Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties G. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 11 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) G. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių. Nuobauda skirta už tai, kad 2009 m. liepos 18 d., apie 10.05 val., Švenčionių rajono savivaldybėje, kelio Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina 21 kilometre vairavo transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.1 punkto (siaura ištisinė linija) reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai nesustabdė transporto priemonės, dėl ko susidūrė su kitu automobiliu. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta žmonių sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

G. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

Apeliaciniame skunde G. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo neigia, iš esmės motyvuodamas tuo, kad pažeidimo padarymą sąlygojo neteisėti kito automobilio vairuotojo V. A. veiksmai.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole G. L. pateiktas dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkto (siaura ištisinė linija) reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai nesustabdė transporto priemonės, dėl ko susidūrė su kitu automobiliu, o eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta žmonių sveikata.

KET 3 priedo 1.1 punkte inter alia nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Tai, kad apvažiuodamas sustojusią transporto priemonę ir kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją pažeidė KET, pripažįsta ir pats apeliantas, tačiau mano, jog eismo įvykio kilimą lėmė ir kito automobilio vairuotojo V. A. veiksmai.

Iš byloje esančios Lietuvos eismo ekspertizės centro 2010 m. sausio 6 d. specialisto išvados Nr. 11-3005(09) (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 76-81) matyti, kad nors abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų G. L. ir V. A. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, tačiau G. L., atsiradus jo eismo juostoje kliūčiai, kai artėjo prie priekyje jo buvusio automobilio, privalėjo lėtinti greitį, net visiškai sustabdyti automobilį savo važiavimo eismo juostoje neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, ir tokiu būdu jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti byloje esančia specialisto išvada nėra.

Iš byloje esančio G. L. apklausos protokolo (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 43) matyti, kad vairuodamas automobilį pastebėjo keliu atbuline eiga važiuojantį automobilį, sulėtino greitį, pamatė, kaip automobilis sustojo, nusprendė, kad minėtas automobilis jį praleis ir pradėjo lenkimo manevrą. Šiuos parodymus G. L. iš esmės patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Iš G. L. parodymų taip pat matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gana ilgą laiką stebėjo priekyje važiuojantį automobilį bei žinojo, kad negalima lenkti ten, kur yra ištisinė ženklinimo linija (b. l. 36). Iš byloje esančio V. A. apklausos protokolo (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 53) ir parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 50), matyti, kad vairuodamas automobilį pravažiavo posūkį į kairėje pusėje esantį keliuką, todėl įsitikinęs, kad niekam netrukdo, pavažiavo atgal, bei įsitikinęs, kad neartėja automobiliai, įjungęs kairį posūkio signalą pradėjo manevrą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent G. L. veiksmai buvo pagrindinė sąlygą eismo įvykiui kilti. Pažymėtina, kad nors šioje situacijoje galimai KET pažeidžiantys V. A. veiksmai ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas G. L., vairuodamas automobilį, turėjo būti atsargus ir rūpestingas, pastebėjęs kelyje kliūtį, turėjo laikytis KET 3 priedo 1.1 punkte numatyto kelio ženklinimo reikalavimų, laiku sulėtinti važiavimo greitį ar net visiškai sustabdyti savo vairuojamą automobilį, ir tokiu būdu būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimo. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad G. L. kelyje esančią kliūtį pastebėjo iš anksto, ir nors manė, jog kito automobilio vairuotojas jį praleis, tačiau tuo neįsitikino ir lengvabūdiškai atliko lenkimo manevrą, kuris buvo esmine eismo įvykio kilimo priežastimi. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad G. L. padarė jam inkriminuojamą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nemano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas G. L. paskirtąją nuobaudą keisti. Pažymėtina, kad sankcija už apelianto padarytą pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 19-22) matyti, jog G. L. nuo 2001 m. sistemingai pažeidinėja KET, o nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu asmuo taip pat turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus. Tai ypatingai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, rodo jo nepagarbą visuomenei ir joje nustatytoms elgesio taisyklėms. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad G. L. skirta administracinės nuobaudos rūšis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių terminui – atitinka apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą ir konkrečiu atveju yra efektyvesnė priemonė, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, nei alternatyvi sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda. G. L. argumentus, kad eismo įvykį sąlygojo ir V. A. veiksmai, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ar būtinuoju reikalingumu, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus, o apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su neigiamomis pasekmėmis, kilsiančiomis dėl skirtos administracinės nuobaudos vykdymo, nesudaro pagrindo neskirti specialiosios teisės atėmimo, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, keisti ar naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.