Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas – G. L., jo atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovei Irenai Biriukovienei, nukentėjusiesiems asmenims A. A. ir V. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. L. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. birželio 11 d. nutarimu G. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių už administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 1 d. padarymą

G. L. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2009 m. liepos 18 d. , 10.05 val. Švenčionių r. Sav., kelyje Molėtai-Kaltanėnai-Ignalina, 21 km vairavo transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. (siaura ištisinė linija) reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė atsargumo priemonių, atsiradus kliūčiai nesustabdė transporto priemonės, ko pasėkoje susidūrė su kitu automobiliu. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta žmonių sveikata.

Skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis tik 2010 m. sausio 20 d. Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taip pat nurodė, kad jam paskirta nuobauda per griežta, nes atėmus teisę vairuoti transporto priemones ženkliai pablogėtų jo ir jo šeimos materialinė padėtis, kadangi dirba Vilniuje, o gyvena Kaune, nuolat tenka važinėti po įvairius Lietuvos miestus vykdant darbines funkcijas.

G. L. atstovas advokatas E. P. Staniukaitis prašė pareiškėjo skundą tenkinti, paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, surašytas neišsamiai, neišsireikalavus visos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Abiejų vairuotojų veiksmai turėjo priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti. Paskyrus G. L. nuobaudą atimti teisę vairuoti nu kentės ne tik G. L. bet ir jo šeima, neteisėti Aškoldavičiaus veiksmai turi būti vertinami kaip lengvinanti aplinkybė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti, paaiškino, kad ekspertai įžvelgė ir vieno ir kito eismo įvykio dalyvio kaltę, pareiškėjo kaltė įrodyta pilnai, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pildomas ant nustatyto blanko, kuris patvirtintas Vidaus reikalų ministro. Nuobaudos rūšis parinkta pagrįstai, kadangi pareiškėjas prieš pažeidimą turėjo 2 galiojančias nuobaudas.

Nukentėjęs asmuo V. A. prašė nuarimą palikti nepakeistą, paaiškino, kad 2009-07-18 važiavo į poilsiavietę ir pravažiavo keliuką, į kurį reikėjo pasukti. Labai lėtai porą metrų pavažiavo, pažiūrėjo į veidrodėlius ir įsuko į tą keliuką, tada pajuto smūgį į priekinio kairiojo rato pusę, į tarpą tarp durelių.

Nukentėjusioji A. A. prašė nutarimą palikti nepakeistą, paaiškino, kad 2009-07-18 važiavo poilsiauti, pravažiavo apie porą metrų tą stulpelį, kur reikėjo sukti, sustojo savo eismo juostoje, tada pajudėjo atgal pasižiūrėjo pro veidrodėlį, vyras parodė posūkį, ir tada suko į keliuką į kairę pusę. Tada pamatė dešine kelio puse greitai atlekiančią mašiną ir staiga ji atsitrenkė į jų mašiną.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 127 str. 1 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, jog siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

2010 m. birželio 11 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo priimtas, nutraukus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 92-1-00224-09.

Eismo įvykio schema (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr.92-1-00224-09 (toliau – Ikiteisminio tyrimo medžiaga), b.l. 3) ir 2010 m. sausio 6 d. specialisto išvada Nr. 11-3005(09) (Ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 76-82) patvirtina, kad G. L. prieš susidūrimą su V. A. vairuojamu automobiliu „Toyota Avensis“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją. Aplinkybės, kad jis kirto siaurą ištisinę liniją, iš esmės neneigia ir pats G. L.. Tačiau G. L. teigia, kad eismo įvykis kilo ne tik dėl jo, bet ir dėl nukentėjusiojo V. A. veiksmų.

Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 50 punktą, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 53 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo <...>. V. A., prieš sukdamas į kairę, negalėjo numanyti, kad jam atliekant posūkio manevrą į jo automobilį atsitrenks į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs automobilis, kuris į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo kirtęs siaurą ištisinę juostą. Darytina išvada jog V. A. neturėjo galimybės numatyti G. L. daromo pažeidimo ir tuo pačiu išvengti susidūrimo. Tuo tarpu G. L. turėjo realią galimybę pastebėti priekyje esančią kliūtį turėjo realią techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Toyota Avensis“ (b.l. 81).

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai (ATPK 256 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Taigi, pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti ne vien atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą ir aprašyti pažeistus akto reikalavimus, bet ir nurodyti pažeidimo padarymo vietą, laiką, atskleisti pažeidimo esmę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad protokolas surašytas tinkamai, protokole nurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, G. L. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra visi protokolo turinio elementai. Esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų nenustatyta.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad G. L. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, todėl jo veiksmuose yra ATPK 127 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, pažeidimas kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių.

Pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. nuostatos taikytinos esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties, kurių buvimas ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams.

G. L. motyvai, kad paskirta nuobauda neigiamai atsilieps jo darbui, materialinei padėčiai, šiuo atveju nėra pakankami ir neginčijami bei negali būti traktuojami kaip išskirtinė situacija, dėl kurių gali būti keistina paskirta nuobauda ir visa tai nepripažintina kaip pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime taip pat nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, pareiškėjas privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau pačiam, tiek artimiesiems. Pareiškėjas sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, juo sukeldamas didelę grėsmę transporto eismo saugumui, kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas jau yra baustas ir pažeidimo padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 22). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 127 str. 1 d. sankcija yra alternatyvi. Įstatymas nenumato kriterijų, kuriais remiantis turi būti parenkama alternatyviojoje sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Todėl administracinė nuobauda, esant alternatyviai sankcijai, turi būti skiriama atsižvelgiant į ATPK 30 str. 2 d. nuostatas bei vertinant, kuri administracinė nuobauda būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. L. sistemingai pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus (b.l. 22). Pastaroji aplinkybė leidžia teigti, kad G. L. skiriamos administracinės nuobaudos, kaip bauda, neturi jam atitinkamo poveikio ir nesulaiko jo nuo naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl, atsižvelgiant į visas ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu G. L. teisėtai ir pagrįstai skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir nėra pagrindo jam paskirto nuobaudos keisti į alternatyvią nuobaudos rūšį – baudą.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. birželio 11 d. nutarimą, kuriuo G. L. paskirta administracinė nuobauda - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių už administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 1 d. padarymą, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per šį Kauno apygardos administracinį teismą.