tai, kad CPK nuostatos pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui draudžia pildyti apeliacinį skundą, ieškovės papildomų paaiškinimų nepriima ir jų nevertina.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. Atsakovė 2019 m. gegužės 31 d. paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą Nr. 438193 „Saulės elektrinės įrangos ir įrengimo darbų ant Šilutės Žibų pradinės mokyklos pastato stogo pirkimas“, vykdomą skelbiamos apklausos būdu, kurio objektas – saulės fotovoltinės elektrinės įrangos ir montavimo (rangos) darbų pirkimas. Pagal pirkimo sąlygų 2.2 papunktį tiekėjas privalo įrengti 30 kW saulės elektrinę (įsigyti ir pastatyti saulės jėgainę) pagal pateikiamą saulės elektrinės įrengimo techninį projektą, priduoti ją Valstybinei energetikos inspekcijai ir gauti leidimą gaminti elektros energiją.

23. Pirkimo sąlygų 1 priede esančioje Techninėje specifikacijoje perkančioji organizacija nustatė, kad saulės elektrinės įrengimo ir perdavimo eksploatacijai terminas – 4 mėn. nuo sutarties sudarymo. Techninėje specifikacijoje nustatyti minimalūs reikalavimai įrangai – gamintojo produkto garantija – ne mažiau kaip 5 metai, modulio efektyvumo garantija po 10 metų eksploatacijos (lyginant su nominalia) – ne mažiau kaip 90 proc., modulio efektyvumo garantija po 25 metų eksploatacijos (lyginant su nominalia) – ne mažiau kaip 80 proc. (atitiktis šiems reikalavimams pagrindžiama gamintojo specifikacija).

24. Pirkimo sąlygų 4.1.3 papunktyje perkančioji organizacija nustatė vieną iš tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų, kad tiekėjo paskutinių patvirtintų finansinių metų kritinio likvidumo koeficientas (tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis) būtų ne mažesnis kaip 0,5 (kriterijus išreiškiamas kaip trumpalaikio turto ir atsargų skirtumo santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais). Atitikčiai šiam reikalavimui pagrįsti tiekėjai turi pateikti tiekėjo paskutinių patvirtintų finansinių metų balansą.

25. Pirkimo sąlygų 10.17 papunktyje perkančioji organizacija nustatė, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas bus atliekamas pagal vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius. Pagal šioje pirkimų sąlygų nuostatoje nustatytas taisykles kaina sudaro 50 proc., fotoelektrinių modulių kokybiniai parametrai – 45 proc., o keitiklių (inverterių) kokybiniai parametrai – 5 proc. lyginamąjį svorį ekonominio naudingumo įvertinime.

26. Pagal pirkimo sąlygų 10.17 papunktyje nustatytas taisykles balai už fotoelektrinių modulių kokybinius parametrus skiriami remiantis trimis smulkesniais kriterijais (subkriterijais). Jeigu modulių gamintojo efektyvumo garantija po 10 metų eksploatacijos, lyginant su nominalia (pirmasis subkriterijus), sudaro 90 proc., balų neskiriama, jei daugiau nei 90 proc., bet mažiau nei 92 proc., skiriami 5 balai, o jei 92 proc. ar daugiau, skiriama 15 balų. Tuo atveju, jeigu modulių gamintojo efektyvumo garantija po 25 metų eksploatacijos, lyginant su nominalia (antrasis subkriterijus), sudaro 80 proc., balų neskiriama, jei daugiau nei 80 proc., bet mažiau nei 85 proc., skiriami 5 balai, o jei 85 proc. ar daugiau, skiriama 15 balų. Tuo atveju, jeigu modulių gamintojo fotoelektrinių modulių produkto garantija (visais metais) (trečiasis subkriterijus) yra 10 metų, balų neskiriama, jei daugiau nei 10 metų, bet mažiau nei 25 metai, skiriami 5 balai, o jei 25 metai arba daugiau, skiriama 15 balų.

27. Pagal pirkimo sąlygų 10.17 papunktyje nustatytas taisykles balai už keitiklių (inverterių) kokybinius parametrus skiriami priklausomai nuo keitiklių gamintojo garantijos – jei ji 5 metai arba daugiau, bet mažiau nei 10 metų, balai neskiriami, o jei 10 metų arba daugiau – skiriami 5 balai.

28. Byloje kyla ginčas dėl pirkimo sąlygų 4.1.3 papunktyje įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo ir pirkimo sąlygų 10.17 papunktyje įtvirtintos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų balų skyrimo tvarkos teisėtumo. Ieškovės pozicija ginče yra ta, kad, jos manymu, ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra neproporcingas, nepagrįstai užkerta galimybę dalyvauti pirkime, neužtikrina VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatytų principų laikymosi ir konkurencijos. Ieškovės manymu, pirkimo sąlygų 10.17 papunktyje nustatytos ekonominio naudingumo balų suteikimo tvarkos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad tiekėjui ekonominio naudingumo balai suteikiami ne proporcingai tiekėjo siūlomos įrangos efektyvumui, produkto garantijos trukmei, o pagal subjektyviai nustatytus balus. Ieškovė taip pat nurodo, kad sutarties vykdymo metu nebus užtikrinamas tiekėjų deklaruotų efektyvumo ir kokybės garantijos reikšmių laikymasis. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas yra proporcingas ir objektyviai būtinas dėl pirkimo objekto ir jo įgyvendinimo trukmės, jis nepažeidžia VPĮ principų ir dirbtinai neriboja konkurencijos. Teismas taip pat vertino, kad pirkimo sąlygų 10.17 papunktyje įtvirtinti kokybiniai ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai bei jų subkriterijai (produkto garantija, efektyvumo garantija) yra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu ir jam proporcingi, užtikrina veiksmingą tiekėjų konkurenciją, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimą ir lemia, kad laimėtoju būtų nustatytas didžiausią ekonominę naudą sukuriantis pasiūlymas.

Dėl ginčijamo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo (ne)teisėtumo

30. Nagrinėjamoje byloje pirmiausia kilo ginčas dėl pirkimo sąlygų 4.1.3 papunktyje nustatyto tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo, kad tiekėjo paskutinių patvirtintų finansinių metų kritinio likvidumo koeficientas (tiekėjo trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis) būtų ne mažesnis kaip 0,5, teisėtumo.

31. Atsakovė atlieka mažos vertės pirkimą, todėl jo vykdymui VPĮ visa apimtimi netaikomas. VPĮ 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Apraše nustatytos taisyklės. Taigi, atliekant mažos vertės pirkimą, VPĮ 47 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios tiekėjo kvalifikacijos tikrinimą, įskaitant šio straipsnio 47 straipsnio 7 dalies nuostatą, įpareigojančią tiekėjo kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pagal Metodiką, netaikomos. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1S-105, kuriuo patvirtinta Metodika, 2 punktas nustato, kad atliekant mažos vertės pirkimus, Metodika yra rekomendacinė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Metodika yra privaloma, jos nuostatos imperatyviosios visais tarptautinių ir supaprastintų pirkimų atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018 32 punktą), taigi, mažos vertės pirkimams Metodika neprivaloma. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad VPĮ 47 straipsnio 7 dalies nuostatos, jog tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Metodiką, atliekant mažos vertės pirkimus privalomai netaikomos.

32. Tačiau ta aplinkybė, kad atliekant mažos vertės pirkimus nėra privalomai taikomos VPĮ 47 straipsnio ir Metodikos nuostatos, nereiškia, jog perkančioji organizacija mažos vertės pirkimuose apskritai negali nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų. Priešingai, Aprašo 21.3.3.6 papunktis nustato, kad mažos vertės pirkimų, atliekamų skelbiamos apklausos būdu, dokumentuose gali būti nustatyti kvalifikacijos reikalavimai. Kaip nurodyta jau minėtame Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1S-105 2 punkte, tokių pirkimų atvejais formuluojant kvalifikacijos reikalavimus rekomenduojama atsižvelgti į Metodikos nuostatas.

33. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslas, pabrėžiamas kasacinio teismo praktikoje (žr. šios nutarties 31 punkte paminėtos kasacinio teismo nutarties 26 punktą), yra išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį. Bendrieji viešųjų pirkimų principai, įtvirtinti VPĮ 17 straipsnyje ir Aprašo 6 punkte, lemia, kad nustatomi tiekėjų kvalifikacijos kriterijai turi būti proporcingi pirkimo objektui, nediskriminuoti ūkio subjektų ar kitaip neiškreipti sąžiningo jų varžymosi, leisti pasiekti šiais kriterijais siekiamą tikslą – išrinkti tokį tiekėją, kuris būtų pajėgus tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį.

34. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog jos nustatytas ginčijamas kvalifikacijos reikalavimas atitinka aptartus principus. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

35. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar nagrinėjamu atveju atsakovas pagrindė nustatytą tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, atsižvelgia į tai, kad kritinio likvidumo koeficientas yra vienas iš tiekėjų finansinį ir ekonominį pajėgumą atspindinčių kriterijų, nustatytų Metodikoje. Kaip nurodyta Metodikos 14 punkte, finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi pakankamus finansinius resursus veikti pirkimo sutarties įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. geba padengti svarbiausias išlaidas, kol bus apmokėtos pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos. Finansinis ir ekonominis pajėgumas vertinamas atsižvelgiant į tai, ar tiekėjas pakels jam tenkančią ekonominę naštą, susijusią su pirkimo sutarties vykdymu bei į tiekėjo galimybes įvykdyti reikalavimus, kylančius iš netinkamo pirkimo sutarties vykdymo.

36. Pagal Metodikos 14 punktą vertinant tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, gali būti atsižvelgiama į tiekėjo metines pajamas, finansinį santykį ir (ar) profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Kritinio likvidumo koeficientas – vienas iš finansinį santykį apibūdinančių kriterijų. Kaip nurodyta Metodikos 16.3 papunktyje, kritinio likvidumo koeficientas – tai trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, parodantis įmonės trumpalaikio turto (atėmus atsargas) santykį su trumpalaikiais įsipareigojimais. Šis reikalavimas parodo įmonės sugebėjimą greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Žemas šio rodiklio lygis rodo, kad įmonei sunku vykdyti įsipareigojimus, aukštas (daugiau kaip 2,5) – kad ji nepajėgia panaudoti apyvartinių lėšų. Praktikoje kritinio likvidumo koeficientas svyruoja apie 1.

37. Iš paminėtų kritinio likvidumo koeficientą apibūdinančių bruožų matyti, kad šis rodiklis matuoja įmonės finansinį likvidumą, t. y. galimybę paversti turimas materialines vertybes pinigais ir sugebėjimą laiku atsiskaityti su partneriais. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonė atsparesnė apyvartinių lėšų trūkumui.

38. Nors Metodikos 16.3 papunktyje nustatyta, kad šis reikalavimas naudotinas sudarant didelės vertės trumpalaikes pirkimo sutartis, tačiau šiame papunktyje esančioje lentelėje nurodoma, jog sudarant prekių, paslaugų ar darbų sutartis, kurių vertė maža, toks koeficientas gali būti nustatomas pagal poreikį.

39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pakankamai pagrindė, jog ginčijamo kvalifikacijos reikalavimo nustatymas ginčo pirkimo atveju yra proporcingas ir objektyviai būtinas, nepažeidžia VPĮ principų ir dirbtinai neriboja konkurencijos. Nors pirkimo vertė pagal VPĮ nustatytas ribas priskiriama prie mažos, tačiau pirkimu siekiami įsigyti darbai turi būti atliekami vaikų ugdymo įstaigoje. Dėl to perkančioji organizacija siekia nepakenkti ugdymo proceso kokybei ir užtikrinti, kad perkami darbai būtų vykdomi tiksliai sutartyje nustatytais terminais. Kaip minėta, atsakovė pirkimo sąlygose nustatė pakankamai trumpą 4 mėn. nuo sutarties sudarymo saulės elektrinės įrengimo ir perdavimo eksploatacijai terminą. Pirkimo sąlygose nėra numatyti avansiniai mokėjimai, todėl tiekėjas privalo reikiamą įrangą įsigyti (ar pagaminti) ir darbus atlikti savo lėšomis. Nors pirkimo sutarties projekte numatytas tarpinių mokėjimų vykdymas, tačiau jis atliekamas tik už faktiškai atliktus ir atitinkamais etapais priimtus darbus per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo (sutarties 9.1 papunktis).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios priežastys objektyviai pagrindžia atsakovės siekį įsitikinti, kad tiekėjas turi pakankamus finansinius resursus veikti pirkimo sutarties įgyvendinimo laikotarpiu, kad geba padengti svarbiausias išlaidas, kol bus apmokėtos už faktiškai atliktus darbus pateiktos sąskaitos. Kaip minėta, kritinio likvidumo koeficientas – tai trumpalaikio finansinio stabilumo rodiklis, parodantis įmonės sugebėjimą greitai (skubiai) realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus, įmonės atsparumą apyvartinių lėšų trūkumui. Tokio rodiklio nustatymas sudaro prielaidas atsakovei įsitikinti, kad pirkimo sutartį vykdys finansiškai stabilus tiekėjas, kad tinkamam darbų atlikimui laiku neigiamos įtakos neturės tiekėjui galinčios kilti nenumatytos problemos, susijusios su apyvartinių lėšų trūkumu.

41. Kaip minėta, Metodikoje nurodyta, kad praktikoje kritinio likvidumo koeficientas svyruoja apie 1, o minimalus rekomenduojamas nustatyti pirkimo dokumentuose rodiklis – 0,5. Šiuo atveju atsakovė nustatė minimalią aptariamo koeficiento reikšmę, gerokai mažesnę nei įprastai praktikoje įmonių turimą reikšmę. Todėl daugumai rinkoje veikiančių tiekėjų, išskyrus tuos, kurie iš tiesų susiduria su finansinio stabilumo problemomis, nustatyta kritinio likvidumo koeficiento reikšmė yra priimtina ir negali sudaryti neproporcingų kliūčių dalyvauti pirkime.

42. Ieškovė teisingai nurodo, kad ginčijamu reikalavimu bus patikrinta finansinė padėtis 2018 m. gruodžio 31 d. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia tokio reikalavimo nustatymo poreikio. Pagal Metodikos 16.3 papunktį, aptariamas reikalavimas gali būti naudojamas pirkimą vykdant pirmame pusmetyje, tačiau jis nenaudotinas vykdant pirkimą metų pabaigoje, kadangi tiekėjas turėtų pateikti duomenis už paskutinius finansinius metus (t. y. jie būtų metų senumo). Ginčo pirkimas vykdomas pirmąjį pusmetį (apie pirkimą paskelbta 2019 m. gegužės 31 d., nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas – 2019 m. birželio 12 d.), todėl atsakovės reikalaujami duomenys pakankamai aktualūs pirkimo metu vertinant tiekėjų trumpalaikį finansinį stabilumą.

43. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovės pateiktą jos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo pagrindimą, teisingai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas bei pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti pirkimo sąlygų 4.1.3 papunktyje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą neteisėtu.

Dėl ekonominio naudingumo balų suteikimo tvarkos (ne)teisėtumo

44. Aprašo 21.3.3.14 papunktis nustato, kad vykdant mažos vertės pirkimus skelbiamų derybų būdu pirkimo dokumentuose turi būti nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos. Šiame Aprašo papunktyje taip pat nurodyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka vadovaudamasi VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje ir 3–7 dalyse nustatytais reikalavimais.

45. Remiantis VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktu perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą gali išsirinkti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Tokiu atveju vertinant pasiūlymus atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius, pavyzdžiui techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas ir kt., pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją, patirtį, garantinę priežiūrą ir techninę pagalbą, kt.

46. VPĮ 55 straipsnio 5 dalis nustato principines nuostatas, kad pasirinkti vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Remiantis VPĮ 55 straipsnio 6 dalimi, kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė.

47. Iš ieškovės pozicijos ginče matyti, kad ji pirkimo sąlygų 10.17 papunktyje nustatytą ekonominio naudingumo balų suteikimo tvarką laiko neteisėta ne dėl to, kad, jos manymu, vertinimo kriterijai nėra susiję su pirkimo objektu, yra neaiškūs ar netikslūs. Ieškovė laikosi nuomonės, kad ekonominio naudingumo balų suteikimo tvarka iškreipia tiekėjų konkurenciją, nes balai suteikiami pagal atsakovės subjektyviai nustatytus intervalus, bet ne pagal proporcingai sukuriamą ekonominę naudą. Su tokiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

48. Kaip jau minėta, atsakovė Pirkimo sąlygų 1 priede esančioje Techninėje specifikacijoje nustatė minimalius reikalavimus įrangos (tiek fotoelektrinių modulių, tiek keitiklių (inverterių)) gamintojo produkto garantijai – ne mažiau kaip 5 metai. Pirkimo sąlygų 10.17 papunktyje atsakovė numatė, kad jei fotoelektrinių modulių garantija yra 10 metų, balai neskiriami, jei daugiau nei 10 metų, bet mažiau nei 25 metai, skiriami 5 balai, o jei 25 metai arba daugiau, skiriama 15 balų. Atsakovė nustatė, kad balai už keitiklių (inverterių) kokybinius parametrus skiriami priklausomai nuo keitiklių gamintojo garantijos – jei ji 5 metai arba daugiau, bet mažiau nei 10 metų, balai neskiriami, o jei 10 metų arba daugiau – skiriami 5 balai.

49. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, jog aptarta balų suteikimo tvarka leidžia objektyviai įvertinti pasiūlymų ekonominį naudingumą. Byloje nekilo ginčo, kad ilgesnė įrangos garantija atsakovei ekonomiškai naudingesnė, nes kuo suteikiama garantija ilgesnė, tuo mažiau lėšų turi investuoti pati perkančioji organizacija, keisdama ar remontuodama įrangą. Tačiau atsakovės nustatyta balų suteikimo tvarka sudaro prielaidas aptariamu kokybės parametru (suteikiamu garantijos terminu) ženkliai besiskiriančius pasiūlymus vertinti visiškai vienodai (pvz., jeigu viename pasiūlyme gamintojo garantija yra 11 metų, o kitame – 24 metai, abiem pasiūlymams bus suteikiamas vienodas balų skaičius, t. y. bus suteikiami 5 balai), o šiuo parametru panašius pasiūlymus vertinti itin skirtingai (pvz., jeigu viename pasiūlyme gamintojo garantija yra 24 metų, o kitame – 25 metai, pasiūlymams suteikiamas balų skaičius skirsis tris kartus, t. y. bus suteikiama atitinkamai 5 ir 15 balų). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos nustatytą balų skyrimo tvarką ir parodančių, kad bet kuri gamintojo garantija 10–24 metų intervale perkančiajai organizacijai suteikia tokią pat ekonominę naudą, tačiau 25-aisiais garantijos metais ekonominė nauda ženkliai išauga.

50. Iš atsakovės procesinių dokumentų matyti, kad ji ekonominio naudingumo balų suteikimo tvarką už siūlomą įrangos garantijos trukmę grindžia siekiu, jog modulius būtų galima efektyviai naudoti ir po 25 metų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė šį siekį pakankamai užtikrina pirkimo sąlygose suformuluotais techniniais reikalavimais moduliams. Kaip minėta, pirkimo sąlygų 1 priede esančioje Techninėje specifikacijoje atsakovė nustatė minimalius techninius reikalavimus moduliams, pagal kuriuos modulių efektyvumas po 10 metų eksploatacijos privalo būti ne mažesnis kaip 90 proc., o po 25 metų eksploatacijos – ne mažesnis kaip 80 proc. Todėl kiekviename pasiūlyme, atitinkančiame pirkimo sąlygas, siūlomi moduliai privalo būti tinkami efektyviam naudojimui ir po 25 eksploatavimo metų. Siūloma gamintojo garantijos trukmė, kaip minėta, lems mažesnes įrangos eksploatavimo sąnaudas garantijos laikotarpiu, tačiau tiesiogiai neprisidės prie tikslo modulius efektyviai naudoti bent 25 metus pasiekimo. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovė Techninėje specifikacijoje nustatė tik 5 metų minimalų reikalavimą gamintojo garantijai. Vadinasi, atsakovės argumentai nėra pakankami tam, kad pagrįstų nustatytą ekonominio naudingumo balų suteikimo tvarką (antai, kad, pvz., yra pagrįsta tris kartus geriau vertinti pasiūlymą, kuriame gamintojo garantija yra 25 metų, lyginant su 24 metų gamintojo garantijos pasiūlymu).

51. Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia tvarka sudaro prielaidas pasiūlymus vertinti nenuosekliai ir neproporcingai jų sukuriamai ekonominei naudai, dėl šios priežasties ji vertintina kaip neužtikrinanti veiksmingos tiekėjų konkurencijos ir pažeidžianti VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl yra neteisėta. Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą pateiktoje išvadoje taip pat išreiškė nuomonę, kad ekonominio naudingumo balai turėtų būti suteikiami mažesniu intervalu.

52. Iš esmės dėl panašių argumentų teisėjų kolegija kaip neteisėtą vertina balų už modulių efektyvumo garantiją skyrimo tvarką. Kaip jau minėta, Pirkimo sąlygų 10.17 papunktyje perkančioji organizacija nustatė, kad vertinant fotoelektrinių modulių kokybinius parametrus (sudarančius 45 proc. lyginamąjį svorį bendrame vertinime), iki 15 balų skiriama už modulių gamintojo efektyvumo garantiją po 10 metų eksploatacijos, lyginant su nominalia, bei iki 15 balų skiriama už modulių gamintojo efektyvumo garantiją po 25 metų eksploatacijos, lyginant su nominalia. Tuo atveju, jeigu modulių gamintojo efektyvumo garantija po 10 metų eksploatacijos, atitinka minimalią reikalaujamą reikšmę, t. y. 90 proc., balai neskiriami, jeigu daugiau nei 90 proc., bet mažiau nei 92 proc., skiriami 5 balai, o jeigu 92 proc. ir daugiau, skiriama 15 balų. Tuo atveju, jeigu modulių gamintojo efektyvumo garantija po 25 metų eksploatacijos atitinka minimalią reikalaujamą reikmę, t. y. 80 proc., balai neskiriami, jeigu daugiau nei 80 proc., bet mažiau nei 85 proc., skiriami 5 balai, o tuo atveju, jeigu 85 proc. arba daugiau, skiriama 15 balų.

53. Perkančioji organizacija teismui paaiškino, kad modulių senėjimas yra natūralus procesas ir didžiosios dalies gamintojų deklaruojama įprasta degradacija yra 1 proc. per metus, todėl po 10 metų eksploatacijos moduliai, turintys 90 proc. efektyvumo arba po 25 metų eksploatacijos moduliai, turinys 75 proc. efektyvumo, laikomi pakankamos kokybės. Tačiau rinkoje yra labai aukštos kokybės gaminių, kurių gamintojai garantuoja mažesnį degradacijos procentą (pvz., 0,75 proc. per metus) ir po 10 metų gali užtikrinti 92,5–93 proc. efektyvumą. Iš šių paaiškinimų matyti, kad atsakovė gamintojo efektyvumo garantijos ekonominį naudingumą grindžia mažesne modulių degradacija ir pajėgumu pagaminti didesnį elektros energijos kiekį.

54. Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog už modulių gamintojo efektyvumo garantiją skiriamų balų suteikimo tvarka leidžia objektyviai įvertinti pasiūlymų ekonominį naudingumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės nustatyta balų suteikimo tvarka (pasirinkti balų intervalai) sudaro prielaidas panašius pasiūlymus vertinti itin skirtingai. Pavyzdžiui, jeigu viename pasiūlyme gamintojo efektyvumo garantija po 10 metų eksploatacijos yra 91 proc., o kitame – 92 proc. (pasiūlymuose gamintojo efektyvumo garantija skiriasi 1 proc.), antrajam pasiūlymui skiriamas tris kartus didesnis balų skaičius (atitinkamai 5 ir 15 balų). Tuo tarpu jeigu viename pasiūlyme gamintojo efektyvumo garantija po 10 metų eksploatacijos yra 90 proc., o kitame – 91 proc. (t. y. pasiūlymuose gamintojo efektyvumo garantija taip pat skiriasi 1 proc.), antrajam pasiūlymui skiriamas ne tris, bet du kartus didesnis balų skaičius (atitinkamai 5 ir 10 balų). Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų ar apskaičiavimų, patvirtinančių, kad per 10 metų eksploatacijos terminą 92 proc. efektyvumas lyginant su 91 proc. efektyvumu sugeneruoja ženkliai didesnę perkančiosios organizacijos ekonominę naudą, nei 91 proc. efektyvumas lyginant su 90 proc. efektyvumu. Iš ieškovės į bylą pateiktų skaičiavimų matoma, kad, esant pradiniam 30 000 kWh naujais moduliais pagaminamos energijos kiekiui, apie 1 proc. didesnis efektyvumas (tarp 91 proc. ir 92,08 proc. efektyvumo) per 10 metų laikotarpį užtikrina 1 620 kWh didesnį pagaminamos elektros energijos kiekį iš bendro 288 120 kWh kiekio, o apie 1 proc. didesnis efektyvumas (tarp 90 proc. ir 91 proc.) per 10 metų laikotarpį užtikrina 1 498,5 kWh didesnį pagaminamos elektros energijos kiekį iš bendro 286 500 kWh kiekio. Šie duomenys pagrindžia, kad iš esmės panašus ekonominis naudingumas vienu atveju vertinamas papildomai 5 balais, o kitu atveju – net papildomais 10 balų.

55. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės nustatytą balų skyrimo tvarką už gamintojo efektyvumo garantiją po 25 metų eksploatacijos, pagal kurią, pavyzdžiui, už 80 ir 84 proc. gamintojo efektyvumo garantijos pasiūlymus skiriamų balų skirtumas yra 5 balai (atitinkamai 0 ir 5 balai), už 81 ir 84 proc. pasiūlymus skiriami tokie patys balai (5 balai), o už 84 ir 85 proc. pasiūlymus skiriamų balų skirtumas yra net 10 balų (atitinkamai 5 ir 15 balų). Iš ieškovės pateiktų skaičiavimų matoma, kad kai pradinis pagaminamos energijos kiekis yra 30 000 kWh, esant 80 proc. efektyvumui po 25 metų eksploatacijos per 11–25 eksploatavimo metus pagaminama 381 184,2 kWh, o esant 84,4 proc. efektyvumui per 11–25 eksploatavimo metus eksploatacijos pagaminama 393 660 kWh (skirtumas – 12 475,80 kWh). Tuo tarpu esant 85 proc. efektyvumui po 25 metų eksploatacijos per 11–25 eksploatavimo metus eksploatacijos pagaminama 397 368 kWh (skirtumas su 84,4 proc. efektyvumo moduliais sudaro tik 3 708 kWh). Tačiau pagal atsakovės nustatytą balų skyrimo tvarką skirtumas tarp už pirmąjį ir antrąjį (pagal pateiktą pavyzdį) pasiūlymus skiriamų balų yra 5 balai, o skirtumas tarp už antrąjį ir trečiąjį (pagal pateiktą pavyzdį) pasiūlymus skiriamų balų yra net 10 balų, nors trečiuoju pasiūlymu sukuriama ekonominė nauda yra ženkliai mažesnė lyginant su antruoju pasiūlymu. Taigi, atsakovės nustatyta balų skaičiavimo tvarka (pasirinktas balų intervalas) sukuria prielaidas nenuosekliai ir neadekvačiai vertinti perkančiosios organizacijos gaunamą ekonominę naudą.

56. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, kuriais ji kritikuoja ieškovės pateiktų apskaičiavimų patikimumą, ir jais nesirėmė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovė turėjo pareigą kilus ginčui įrodyti, kad už modulių gamintojo efektyvumo garantiją skiriamų balų suteikimo tvarka leidžia objektyviai įvertinti pasiūlymų ekonominį naudingumą. Todėl būtent atsakovė turėjo pateikti pakankamai argumentų ar apskaičiavimų, pagrindžiančių pasirinktos balų suteikimo tvarkos objektyvumą. Vis dėlto, atsakovė, kritikuodama ieškovės apskaičiavimus, savo apskaičiavimų, pagrindžiančių balų skyrimo tvarkos objektyvumą, nepateikė. Atsakovė procesiniuose dokumentuose tik nurodė jokiais skaičiavimais neparemtus teiginius, kad, pvz., saulės fotovoltinių modulių efektyvumui po 10 metų esant 92,5–93 procentams, atsakovei tai sudarys 62,5 procentus papildomos energijos, kad jeigu po 10 metų modulių efektyvumas bus 93 procentai, perkančioji organizacija gaus daug didesnę finansinę naudą nei tuo atveju, jeigu efektyvumas bus 91 procentai ir kt.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti argumentai, kuriais ji nesutinka su ieškovės apskaičiavimais, nesudaro pakankamo pagrindo tokiais apskaičiavimais nesiremti siekiant įvertinti atsakovės nustatytos balų skaičiavimo tvarkos teisėtumą. Ieškovės skaičiavimų esmė ta, kad jais, remiantis pradiniu naujų modulių efektyvumu ir naujų modulių pagaminamos elektros energijos kiekiu, siekiama prognozuoti skirtingo modulių efektyvumo (procentais) įtaką pagaminamos energijos kiekiui per ilgą laikotarpį, taigi, ir perkančiajai organizacijai sukuriamą ekonominę naudą. Nors akivaizdu, kad šie skaičiavimai yra supaprastinti, nes juose nėra atsižvelgta į galinčius turėti įtakos pagaminamos elektros energijos kiekiui per ilgą laikotarpį veiksnius, pvz., meteorologines sąlygas ar pan., tai savaime nepaneigia galimybės tokiais skaičiavimais remtis kaip pakankamai aiškiai iliustruojančiais atsakovės netinkamai pasirinktus lyginamuosius svorius modulių efektyvumo vertinimui. Atsakovės argumentas, kad ieškovė nesirėmė jokia metodika, yra nepagrįstas, nes atsakovė nepateikia duomenų, jog tokiems apskaičiavimams atlikti privaloma remtis kokia nors oficialia metodika.

58. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą pateiktoje išvadoje taip pat išreiškė nuomonę, jog balų, skiriamų už modulių efektyvumą po daugelio metų eksploatacijos, intervalas yra per didelis.

59. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamose pirkimo sąlygose atsakovės nustatyta balų už modulio efektyvumo garantiją skyrimo tvarka sudaro prielaidas pasiūlymus vertinti neproporcingai jų sukuriamai ekonominei naudai, dėl šios priežasties ji vertintina kaip neužtikrinanti veiksmingos tiekėjų konkurencijos, pažeidžianti VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl yra neteisėta.

60. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad atsakovė pirkime kokybės kriterijams suteikė itin didelę reikšmę (50 proc.) bendrame ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinime, nors Viešųjų pirkimų tarnybos parengtų Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairių 1 priedas rekomenduoja tokią reikšmę kokybės kriterijams suteikti tik perkant sudėtingus darbus. Kadangi atsakovė pirkime kokybės kriterijams suteikė didelę reikšmę, pasiūlymų vertinimas pagal neproporcingus sukuriamai ekonominei naudai balus turi esminę įtaką bendrame ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkime ir gali nepagrįstai nulemti ženkliai pigesnių pasiūlymų neišrinkimą bei tuo būdu neleisti pasiekti tikslo, kad darbams įsigytos lėšos būtų naudojamos racionaliai (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

61. Ieškovė pirkimo sąlygas ginčija ir tuo aspektu, kad, jos nuomone, pirkimo sutarties projekte nėra numatyta reali sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolė. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad racionalų lėšų panaudojimą užtikrina ne tik laimėtojo parinkimas, bet ir kruopštus bei dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir jo priežiūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017 30 punktą). Pagal Teisingumo Teismo praktiką, tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi būti materializuojamas (naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, nes priešingu atveju, kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė, nepriklausomai nuo išankstinio šalių susitarimo keisti sutartines nuostatas (žr. Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo byloje Wall AG 39 punktą). Pagal kasacinio teismo praktiką, tiekėjams kylanti pareiga laikytis pirkimo procedūrų metu deklaruotų ekonominio naudingumo kriterijų gali būti nustatyta tiek į sutartį įtraukiant atitinkamus tiekėjų įsipareigojimus, tiek nurodant, kad tiekėjas privalės laikytis prie sutarties pridėtuose dokumentuose nurodytų įsipareigojimų, tiek taikant abiejų šių būdų derinį (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 56–57 punktus). Taigi, perkančioji organizacija, nustatydama ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, privalo įvertinti, ar juos bus įmanoma įgyvendinti vykdant sutartį.

62. Šiuo atveju atsakovė, pirkimo sąlygose didelę reikšmę laimėjusio pasiūlymo išrinkimui suteikusi kokybės kriterijams, pirkimo sutarties projekte ir (ar) pirkimo sąlygose privalėjo nustatyti efektyvų mechanizmą, užtikrinantį kruopštų ir dėmesingą tiekėjo deklaruotų kokybės parametrų (įrangos gamintojo garantijos termino, modulių efektyvumo garantijos po 10 ir 25 metų eksploatacijos) laikymosi priežiūrą.

63. Atsakovė, siekdama pagrįsti, kad pirkimo dokumentuose nustatė tinkamą tiekėjų pasiūlymų laikymosi priežiūrą, nurodo, jog pirkimo sutarties projekto 5.2.2, 5.3.18, 8.7, 8.8 papunkčiuose yra numatytos tiekėjų įsipareigojimų kontrolę užtikrinančios priemonės. Teisėjų kolegija pastebi, kad sutarties projekto 5.2.2 papunktyje nustatyta užsakovo teisė tikrinti atliekamus darbus, 5.3.18 papunktyje nustatyta užsakovo teisė reikalauti pateikti naudojamų medžiagų ir (ar) įrangos kokybės ir atitikties sertifikatus iki pateikimo į statybvietę, 8.7 papunktyje nustatyta darbų priėmimo tvarka, o 8.8 papunktyje nustatytos netesybos už dėl darbų trūkumų pradelstus atlikti darbus. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamose pirkimo sąlygose ir pirkimo sutarties projekto nuostatose yra tik numatyta tiekėjų pareiga, užsakovui pareikalavus, iki įrangos pateikimo į statybvietę pateikti įrangos kokybės ir atitikties sertifikatus, taip pat užsakovo teisės statybos proceso metu, tačiau daugiau jokių sąlygų, detaliau numatančių, kaip bus užtikrinamas pasiūlyme nurodytas modulių efektyvumas po 10 ir 25 eksploatacijos metų, kaip bus tikrinama, kiek pasiūlyme nurodytas modulių efektyvumas atitinka realų efektyvumą sutarties vykdymo metu, kaip tiekėjas vykdys garantinius įsipareigojimus, nenumatyta. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirkimo sąlygose ir pirkimo sutarties projekte nėra nustatytas efektyvus mechanizmas, užtikrinantis kruopščią ir dėmesingą tiekėjo deklaruotų kokybės parametrų laikymosi priežiūrą. Į šią aplinkybę pagrįstai dėmesį atkreipė ir Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą pateiktoje išvadoje. Todėl ir dėl šios priežasties ieškovės ginčijama pirkimo sąlygų 10.17 papunktyje nustatyta ekonominio naudingumo vertinimo tvarka pripažintina neteisėta.

64. Ieškovė nei pretenzija, nei ieškiniu neginčijo pirkimo sąlygų 4.1.4 papunktyje įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo, kad tiekėjas turi būti siūlomos saulės modulių ir keitiklių (inverterių) gamintojas arba gamintojo atstovas, turintis teisę vykdyti šių saulės jėgainių įrangos prekybą, įrengimo darbus, garantinį aptarnavimą ir priežiūrą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl šios sąlygos teisėtumo, nevertinami (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

65. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovės pateiktą jos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo pagrindimą, teisingai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas bei pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti pirkimo sąlygų 4.1.3 papunktyje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą neteisėtu, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė VPĮ nuostatas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo, nepagrįstai pirkimo sąlygose nustatytą ekonominio naudingumo vertinimo tvarką pripažino teisėta. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti pirkimo sąlygų 10.17 papunktyje nustatytą ekonominio naudingumo balų suteikimo tvarką neteisėta, naikinama ir šis ieškovės reikalavimas tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

66. Pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas, todėl teismas ex officio (pagal savo pareigas) pirkimo procedūras turi nutraukti. Tačiau, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas jau yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu; tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

67. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas viešojo intereso apsauga, netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovė bylos nagrinėjimo metu tęsė pirkimo procedūras pagal ginčijamas pirkimo sąlygas. Iš viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamų duomenų nustatyta, kad atsakovė su UAB „Solet Technics“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Saulės elektrinės įrangos ir įrengimo darbų ant Šilutės Žibų pradinės mokyklos pastato stogo pirkimo sutartį Nr. S-2019-171. Taigi, ginčo pirkime jau yra sudaryta pirkimo sutartis, o pirkimo procedūros yra pasibaigusios.

68. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir UAB „Solet Technics“ pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio (nuo sudarymo momento). Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika. Toks aktyvus, nuo proceso šalių valios nepriklausantis teismo vaidmuo pagal teisinį reguliavimą nustatytas ir tiems atvejams, kai dėl viešojo intereso neteisėtai sudarytas sandoris išsaugomas ir dėl to skiriama alternatyvi sankcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 43 punktą).

69. Vis dėlto šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pats negali spręsti dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar jos išsaugojimo ir alternatyvių sankcijų skyrimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į procesą neįtraukta UAB „Solet Technics“, todėl teismas negali spręsti dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), be kita ko, dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar jos termino sutrumpinimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas perduoda bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris, į procesą įtraukęs antrą sandorio šalį, turėtų nuspręsti, kokius neteisėtai sudaryto sandorio padarinius joms taikyti – sutarties pripažinimą niekine ir negaliojančia ar jos išsaugojimą bei alternatyvių sankcijų taikymą.

70. Apeliaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ ieškinio reikalavimas dėl viešojo pirkimo Nr. 438193 „Saulės elektrinės įrangos ir įrengimo darbų ant Šilutės Žibų pradinės mokyklos pastato stogo pirkimas“ sąlygų 10.17 papunkčio neteisėtumo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.

Ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti viešojo pirkimo Nr. 438193 „Saulės elektrinės įrangos ir įrengimo darbų ant Šilutės Žibų pradinės mokyklos pastato stogo pirkimas“ sąlygų 10.17 papunktį neteisėtu.

Bylos dalį dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ ieškinio reikalavimas dėl viešojo pirkimo Nr. 438193 „Saulės elektrinės įrangos ir įrengimo darbų ant Šilutės Žibų pradinės mokyklos pastato stogo pirkimas“ sąlygų 4.1.3 papunkčio neteisėtumo, palikti nepakeistą.