Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2013-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-107-876/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-08-28
Bylos Nr.
1-107-876/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
E. S.
Nukentėjusysis
A. M.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-107-876/2013Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00169-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.1. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 28 d. Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam E. S., jo gynėjai advokatei A. F., nukentėjusiajam A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), esantis Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, teistas 7 kartus: 1) 2006-09-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 4 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams; pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) 2008-12-18 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2, 4 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams; pritaikius BK 64 str. 1, 3 d. bausmė subendrinta su 2006-09-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams; 2009-02-27 Kauno apygardos teismo nutartimi bausmė pakeista ir nustatytas terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui; 3) 2009-04-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 235 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams; pritaikius BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. prie 2008-12-18 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2009-02-27 Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtos bausmės pridėta nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams; 4) 2012-11-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 5) 2012-12-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; 6) 2013-04-24 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; remiantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė iš dalies sudėta su 2012-11-30 ir 2012-12-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėta švelnesnės bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; 7) 2013-04-29 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą 187 str. 3 d.: pagal 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; pagal BK 187 str. 3 d. – 20 parų areštu; remiantis BK 63 str. 1, 2 d. ir 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamoj kodekso 178 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2012 m. spalio 12 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Baltrušių kaime, Barzdų seniūnijoje, Šakių rajone, išėmęs lango stiklą įsibrovė į A. M. priklausančias dirbtuves ir pagrobė benzininį pjūklą „Dolman“ – 1800 Lt vertės, siaurapjūklį „Metabo“ – 800 Lt vertės, siaurapjūklį „Hilte“ – 380 Lt vertės, kampinį šlifuoklį „Metabo“ – 600 Lt vertės, kampinį šlifuoklį „Makita“ – 460 Lt vertės, perforatorių – 280 Lt vertės, akumuliatorinį suktuką „Hilte“ – 360 Lt vertės, rankinę medžio frezą „Makita“ – 2200 Lt vertės ir frezų galvučių komplektą – 580 Lt vertės.

Šiuose E. S. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d.

E. S. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., kaltu neprisipažino ir nurodė, kad yra dirbęs toje vietoje. 2012 m. spalio 12 d. su A. ir D. jis dirbo Baltrušių kaime. Jie visi trys dirbo visur kartu, taip pat ir Igliaukoje. Į Baltrušių kaimą atvyko automobiliu, tik nepamena, su kurio. Atvažiavo su D., jo automobilis Golf. D. vežiojo duoną, ir jis atvažiavo, paėmė jį Želsvoje, važiavo pro Simną, išvežiojo duoną ir grįžo į Marijampolę, tada sėdo į kitą automobilį ir išvažiavo į Baltrušių k. Pirma atvažiavo A., o jis paskui atvažiavo su D.. Darbo objektą rado D.. Jie turėjo ten kažką statyti. Ten dirbo tik vieną dieną. Baltrušių kaime jis atsimena tik didelį pastatą – kaip fermą. Jie įėjo į sandėlį, kai atvažiavo, ten jau buvo žmonių – A. ir dar buvo seniai keli dirbantys žmonės. Paskui atvyko savininkas, jis nurodė, ką dirbti. Jie darė kažką tokio kaip pastoliai. Jis tame sandėlyje buvo, tame pastate nedirbo, dirbo lauke, tik į tą pastatą įeidavo pasiimti įrankių. Galėjo būti, kad prisilietė prie langų, bet tiksliai neatsimena. Dar turėjo Igliaukoje objektą ir rytojaus dieną dirbo Igliaukoje. Susipyko dėl pinigų su bendradarbiais ir daugiau su jais nedirbo. Kaip jo pirštų antspaudai atsirado ant stiklo, jis negali paaiškinti, net neįsivaizduoja. Jie ten dirbo ir medieną nešiojo. Mašinas buvo pasistatę prie įėjimo į sandėlį. Buvo baltas VW Passat, jis neužsivedė, kai išvažinėjo, tada jie norėjo pasikeisti angliukus. Iš sandėlio jungė prailgintoją. Mašiną taisė prie įėjimo ir kažkur laidus pravedinėjo, pro kur pravedinėjo, neatsimena. Gal juos vedžiojo per langą. Gal atidarant langą jis paėmė, gal prisilietė. 2012 m. spalio 12 d. toje sodyboje nevykdė jokių darbų, kurie būtų susiję su langais ar stiklais. Skaitė bylos medžiagą, specialisto išvadą. Dabar visko neatsimena. Tą dieną dirbo toje vietoje. Išvažiavo prieš 17 val. Išvažiuojant sandėlyje dar liko žmonių – tie, kurie dirbo, tuo metu buvo ir savininkas. Vakare jį A. su VW Passat parvežė iki Marijampolės autobusų stoties, paskui važiavo autobusu namo, o ryte atvažiavo autobusu į Marijampolę ir jie važiavo į Igliauką dirbti. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) Nuo jo namų iki Marijampolės – 20 km. Nežino, koks atstumas iki Barzdų kaimo nuo Marijampolės. Jis visada važinėja autobusu, kartais pasiimdavo D. Draugų jis neturi – kas jį vežiotų. Jis nemoka vairuoti ir teisių neturi. Yra vairavęs tik motociklą ir dviratį. Iki Krosnos nuo Ramanavo kaimo atvažiuodavo autobusu, ten turėjo draugą. Birščių kaimas yra pačioje Krosnoje, paskutiniai Krosnos namai yra jau kaimo ribos. Nieko nežino apie šį įvykį. Tą vakarą su niekuo nebuvo susitikęs, iš Marijampolės išvažiavo į Ramanovo kaimą, Lazdijų rajone. Jis neišėmė jokio stiklo, antspaudai atsirado gal atidarinėjant langą, jis dabar tiksliai visko neatsimena. Jokių stiklų jis neišiminėjo. Dirbo su plaktukais, dar kažką gręžė į sieną. Įrankius savo vežiodavosi. Kaip tą kartą dirbo – su kieno įrankiais, neatsimena. Neatkreipė dėmesio, kokie įrankiai buvo tame sandėlyje.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ryte su kitu darbininku rado, kad išplėšta. Atėjęs į darbą pastebėjo, kad išimtas stiklas ir padėtas ant žemės šalia lango. Jis pirmas rado tą stiklą, kai atvažiavo ryte į darbą. Matėsi, kad „štapikučiai“ nuimti, ant stiklo matėsi pirštų antspaudai. Policija labai greitai atvažiavo, kai paskambino. Pareigūnai tik nuėmė antspaudus ir paliko tą stiklą. Dabar tas stiklas įdėtas. Buvo matyti, kad įlysta nedidelio ūgio, smulkaus žmogaus, pečiu dar atsiremta į sieną, išspirtos dar durys, paimti įrankiai ir išeita per kitą galą. Dar buvo pėdos paliktos. Pėdos buvo vieno asmens. Ėjo du kartus, vieną kartą atėjo išplėšė langą, įlipo pasiėmė įrankius, įrankių nebuvo įmanoma išnešti per vieną kartą, paskui dar kartą ėjo. Iš pėdų suprato, kad vaikščiojo du kartus. Duris galima buvo atidaryti tik iš vidaus, todėl jie paskui ėjo antrą kartą pro duris. Įlindo tikrai per langą, o paskui vaikščiojo per duris, nes atidarė iš vidaus. Durys iš vidaus įlipus per langą buvo išspirtos, tam didelės jėgos nereikia. Ten buvo maišų, tai, jis mano, jie buvo panaudoti – susidėjo į maišus ir išnešė. Maišų nepasigedo, nes ten jų daug. Vienam žmogui tiek paimti nebuvo galimybės, tikrai turėjo kažkas padėti ir turėjo su mašina išvežti. Įrankiai nėra labai sunkūs. Su rankomis paėmęs tikrai nepaneši tiek įrankių. Benzopjūklas negabaritinis, jo į rankas nepaimsi ir neišneši. Freza medžio nedidelė, bet ji sunki yra. Susidėjus į maišą tuos įrankius, tai stiprus vyras nuneštų per vieną kartą. Dar buvo išnešta ir kuro – tai buvo atvažiuota su mašina. Anksčiau tas stiklas nebuvo išimtas, jeigu stiklų nėra, tai langai buvo užkalti. Buvo atlupti „štapikučiai“ ir tada išimtas stiklas. Kaltinamasis dirbo vieną kartą pas jį, bet labai seniai. Kad vagystė įvyko 2012 m. spalio 12 d., jis visiškai įsitikinęs, kadangi iš vakaro sudėjo įrankius, o ryte atvažiavęs nerado. Kaltinamasis dirbo tą dieną. Kitus asmenis atsimena puikiai. Jie tada turėjo vieną įrankį savo, o dirbo su nukentėjusiojo įrankiais. Po darbo padėdavo į spintą ir užrakindavo. Ž. ir G. dirbo tuo metu, Ž. ir dabar dirba. Tie asmenys, kurie yra liudytojai, tai jie su kaltinamuoju dirbo, o kiti dirbo atskirai. Tą vakarą A. M. paskutinis išėjo iš pastato, išvažiavo po 18.20 val., viską uždarė. Naktį nieko nebuvo tame pastate. Durys buvo uždarytos iš vidaus, ir jų iš lauko neįmanoma atidaryti. Norint įeiti per langelį, reikia išplėšti duris, kadangi jos buvo užkaltos. Prie išimto langelio jokių darbų nebuvo dirbama, langas buvo nedarinėjamas. Langas prie įėjimo buvo visada užkaltas. „Štapikučiai“ iš lauko pusės užkalti, o langas iš vidaus dar buvo užkaltas lentomis. Vidinė lenta buvo iš vidaus nusukta į šoną. Nuo Marijampolės iki Baltrušių kaimo apie 28 km. Pastatas – tai kolūkio dirbtuvės, viskas tvora aptverta, artimiausi gyventojai tik už 500 m, pastatas prie kelio. Jis pareiškė 7460 Lt civilinį ieškinį, žala jam neatlyginta.

Liudytojas D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju susipažino per K., kai Mokolų kaime dengė stogą. Nurodė, jog nieko nežino apie vagystę. Jie atvažiavo padaryti pavėsinę medienai sudėti, jie iš ryto atvažiavo, o jis – po pietų, pasistatė kolonas, sutvirtino, pragręžė prie sienos ir išvažiavo namo. Kelintą valandą jie atvažiavo, jis nežino. Kaltinamasis atvyko su K. su baltu VW Passat. Kai dirbo tą dieną, tai tame pastate tik pasiimdavo vinis ar įrankius. Laidus tempė perforatoriui pajungti, bet tempė visai pro kitą pusę, toje pusėje nieko nedirbo, visai nebuvo, nes dirbo visai kitoje pusėje iš kiemo pusės. Poreikio stiklo išimti nebuvo. Jo neišiminėjo. Po darbo jie visi kartu išvažiavo, K. išvežė kaltinamąjį. Dar po to įvykio jie dirbo toje vietoje. Kada kaltinamasis dirbo su jais, dienos neatsimena. Po to įvykio jie po savaitės atvažiavo užbaigti tos pavėsinės. Apie vagystę sužinojo po dviejų dienų. Jis net nežino, kada ta vagystė buvo įvykdyta. Jie pasiskambino A. ir norėjo pabaigti, tada A. pasakė, kad nevažiuotų, nes apvogtas. Kai dirbo Mokoluose prie stogo, atsirado darbas Igliaukoje, jie su kaltinamuoju tada dirbo gal savaitę, dar kartu dirbo ir Mokoluose – kaltinamasis šveitė namą. Po tos pavėsinės darymo daugiau E. S. su jais nedirbo, aiškino, kad neturi laiko. D. A. dar dirba – išvežioja duoną, yra vieną kartą pasiėmęs jį ir vežėsi, gali būti, kad tą dieną jis kaltinamąjį pasiėmė ir nusivežė į Baltrušių kaimą. Balto VW Passat buvo sugedęs generatorius, dar D. A. prašė patikrinti elektriko krovimą, jie dar keitė angliukus. Generatoriaus išėmimui reikalingas atsuktuvas. Mašiną užkūrė nuo jo mašinos. Įrankiai buvo šeimininko. E. S. jie visada atsiveždavo, tik Igliaukoje kai dirbo, tai šis gyveno pas kažkokį draugą. Jie kaltinamąjį paleisdavo prie autobusų stoties, kai važiuodavo iš Igliaukos. Jis negali pasakyti, neatsimena, ar tai buvo prieš vagystę, ar po to. Kaltinamajam niekada neduodavo vairuoti automobilio, šis niekada nėra vairavęs prie jų.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jie dirbo Mokoluose prie stogo, atvažiavo M., kuris ieškojo darbininkų pastatyti pastogę. Tada jie su D. nuvažiavo pasižiūrėti, A. juos pasitiko Pilviškiuose ir paskui nuvažiavo, kur parodė tą cechą. Jie buvo tik lauke, į cechą nėjom. Jie su A. sutarė ir vieną dieną buvo nuvažiavę statyti pastogę, apie 17 val. išvažiavo mano. Kaltinamasis atvažiavo su juo, po darbo jis kaltinamąjį parvežė iki Marijampolės ir paleido stotyje. Apie vagystę sužinojo tada, kai paskambino A. dėl tos pavėsinės užbaigimo, tada pasakė, kad apvogė. Tikslios datos neatsimena. Kai dirbo, tai jiems nereikėjo niekur lango išimti. Tik jis dirbdamas kranu iš kiemo pusės netyčia išmušė langą, bet paskui pats ir įdėjo. Tai buvo iš kiemo pusės. Kaltinamasis atvažiavo su D.. Buvo sugedusi mašina, keitė angliukus. Kaltinamasis nieko nepadėjo prie automobilio, D. pats pasikeitė, o jie su E. sunešė įrankius. Apie vagystę nieko negirdėjo ir nieko nežino. Kai dirbo, tai kaltinamasis matė, kur tie įrankiai sudėti. Į ką nors susidėjus tuos įrankius galima per kelis kartus išnešti, o į glėbį paėmus tikrai neišneši. Dar su jais buvo A. P., su kuriuo dirbo Mokoluose prie stogo. A. P. jis pažįsta nuo to laiko, kai dirbo prie namo Mokolų kaime, o su E. S. taip pat susipažino dirbant Mokoluose prie namo. Jis juos abu paleido prie autobusų stoties. P. neturi automobilio ir nevairuoja.

Iš teismo posėdyje pagarsintos specialisto išvados 2012-11-27 Nr. 140-(6290)-ISI-6598 nustatyta, jog du vienos rankos pirštų pėdsakai, rasti 2012-10-12 įvykio vietos apžiūros metu dirbtuvėse, esančiose Šakių r., Barzdų sen., Baltrušių k., ir nukopijuoti ant tirti pateiktos daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, tinkami asmenį identifikuoti. Kiti rankų pėdsakai, nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių, netinkami asmeniui identifikuoti. Du rankos pirštų pėdsakai yra palikti ne A. M., ne A. K., ne D. G. ir ne K. Ž. rankomis (b. l. 30-31).

Iš teismo posėdyje pagarsintos specialisto išvados 2013-06-10 Nr. 140-(1749)-ISI-2433 nustatyta, kad vienoje stiklo pusėje esantys trys pirštų pėdsakai ir vienas piršto pėdsakas, paliktas priešingoje stiklo pusėje, yra palikti, tikimiausiai, vieno asmens dešinės rankos smiliumi, didžiuoju, bevardžiu pirštais bei dešinės rankos nykščiu. Šie pėdsakai yra palikti imant stiklą. Toks pėdsakų išsidėstymas ant stiklo gali susiformuoti išiminėjant stiklą iš rėmo arba nešant stiklą. Kriminalistikoje tokie rankų pėdsakai pagal jų susidarymo mechanizmą vadinami griebimo pėdsakais. Du rankos pirštų pėdsakai, pripažinti tinkamais asmeniui identifikuoti, yra palikti kaltinamojo E. S. dešinės rankos smiliumi ir didžiuoju pirštu (b. l. 37-39).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012 m. spalio 12 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK buvo gautas pranešimas, kad 2012 m. spalio 12 d. apie 8 val. A. M. atvykęs į jam priklausančias dirbtuves, esančias Baltrušių k., Barzdų sen., Šakių r., pastebėjo, jog, išėmus lango stiklą, įsibrauta į dirbtuvių vidų ir pagrobta įvairių medžio apdirbimo įrankių: benzininis pjūklas „Dolman“, siaurapjūklis „Metabo“, siaurapjūklis „Hilte“, kampinis šlifuoklis „Metabo“, kampinis šlifuoklis „Makita“, perforatorius, akumuliatorinis suktukas „Hilte“, rankinė medžio freza „Makita ir frezų komplektas, tuo nukentėjusiajam padaryta 7460 Lt turtinė žala (b. l. 1).

Šalies argumentai

Iš A. M. protokolo – pareiškimo matyti, kad jis 2012 m. spalio 12 d. pareiškimu kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK, pranešdamas apie tai, jog 2012 m. spalio 12 d. apie 8 val. atvykęs į jam priklausančias dirbtuves, esančias Baltrušių k., Barzdų sen., Šakių r., pastebėjo, kad išėmus dirbtuvių lango stiklą, įsibrauta į vidų, kur atidarius duris, kurios buvo užkabintos iš vidaus, pavogti įvairūs įrankiai: benzininis pjūklas „Dolman“, siaurapjūklis „Metabo“, siaurapjūklis „Hilte“, kampinis šlifuoklis „Metabo“, kampinis šlifuoklis „Makita“, perforatorius, akumuliatorinis suktukas „Hilte“, rankinė medžio freza „Makita ir frezų komplektas. Jam padaryta 7460 Lt turtinė žala (b. l. 13).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotokortelėmis užfiksuota įvykio vieta – A. M. dirbtuvių pastatas, esantis Baltrušių k., Barzdų sen., Šakių r., kur pro langą patekta į dirbtuves ir pagrobta įvairių įrankių; rankų pirštų bei pėdsakų vaizdai (b. l. 14-23).

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, jog buvo paimti A. M. ir K. Ž. abiejų rankų pirštų ir delnų atspaudai lyginamajam tyrimui atlikti (b. l. 24-25).

2012-11-28 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte dėl rankų pėdsakų patikrinimo duomenų registre nurodoma, kad 2012-11-27 specialisto išvadoje N. 140-(6290)-ISI-6598) patikrinus daktiloskopinių duomenų registre nustatyta, kad jie sutampa su rankos pirštų atspaudai, esančiais daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti šie anketiniai duomenys: E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais (supakuoti voke) (b. l. 32).

Iš 2012-10-12 prašymo ir nutarimų pripažinti nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu matyti, jog A. M. šioje baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu dėl patirtos 7460 Lt turtinės žalos (b. l. 50-52).

Motyvuojamoji dalis

Iš E. S. charakterizuojančio medžiagos matyti, kad jis psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 130), nevedęs, vaikų neturi, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, jo pragyvenimo šaltinis nėra žinomas, 2013 m. birželio 12 d. grįžęs iš įkalinimo įstaigos – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apsigyveno savo motinos S. S. namuose. Ramanavo kaimo ir Krosnos seniūnijos gyventojai įtarinėja E. S. vagiliaujant (b. l. 131-135), 7 kartus teistas – paskutinį kartą 2013 m. balandžio 29 d., teistumas neišnykęs (b. l. 106-125).

Dėl įrodymų vertinimo

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. S. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu teisiamasis E. S. kategoriškai neigė savo kaltę, tačiau teismas laiko, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina jo kaltę įvykdžius inkriminuojamą nusikaltimą. E. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis įvykio metu nebuvo, lango neišėmė. Nusikaltimo vietoje yra buvęs dieną, kai dirbo kartu su kitais dviem pažįstamais D. A. ir A. K.. Teismo posėdžio metu E. S. negalėjo tiksliai paaiškinti, kokiu būdu jo pirštu antspaudai atsirado ant lango stiklo, kuris vagystės metu buvo išimtas. Jis teigė, jog dieną prieš tai jis dirbo įvykio vietoje, todėl galėjo būti, jog jis prisilietė prie stiklo. Ten dirbdami jie turėjo pratempti laidus, tokiu būdu jis galėjo kontaktuoti su stiklu. Tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia liudytojų D. A. ir A. K. parodymai. Šie liudytojai nurodė, jog jie visi trys dirbo įvykio vietoje, tačiau jų darbo vieta buvo visiškai priešingoje pastato pusėje, toje pusėje, kur vagystės metu buvo išimtas stiklas, jie nieko nedirbo, poreikio išimti stiklo nebuvo, ir nematė, kad E. S. būtų išiminėjęs lango stiklą.

Byloje esanti įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog iš įvykio vietos paimti pirštų antspaudai, kurie yra tinkami asmeniui identifikuoti (b.l. 14-24, 30-31). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras pateikė informacija, jog įvykio vietoje rasti pėdsakai priklauso E. S. (b.l. 28). Specialisto išvadoje Nr. 140-(1749)-IS1-2433 (b.l. 37-39) nurodoma, kad atliekant tyrimą buvo tiriamas rastų pėdsakų kiekis, jų išsidėstymas ant vienos stiklo lakšto pusės ir kitos. Specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal trijų rankos pirštų išsidėstymą, formą, pirštų falangų dalis ir atsispindėjusias zonas, bei papiliarinius raštus atsispindėjusius pirštų pėdsakuose, galima teigti, kad trys rankos pirštų pėdsakai yra palikti, tikimiausiai, dešinės rankos smiliumi, didžiuoju ir bevardžiu pirštais. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad išanalizavus rankų pėdsakų išsidėstymą ant stiklo vienos ir kitos pusės, galima teigti, kad vienoje stiklo pusėje esantys trys pirštų pėdsakai ir vienas piršto pėdsakas, paliktas priešingoje stiklo pusėje, yra palikti, tikimiausiai, vieno asmens dešinės rankos smiliumi, didžiuoju, bevardžiu pirštais bei dešinės rankos nykščiu. Šie pėdsakai yra palikti imant stiklą. Toks pėdsakų išsidėstymas ant stiklo gali susiformuoti išiminėjant stiklą iš rėmo arba nešant stiklą. Kriminalistikoje tokie rankų pėdsakai pagal jų susidarymo mechanizmą vadinami griebimo pėdsakais.

Taigi specialisto išvadoje nurodoma, kad palikti pirštų pėdsakai patvirtina tai, kad jie buvo palikti asmens, kuris išėmė stiklą iš rėmo arba stiklą nešė. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja nurodė, kad specialisto išvadoje vartojama sąvoka „tikimiausia“ parodo, jog ši išvada nepatvirtina E. S. kaltės, tai yra tik prielaida. Tačiau teismas atmeta tokius gynėjo argumentas, nes sąvoka „tikimiausia“ parodo, jog yra didžiausia tikimybė, jog specialisto išvadoje nurodyti argumentai yra teisingi, kas patvirtina išvados teisingumą. Teismas nelaiko, jog tai yra prielaida, nes specialisto išvadoje nurodyti teiginiai yra pagrįsti, logiški. Tad teismas laiko, jog specialisto išvadoje pateiktos išvados yra teisingos ir patikimos, todėl laikytina, kad ant stiklo esantys pirštų antspaudai buvo palikti E. S., tuo metu, kai šis stiklą išėmė iš rėmo arba nešė. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad tinkamai identifikuoti ant stiklo buvo du rankos pirštų pėdsakai, kurie sutapo su E. S. pirštų antspaudais. Tačiau ant stiklo palikti keturių pirštų antspaudai (tris vienoje stiklo pusėje ir vienas kitoje) tikimiausia yra palikti vieno asmens, o pagal du pirštų antspaudus identifikavus E. S. akivaizdu, jog šie pirštų antspaudai buvo palikti kaltinamojo. Teismo posėdžio metu E. S. teigė, kad jis negali paaiškinti, kaip jo pirštų antspaudai atsirado ant stiklo. Teigė, kad tai galėjo nutikti jam dirbant, tačiau teismas tokius kaltinamojo argumentus atmeta. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog pirštų antspaudai buvo palikti ant abiejų stiklo pusių. Pirštų išsidėstymas atitinka paliekamų pėdsakų imant stiklą išsidėstymui. Pagal bylos aplinkybes matyti, jog po įvykdytos vagystės į įvykio vietą atvykus nukentėjusiajam A. M., iš rėmo išimtas stiklas buvo rastas paliktas atremtas į sieną. (b.l. 18). Iki to stiklas buvo įdėtas lango rėme ir nebuvo išiminėjamas. Todėl neįtikėtina, jog kaltinamasis netyčia dirbdamas ir prisiliesdamas prie neišimto stiklo galėjo palikti būtent nurodomo išsidėstymo antspaudus. Tokie jo paaiškinimai neatitinka protingumo principo, todėl teismas jais nesivadovauja. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog liudytojai nurodė, jog jie dirbo visai kitoje pastato pusėje, jie stiklo neišiminėjo iš rėmo, jo niekur nenešė. Šios aplinkybės parodo, kad E. S. pirštų antspaudai buvo palikti stiklą išimant iš rėmo, po ko buvo įsibrauta į nukentėjusiajam priklausančias patalpas.

Teismo posėdžio metu E. S. taip pat teigė, jog jis nevairuoja automobilio, neturi jokios susisiekimo priemonės, nepažįsta asmenų, kurie jį galėtų pavežti, todėl neturėjo galimybės atvykti į nusikaltimo vietą, kuri randasi apie 28 km nuo Marijampolės. Tačiau teismas laiko, jog tokie kaltinamojo argumentai nepagrįsti. 2013 m. balandžio 29 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, kad E. S. pats nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 22 d. vykdydami vagystę jis su savo draugais atvyko į nusikaltimo vietą, pavogtus daiktus susidėjo į jį atvežusio asmens automobilio bagažinę bei išsivežė. (b.l. 120-121). Šis nuosprendi yra įsiteisėjęs, kas leidžia daryti išvadą, kad E. S. turi pažįstamų asmenų, kurie gali jį pavežti, paimti daiktus ir pan., kas leidžia teismui atmesti E. S. pateikiamus argumentus.

Taip pat teismas vertindamas byloje esančius įrodymus atsižvelgia į tai, kad E. S. yra teisiamas ne pirmą kartą. Iš byloje esančių nuosprendžių matyti (b.l. 120), kad kaltinamajam yra būdingas vagystės padarymo būdas – išimant lango stiklą.

Taigi atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina E. S. kaltę įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. E. S. kaltinime inkriminuota BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas, ar suprato, kad įsibrauna į svetimą patalpą, saugyklą ar svetimą teritoriją. E. S. nusikalstamos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 178 str. 2 d., nes jis be nukentėjusiojo leidimo įsibrovė į jam priklausančias patalpas ir pagrobė turtą. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009). Kaip matyti iš bylos duomenų, teisiamasis į nukentėjusiajam priklausančias patalpas pateko, jam nežinant, išimdamas lango stiklą. tai yra į patalpas įsibrovė, nes įėjo neturėdama savininkų leidimo.

Kaltinime nurodoma, kad nukentėjusiajam padaryta 7460 Lt žalą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokį žalos dydį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad padarytos žalos dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 str. 2 d., teismas laiko, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, jog E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Dėl bausmių dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teisiamojo E. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tačiau E. S. veiksmuose atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: bauda, areštas laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki 6 metų. E. S. anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, nusikalstamus veiksmus atliko praėjus neilgam laiko tarpui po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. BK 27 str. 1 d. nurodoma, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Bylos duomenys patvirtina, jog E. S. 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Kadangi buvo nuteistas už apysunkį nusikaltimą, tad laikomas turinčiu teistumą trejus metus po bausmės atlikimo. Kaip matyti, šis terminas nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėjęs, vadinasi, E. S. naują nusikaltimą įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, kas leidžia jį pripažinti recidyvistu. BK 56 str. nurodoma, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Be to, E. S. padarė ne tik šiuo nuosprendžiu inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau vykdė ir kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ir paskirtos bausmės yra vykdomos Šios aplinkybės parodo teisiamojo abejingumą savo neteisėtam elgesiui, nenorą taisytis bei užtikrinti visuomenės saugumą, todėl teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

E. S. įvykdė nesunkią nusikalstamą veiką, yra nedirbantis, nesimokantis, teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad teisiamasis linkęs daryti pažeidimus bei ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias normas. Jo veikoje atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tai yra 3 metais laisvės atėmimo.

Teismas neturi duomenų, ar ankstesniais nuosprendžiai paskirtos bausmės buvo subendrintos, be to iš Liteko duomenų bazės matyti, kad jo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, todėl paskirta bausmė nebendrintina su ankstesniais nuosprendžiais, nes tai sudarys galimybę paskirti teisingą subendrinimo būdą paskutinį nuosprendį priėmusiam teismui.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Tačiau nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, jog šioje proceso stadijoje negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Byloje yra tik A. M. prašymas jį pripažinti civiliniu ieškovu, tačiau nėra jokių duomenų, įrodymų, kurie patvirtintų jam padarytos žalos dydį. Todėl atsižvelgiant į civilinio ieškinio pagrindą ir dalyką, teismas konstatuoja jog nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie įrodytų civilinį ieškinį, o papildomų duomenų pateikimas užvilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog būtina civilinių ieškinių klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Proceso dalyviams išaiškintina, jog pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet įsiteisėjus nuosprendžiui, to pateis teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti 3 m. (trejų metų) laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Civiliniam ieškovui A. M. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dvi daktilaskopines plokšteles su rankų pėdsakais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Nuorašas tikras.

Teisėjos parašas.Teisėja Judita Sungailaitė