- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-432-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48271-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- R. Z., J. S., D. Ž.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas, Pavelas Ravluševičius, Liudmila Karvelienė
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,
nuteistajam R. Z. (R. Z.), jo gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš), nuteistajam J. S. (J. S.), jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui, nuteistajam D. Ž. (D. Ž.), jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Z., D. Ž. ir J. S. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2016-10-10 veika) 35 parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2016-10-11 veika) 40 parų arešto bausme, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2016-10-11 veika) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2016-10-17 veika) 42 parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2016-11-03 veika) 43 parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2016-11-04 veika) 45 parų arešto bausme, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2016-11-28 veika) 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2017-03-12 veika) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2017-03-12 veika) 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2017-03-12 veika) ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2017-03-12 veika), subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir R. Z. skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7, 8 dalimis paskirtos bausmės ir subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintos iš dalies jas sudedant, skirta subendrinta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme bausmes iš dalies sudedant, R. Z. skirta galutinė 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose;
D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2016-10-10 veika) 35 parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2016-10-11 veika) 40 parų arešto bausme, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2016-10-11 veika) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2016-10-17 veika) 42 parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2016-11-03 veika) 43 parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2016-11-04 veika) 45 parų arešto bausme, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2016-11-28 veika) 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2017-03-12 veika) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2017-03-12 veika) 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2017-03-12 veika) ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2017-03-12 veika), subendrintos apėmimu būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, D. Ž. skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7, 8 dalimis paskirtos bausmės ir subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintos iš dalies jas sudedant, skirta subendrinta 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme bausmes iš dalies sudedant, D. Ž. skirta galutinė 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose;
J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su legaliu darbu, pradėti legaliai dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, uždraudžiant bendrauti su R. Z. ir D. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. R. Z. ir D. Ž. nuteisti už tai, kad 2016 m. spalio 10 d., apie 20.00 val., R. Z. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, perlipdami medinę tvorą ir patekę į aptvertą E. Š. ir K. Š. bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio sodo teritoriją, (duomenys neskelbtini), D. Ž. koja išlaužus teritorijoje buvusio sodo namelio duris, įsibrovė į sodo namelį, iš kur pagrobė nukentėjusiajai E. Š. ir K. Š. priklausančius daiktus, kurių bendra vertė 128 eurai. Jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. R. Z. ir D. Ž. taip pat nuteisti už tai, kad 2016 m. spalio 11 d., apie 21.00 val., R. Z. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, perlipdami medinę tvorą ir patekę į aptvertą E. Š. ir K. Š. bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio sodo teritoriją, (duomenys neskelbtini), pro 2016 m. spalio 10 d., apie 20.00 val. D. Ž. jau išlaužtas sodo namelio duris įsibrovė į sodo namelį, kur iš virtuvės spintelės pagrobė 5 eurų vertės žalios spalvos alkoholinio gėrimo butelį. Jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.
3. R. Z. ir D. Ž. taip pat nuteisti už tai, kad 2016 m. spalio 11 d., apie 21.30 val. R. Z. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, veikdami kartu bendrais veiksmais sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: perlipdami medinę tvorą ir patekę į aptvertą E. Š. ir K. Š. bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio sodo teritoriją, (duomenys neskelbtini), pro 2016 m. spalio 10 d., apie 20.00 val. D. Ž. išlaužtas sodo namelio duris patekę į sodo namelio virtuvę, D. Ž. virtuvėje buvusiais laipteliais pakilus į palėpę ir iš ten pastarajam paėmus butelį su degiu skysčiu ir perdavus jį R. Z., pastarasis degiu skysčiu aplaistė virtuvėje stovėjusią kėdę ir tyčia padegė, tokiu būdu tyčia sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė 6 000 eurų vertės medinis sodo namelis ir jame buvę 1 714 eurų vertės įvairūs namų apyvokos daiktai. Jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje.
4. R. Z. ir D. Ž. taip pat nuteisti už tai, kad 2016 m. spalio 17 d., apie 20.00 val., R. Z. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, (duomenys neskelbtini), perlipę per vartelius ir patekę į aptvertą L. O. kiemo teritoriją ir nuėję prie kieme esančio namo, užlipo kopėčiomis, D. Ž. atidarius vinies prilaikomas palėpės dureles, tokiu būdu pateko į namo palėpės vidų, kur D. Ž. pakėlus palėpėje esantį medinį dangtį (liuką), kartu su D. Ž. pateko į namo katilinę ir iš jos, bei iš namo kambario pagrobė L. O. priklausančių įvairių daiktų už 294 eurų. Jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.
5. R. Z. ir D. Ž. taip pat nuteisti už tai, kad 2016 m. lapkričio 4 d., apie 15.00 val., R. Z. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, (duomenys neskelbtini), R. Z. likus stovėti lauke ir stebėti aplinką, D. Ž. perlipus per vartelius ir patekus į aptvertą L. O. kiemo teritoriją ir nuėjus prie kieme esančio namo, pastarajam kieme rastu akmeniu išdaužus namo 15 eurų vertės medinio lango rėmo stiklą, tokiu būdu įsibrovė į vidų ir paėmė iš namo katilinės nukentėjusiajai L. O. priklausantį 100 eurų vertės dulkių siurblį „LG“ ir 10 eurų vertės prailgintuvą, taip bendrais veiksmais įsibrovę į patalpą pagrobė L. O. priklausančio turto už 110 eurų. Jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.
6. R. Z. ir D. Ž. taip pat nuteisti už tai, kad 2016 m. lapkričio 3 d., apie 23.00 val., R. Z. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, R. Z. perlipo per tinklinę tvorą ir patekęs į aptvertą T. V. ir V. V. bendrąja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią kiemo teritoriją, (duomenys neskelbtini), nuėjęs prie teritorijoje esančio vasarnamio ir paėmęs kieme rastą akmenį ir juo išdaužė 100 eurų vertės vasarnamio plastikinio lango rėmo stiklą, tokiu būdu kartu su D. Ž. įsibrovė į vidų ir iš ten pagrobė supakuotų 12 vnt. butelių alaus „Žigulevskoe“, kurio vieneto vertė 1,20 eurų, viso 14,40 eurų vertės, taip bendrais veiksmais įsibrovę į patalpą pagrobė T. V. ir V. V. priklausančio turto už 14,40 eurų. Jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.
7. R. Z. ir D. Ž. taip pat nuteisti už tai, kad 2016 m. lapkričio 28 d., apie 22.00 val., R. Z. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, svetimo turto pagrobimo tikslu būdami prie namo (duomenys neskelbtini), paskambinę ant vartelių esančiu skambučiu peršoko minėto namo teritoriją juosiančią tvorą ir pasislėpė namo kieme už malkų krūvos, o nukentėjusiajai A. Š. išėjus iš namų ir priėjus prie vartelių, D. Ž. rankomis suėmė ir užlaužė A. Š. dešinę ranką, pastarajai nukritus ant žemės, D. Ž. ją pakėlė ir laikydamas už alkūnės, kad ji nepabėgtų, nuvedė link namų įėjimo, kur R. Z. kartu su D. Ž. reikalavo duoti jiems alaus ir cigarečių. Nukentėjusiajai A. Š. išnešus iš namų D. M. priklausančių 9 vnt. „Švogerių“ alaus butelių bendros 18 eurų vertės ir 50,40 eurų vertės 20 pakelių cigarečių „Fest“, R. Z. rankose turėtu specialiai žmogui sužaloti pritaikytu tyrimo metu nenustatytu pjaunančių savybių turinčiu daiktu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į kairės kojos šlaunį, taip padarydamas A. Š. kairės šlaunies žaizdą, po ko D. Ž. likus kieme ir laikant nukentėjusiąją A. Š. už rankos, R. Z. nuėjo į namo vidų, iš kur sudėjęs į rastą bulvių maišą pagrobė D. M. priklausančius daiktus: 30 eurų vertės metalinę kodinę dėžutę, kurioje buvo 200 eurų grynųjų pinigų, 400 eurų vertės planšetę ,,Samsung“, du žibintuvėlius bendros 80 eurų vertės. Tokiu būdu bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą A. Š. atžvilgiu, padarydami jai abiejų žastų, kairės alkūnės, kairio dilbio poodines kraujosruvas ir kairės šlaunies žaizdą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, įsibrovė į patalpą ir pagrobė D. M. priklausančio turto už 778,40 eurų. Jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje.
8. R. Z., D. Ž. ir J. S. taip pat nuteisti už tai, kad 2017 m. kovo 12 d., apie 23.30 val., R. Z. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą iš UAB „M.“ patalpų (duomenys neskelbtini), R. Z. ir D. Ž. iš anksto susitarus ir veikiant kartu, padedant J. S., R. Z. rodžius kelią, J. S. savo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežus bendrininkus į vagystės vietą ir pasilikus jų laukti, R. Z. kartu su D. Ž., peršokę UAB „M.“ teritoriją juosiančią tvorą, tokiu būdu pateko į įmonės teritoriją, kur R. Z., išlaužė teritorijoje rastu vamzdžiu garažo durų pakabinamą spyną, iš kur bendrais veiksmais su D. Ž. pagrobė 250 eurų vertės benzopjūklą „Stihl“, 400 eurų vertės suvirinimo aparatą, 180 eurų vertės akumuliatorių įkroviklį „Kraft Dele“, 600 eurų „Kercher“ kompresorių, 100 eurų vertės elektrinę drėlę „Makita“, tęsdami savo nusikalstamą veiką iš teritorijoje stovėjusio miškovežio ,,Volvo“ pagrobė 100 eurų vertės automagnetolą „JVS“, pagrobtus daiktus sudėję į J. S. automobilį ir nuvažiavę iškrovė juos krūmuose Liepkalnio g., po ko J. S. automobiliu visi grįžo į vagystės vietą ir J. S. pasilikus laukti, R. Z. kartu su D. Ž. peršoko UAB „M.“ teritoriją juosiančią tvorą pateko į įmonės teritoriją, kur pakilus kopėčiomis ant stogo, R. Z. išdaužė tuo pačiu įmonės teritorijoje rastu vamzdžiu antro aukšto lango stiklą, tokiu būdu įsibrovė į įmonės UAB „M.“ patalpų antro aukšto kambarį iš jo pagrobė 300 eurų vertės vaizdo stebėjimo kamerų sisteminio ir maitinimo blokus, 250 eurų vertės medžiotojų kamerą, iš pirmo aukšto spintos pagrobė 20 eurų vertės stiprintuvą „SubZero“, kuriuos iš vidaus atidarius pirmo aukšto langą nunešė į J. S. automobilį, po ko grįžę atgal iš UAB „M.“ patalpų virtuvės rūsio pagrobė 200 eurų vertės 4 vnt. lieto lydinio diskų su padangomis, koja išspyrus sulaužė rūsio duris iš kur pagrobė 160 eurų vertės įrankių dėžę, iš pirmo aukšto pagrobė 500 eurų vertės televizorių „Philips“, po ko pagrobtus daiktus sudėjo į J. S. automobilį ir nuvažiavę iškrovė juos krūmuose Liepkalnio g.. Tokiu būdu bendrais veiksmais J. S. su D. Ž. bei R. Z. pagrobė UAB „M.“ priklausančio turto už 3 060 eurų. D. Ž. ir R. Z. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, o J. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
9. R. Z. ir D. Ž. taip pat nuteisti už tai, kad 2017 m. kovo 12 d., apie 23.30 val., R. Z. esant apsvaigusiam apsvaigus nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą iš UAB „M.“ patalpų adresu (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę ir veikdami kartu, vagystės metu UAB „M.“ teritorijoje rastu vamzdžiu išdaužė 120 eurų vertės UAB „M.“ patalpų antro aukšto lango stiklą, paėmus patalpų viduje rastą akmenį juo išdaužė 150 eurų vertės UAB „M.“ patalpų koridoriuje esančias duris, išspiriant koja sulaužė 100 eurų vertės UAB „M.“ patalpų rūsio duris, viso, bendrais veiksmais įsibraunant į patalpas sugadino UAB „M.“ priklausančio turto už 370 eurus. Jų veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
10. Apeliaciniu skundu R. Z. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendį paskiriant švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas motyvuodamas skiriamą bausmę rėmėsi tik neigiamai R. Z. charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Šiuo metu R. Z. gyvenimo būdas pasikeitė, net ir būdamas suimtas jis pradėjo ir jau šešis mėnesius lanko mokyklą ir kitus užsiėmimus, suprato, ko vertas gyvenimas ir ką jis prarado nusikalsdamas. R. Z. augo aplinkoje, kur buvo nuolat vartojamas alkoholis ir smurtas, jis niekam nerūpėjo, buvo tik mušamas ir varomas iš namų. Nuo devynerių metų pradėjo vartoti alkoholį, vedė jam nesuprantamą gyvenimo būdą, nesuvokė padarytų nusikaltimų pasekmių, nusikaltimus darė dėl alkoholio ir maisto poreikio. Labai gailisi dėl padaryto blogio visuomenei, norėtų pereiti reabilitacinę programą, susirasti darbą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
11. Apeliaciniu skundu D. Ž. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendį paskiriant švelnesnę bausmę, esant galimybei pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodo, kad per laikotarpį, kuomet yra suimtas, daug ką suprato, dingo priklausomybė nuo alkoholio, pradėjo mokytis, su juo dirba psichologai. Jis nori kurti šeimą, turi mintį įsivaikinti kūdikį. D. Ž. perkėlus į kitus pataisos namus, jis ten daug nepragyvens, nes turi daug priešų. Nori pradėti greičiau atidavinėti žalą nukentėjusiesiems, pažada pakeisti draugus, dirbti ir mokytis.
12. Apeliaciniu skundu J. S. gynėjas advokatas P. Ravluševičius prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą J. S. atžvilgiu nutraukti.
12.1. Nurodo, kad nuosprendis priimtas remiantis prieštaringais parodymais, nekaltumo prezumpciją pažeidžiančiomis prielaidomis ir netinkamu įrodymų vertinimu. Nuosprendyje nepaminėta, kad R. Z. daiktus faktiškai išnešė iš savo gyvenamojo būsto, t. y. iš patalpų, kur R. Z. gyveno su motina A. D. ir patėviu V. S.. Byloje tai apibūdinama kaip UAB „M.“ patalpos. UAB „M.“ negalėjo pagrįsti tariamai pavogtų daiktų įgijimo, šiuo požiūriu galima abejoti, ar vagystė iš tikrųjų buvo. Be to, UAB „M.“ atgavo visus dingusius daiktus.
12.2. Skunde pažymima, kad J. S. negalėjo numatyti, jog R. Z. pavogs daiktus iš savo namo. R. Z. ir D. Ž. reikėjo pinigų alkoholiui ir linksmybėms, todėl jie norėjo greičiau parduoti dalį daiktų. J. S. nemanė, jog gali moralizuoti asmenį, kuris parduoda asmeninius daiktus. J. S. neneigė dalyvavęs UAB „M.“ veikoje, tačiau nežinojo, kad R. Z. ir D. Ž. vogs. R. Z. nuvyko pas save į namus, išnešė daiktus ir dalį pasiūlė pirkti J. S..
12.3. Anot gynėjo, teismo teiginiai, jog J. S. veiksmai tik sustiprino kitų dviejų nutiestųjų pasiryžimą nusikalsti ir palengvino veikos padarymą, remiasi prielaidomis. Žinant R. Z. ir D. Ž. kriminalinę patirtį teigti, jog J. S. sustiprino jų pasiryžimą nusikalsti, būtų klaidinga. Ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. ir R. Z. parodė, neva J. S. žinojo apie vagystę, teisme parodymus pakeitė, anot teismo, negalėjo paaiškinti kodėl. Aiškiai matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. ir R. Z. tiesiog apkalbėjo J. S.. Už minėtus parodymus jiems buvo pakeista kardomoji priemonė ir jie paleisti iš suėmimo. Vėliau padarius nusikalstamą veiką D. Ž. ir R. Z. buvo vėl suimti, jų suinteresuotumas bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais buvo akivaizdus.
13. Teismo posėdžio metu nuteistieji R. Z. ir D. Ž. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, nuteistasis J. S. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, taip pat pateikė teismui prašymą atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Dėl nuteistojo J. S. gynėjo apeliacinio skundo
14. Apeliaciniame skunde ginčijama J. S. kaltė dėl padaryto nusikaltimo, nurodoma, kad J. S. apie vagystę nieko nežinojo, tiesiog nuvežė R. Z. pasiimti daiktų iš savo gyvenamojo būsto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia versija yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
15. Visų pirma, paties J. S. parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, neva į vagystės vietą (prie UAB „M.“ teritorijos) apskritai nevyko, pirmą kartą daiktus pamatė R. Z. nurodytoje vietoje (netoli J. S. namų), tam tikrus daiktus nusipirko (5 t., 178, 180, 186, 187 b. l.). Pirmosios instancijos teisme J. S. savo parodymus pakeitė – nurodė, jog į įvykio vietą nuvežė R. Z. ir D. Ž. tam, kad R. Z. galėtų pasiimti savo daiktus, tačiau aiškios parodymų pakeitimo priežasties nurodyti negalėjo (teigė išsigandęs to, kad bus kaltinamasis). Teisėjų kolegijos vertinimu, J. S., tiek neigdamas savo dalyvavimą vagystėje, tiek keisdamas parodymus tiesiog siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Antra, vagystės padarymo aplinkybės patvirtina, jog J. S. žinojo, kad R. Z. ir D. Ž. į įvykio vietą atvežė tam, kad šie galėtų vogti, o ne tam, jog neva pasiimti asmeninius daiktus. Pažymėtina, jog asmenys atvažiavo tamsiu paros metu - naktį, aiškiai slaptai; tarp neva paimtų asmeninių daiktų faktiškai nebuvo nei vieno asmeninio daikto (drabužių ar kitų), asmenys ėmė įrankius, padangas, įvairią techniką; galiausiai, neva asmeniniai R. Z. daiktai buvo nuvežti ne į jo namus, o į vietą netoli J. S. namų, iš kurios pastarasis daiktus galėjo laisvai pasiimti ir parsinešti namo. Net jei R. Z. anksčiau ir gyveno UAB „M.“ teritorijoje, padarytos vagystės aplinkybės - tamsus paros metas, pavogtų daiktų pobūdis, iš karto po vagystės įvykęs daiktų pardavimas J. S., po vagystės apklausiamo J. S. pareigūnus pateikta klaidinanti pozicija, paneigia iškeltą versiją, neva J. S. manė vežęs R. Z. pasiimti asmeninių daiktų.
16. Be aukščiau aptartų aplinkybių J. S. žinojimą apie tai, kad bendrininkus vežė vogti, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu R. Z. ir D. Ž. nurodytos aplinkybės. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. Z. be kita ko nurodė, jog įsibrovus į UAB „M.“ teritoriją, patekus į garažą, jis paskambino J. S. ir pasakė, kas yra garaže, J. S. pasakė imti įrankius; daiktus sudėjo į automobilio bagažinę ir nuvežė netoli J. S. namų, iškrovė daiktus lauke, į šią vietą važiuoti nurodė pats J. S.; tuomet grįžo į UAB „M.“ teritoriją ir pavogė kitus daiktus, kuriuos taip pat nuvežė į tą pačią J. S. nurodytą vietą, už daiktus iš J. S. gavo 35 Eur (4 t., 79, 80, 137-139 b. l.). Analogiškas aplinkybes dėl įvykdytos vagystės ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir D. Ž., jis taip pat paaiškino, kad J. S. vagystėje nedalyvavo, bet žinojo, kad jie eina vogti ir vežiojo juos savo automobiliu (5 t., 86-87 b. l.). Nors apeliacine tvarka nagrinėjant bylą apklausiamas teisme R. Z. nurodė, jog neva skambino J. S. tam, kad paklaustų, ar tam tikri daiktai tilps į automobilį, tačiau kaip matyti iš įvykdytos vagystės aplinkybių - į UAB „M.“ teritoriją buvo vykstama du kartus, tad akivaizdu, jog problemų dėl galimybės išgabenti bet kokį daiktų kiekį, šiuo atveju nebuvo. Pažymėtina, kad savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, R. Z. ir D. Ž. taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., 82-105 b. l., 5 t., 90-107 b. l.). Nors pirmosios instancijos teisme tiek R. Z., tiek D. Ž. parodymus iš dalies pakeitė (abu teigė, jog apie vagystę J. S. nieko nežinojo, daiktus R. Z. norėjo vežtis namo, tačiau tuomet pasiūlė J. S. juos nupirkti, analogiškas aplinkybes jie nurodė ir apklausiami apeliacinės instancijos teisme), aiškios parodymų pakeitimo priežasties nei vienas nenurodė. Būtent loginė įvykių grandinė yra tokia, jog R. Z., būdamas namo viduje, skambino J. S. ir klausė kokius daiktus imti, galvodamas apie jų realizavimą, ką patvirtina ir tą pačią naktį iš karto po vagystės J. S. veiksmai – šių daiktų nusipirkimas, sumokant R. Z. akivaizdžiai menkavertį atlyginimą – apie 40 eurų bei dvi elektronines cigaretes už visus įsigytus daiktus.
17. Apeliaciniame skunde teigiama, neva ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. ir R. Z. apkalbėjo J. S. ir už tokius parodymus suėmimas jiems buvo pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau toks argumentas yra klaidingas. Kardomoji priemonė – suėmimas – R. Z. ir D. Ž. buvo paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimis (4 t., 118-120 b. l., 5 t., 122-124 b. l.), iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ji buvo tęsiama, o skundžiamu nuosprendžiu pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Parodymus dėl vagystės iš UAB „M.“ teritorijos ir J. S. veiksmų padedant įvykdyti šią vagystę R. Z. ir D. Ž. davė tik sulaikius bei vėliau ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jiems jau buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė - jie sulaikyti 2017 m. kovo 20 d. (4 t., 74 b. l., 5 t., 79 b. l.), pirmą kartą apklausti 2017 m. kovo 21 d. (4 t., 79, 80 b. l., 5 t., 86, 87 b. l.), suėmimas, kaip minėta, paskirtas 2017 m. kovo 22 d., antroji apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdama 2017 m. birželio 29 d. (R. Z., 4 t., 137-139 b. l.) bei 2017 m. birželio 30 d. (D. Ž., 5 t., 142-144 b. l.). R. Z. bei D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo tik sulaikyti, ar jiems jau taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
18. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus teismui dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, neva įrodymai šioje byloje buvo įvertinti netinkamai, nuosprendis priimtas remiantis prieštaringais parodymais, jog neaišku, ar iš vis buvo įvykdyta vagystė iš UAB „M.“ teritorijos, apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apeliacine tvarka, įvertinęs paties R. Z. poziciją, jog jis pagrobė kaltinime nurodytus UAB „M.“ daiktus ir jų vertės neginčija, daro išvadą, jog teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl J. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl J. S. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
19. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas prašymas atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl tokio prašymo visų pirma pažymėtina, jog BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis realizuoja įvertinęs visas bylos aplinkybes. Antra, teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, netenkinama sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
20. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Šios sąlygos konstatavimas reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką savanoriškai, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien nuoširdžiais apgailestavimo pareiškimais ar atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. J. S. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė D. Ž. ir R. Z. į veikos darymo vietą apskritai nevežęs, teisme paaiškino, kad asmenis vežė, tačiau apie daromą nusikaltimą nieko nežinojo, šias aplinkybes pakartojo ir apklausiamas apygardos teisme. Esant tokiai situacijai, kuomet J. S. nepripažino kaltės dėl padaryto nusikaltimo, pagrindo taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų nėra.
Dėl D. Ž. ir R. Z. apeliacinių skundų
21. D. Ž. ir R. Z. apeliaciniais skundais prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes, pažymi, jog per suėmime išbūtą laiką abu suprato pasielgę negerai, nori kurti gyvenimą laisvėje.
22. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju D. Ž. ir R. Z. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė ne tik jų atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai, bet ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.
23. Nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, D. Ž. ir R. Z. darė laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2017 m. kovo 12 d. Pirmą kartą R. Z. buvo sulaikytas 2016 m. spalio 15 d. (3 t., 172 b. l.), jam 2016 m. spalio 16 d. pareikštas įtarimas dėl E. Š. priklausančio sodo namelio padegimo (3 t., 180 b. l.), kitą dieną R. Z. paleistas iš laikinojo sulaikymo (3 t., 174 b. l.). Dėl tos pačios nusikalstamos veikos D. Ž. buvo sulaikytas 2016 m. spalio 17 d. (4 t., 179 b. l.), tą pačią dieną jam pareikštas įtarimas dėl šios nusikalstamos veikos (4 t., 188 b. l.) ir jis paleistas iš laikinojo sulaikymo (4 t., 180 b. l.). Žinodami, jog jų atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, D. Ž. ir R. Z. ir vėl nusikalto - kitą nusikaltimą jie padarė tik paleisti iš laikinojo sulaikymo (2016 m. spalio 17 d. veika, aprašyta ketvirtame punkte). Vėliau D. Ž. ir R. Z. buvo sulaikyti dar du kartus, jiems atitinkamai įtiekti pranešimai apie įtarimus dėl kitų nusikalstamų veikų, tačiau nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nei atliekami ikiteisminiai tyrimai, nei skirtos kardomosios priemonės D. Ž. ir R. Z. nesulaikė. Jų atžvilgiu taip pat buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Vilniaus rajono apylinkės teisme (nuo 2016 m. pabaigos), 2017 m. kovo 1 d. priimtas Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis, tačiau praėjus kiek daugiau nei savaitei po šio nuosprendžio priėmimo D. Ž. ir R. Z. ir vėl nusikalto - 2017 m. kovo 12 d. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (aprašytos 8, 9 punktuose).
24. Taip pat pažymėtina, jog tiek D. Ž., tiek R. Z. buvo anksčiau teisti, D. Ž. 2016 m. nusikalstamas veikas darė būdamas teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu, R. Z. – ne tik tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu, bet ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu. Jų atžvilgiu prieš padarant paskutinę nusikalstamą veiką (UAB „M.“ turto vagystė ir sunaikinimas) kaip jau minėta buvo priimtas ir dar vienas nuosprendis – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendis. Realus laisvės atėmimas D. Ž. ir R. Z. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas pirmą kartą, tačiau įvertinus tai, jog ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmės rūšys ar taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei suteiktas pasitikėjimas nuo naujų nusikalstamų veikų jų nesulaikė, nusikalstamos veikos buvo daromos sistemiškai, net ir žinant apie jų atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus, paskirta subendrinta vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta.
25. Pirmosios instancijos teismo nustatytos galutinės bausmės ir jos dydžio nepaneigia ir R. Z. pateikta jį charakterizuojanti medžiaga – tai, kad jis nuo 2017 m. balandžio 3 d., t. y. tik po to, kai jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė (suėmimas), pradėjo mokytis Vilniaus mokymo centre (8 t., 13 b. l.), ar tai, kad jis galėtų būti priimtas į darbą (8 t., 60 b. l.), kuomet oficialiai jis nėra dirbęs nei vienos dienos (4 t., 145 b. l.). Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad būdamas suimtas R. Z. jau yra baustas šešis kartus (8 t., 12 b. l.), taip pat teigiamai jo necharakterizuoja bei nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę.
26. Nors apeliaciniuose skunduose šis klausimas nekeliamas, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas R. Z. ir D. Ž. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, ne visiškai tiksliai vadovavosi BK 63 straipsnio nuostatomis. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Numatyto reikalavimo pirmosios instancijos teismas nevykdė, motyvuodamas R. Z. ir D. Ž. skiriamas bausmes tiesiog nurodė bausmių bendrinimo būdą, taip pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija jau padarė išvadą, kad bausmės dydis R. Z. ir D. Ž. buvo nustatytas tinkamas, klausimas dėl pridedamų bausmių dydžių apeliaciniuose skunduose keliamas nebuvo, todėl pagrindo tikslinti skundžiamo nuosprendžio motyvuojamąją dalį šiuo atveju nėra.
27. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas D. Ž. skiriamos galutinės bausmės dydį, nurodė, jog paskirta subendrinta bausmė BK 63 straipsnio tvarka bendrintina su bausme, paskirta pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendį (skundžiamo nuosprendžio 28 puslapis). Kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, jame buvo padaryta klaida – nurodyta, jog D. Ž. paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nors tokiu nuosprendžiu D. Ž. nuteistas nebuvo, o iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad bausmė bendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. Šią klaidą teismas vertina kaip techninio pobūdžio apsirikimą, kuris nekeičia teismo nuosprendžio esmės. BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, todėl remiantis minėto straipsnio 2 dalimi, šie netikslumai iš teismo nuosprendžio šalintini. Ši klaida ištaisoma priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme, o ne nuosprendžio vykdymo stadijoje, siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumo principą. Taigi nuosprendžio dalis tikslintina, nurodant, jog D. Ž. paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų R. Z., D. Ž. ir J. S. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus apeliacinius skundus atmesti.
Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą ir patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl D. Ž. (D. Ž.) paskirtos subendrintos bausmės, nurodant, kad: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirtą subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir D. Ž. (D. Ž.) skirti galutinę 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.