Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

gynėjams advokatams Henrikui Mackevičiui, Anatolijui Svilai, Elenai Žilėnienei bei Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 straipsnį, BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2514 redakcija) ir nubaustas: pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 81 straipsnio 2 dalimi, 92 straipsnio 1 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 5 punktu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – atlikti 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, uždrausti per 12 mėnesių be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamą vietą, uždrausti lankytis vietose, kuriose platinamos narkotinės medžiagos, ir bendrauti su jas platinančiais asmenimis.

A. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2514 redakcija) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2014 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – atlikti 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, 9 mėnesius tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

M. P. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2514 redakcija) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – atlikti 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, 9 mėnesius tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

B. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2514 redakcija) ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 82 straipsniu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – atlikti 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, 9 mėnesius tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti R. A., A. Č., E. D., T. G. ir A. V., tačiau dėl jų apeliacinis skundas nepateiktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai platino narkotines medžiagas, o būtent: 2014 m. liepos 14 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam I. D. už 30 litų pardavė 1 (vieną) folijos lankstinuką su 0,618 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jos dalių.

B. S. nuteistas už tai, kad iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo 1 (vieną) popieriaus lankstinuką su ne mažiau kaip 0,236 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys). Šį lankstinuką su ne mažiau kaip 0,236 g narkotinės medžiagos – kanapių – jis laikė iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., o apie 19.55 val. (duomenys neskelbtini) už 30 litų pardavė nepilnamečiams E. D. ir R. A..

M. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo 1 (vieną) folijos lankstinuką su 0,669 g narkotinės medžiagos – kanapių – ir 2014 m. spalio 13 d., apie 19.50 val., ties (duomenys neskelbtini) šį lankstinuką už 30 litų pardavė nepilnamečiam A. V..

A. A. nuteistas už tai, kad iki 2014 m. spalio 13 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,669 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), supakuotų į 1 (vieną) folijos lankstinuką, kurias 2014 m. spalio 13 d., apie 19.30 val., ties (duomenys neskelbtini) už 30 litų pardavė nepilnamečiam M. P.. Be to, kaltinamasis A. A. iki 2014 m. lapkričio 25 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 58,307 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys). Šią medžiagą jis atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Čia dalį įsigytos medžiagos, t. y. ne mažiau kaip 25,422 g, išfasavo į ne mažiau kaip 33 (trisdešimt tris) skaidrius polietileninius maišelius ir kartu su likusia neišfasuotos, ne mažiau kaip 32,885 g svorio narkotinės medžiagos dalimi paslėpė gyvenamosios patalpos teritorijoje esančioje komposto dėžėje, kur laikė, kol 2014 m. lapkričio 25 d., apie 17.30 val., gyvenamųjų patalpų kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Prokuroras, pasisakydamas dėl kaltinamiesiems inkriminuotų veikų baudžiamosios teisinės kvalifikacijos, nurodė, kad BK 13 straipsnis nustato, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – 14 metų. Baudžiamojo kodekso 261 straipsnio dispozicija nesuponuoja objektyvaus požymio – pilnametystės nusikalstamos veikos subjektui reikalavimo, todėl, atsižvelgiant į BK 13 straipsnio nuostatas, esant visiems šios nusikalstamos veikos požymiams, už ją atsako ir asmuo, kuris jos padarymo metu buvo sulaukęs 16 metų. A. J., B. S. ir M. P. nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais, padarymo metu buvo sulaukę 16 metų, todėl buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje subjektais, o jų veiką perkvalifikavus į BK 260 straipsnio 1 dalį, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Pasisakydamas dėl BK 81 straipsnio 2 dalies ir 92 straipsnio 1 dalies taikymo A. A., prokuroras nurodė, kad byloje esantys duomenys apie A. A. psichinę raidą, nepagrindžia, kad jis pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir todėl jam gali būti taikomos baudžiamojo kodekso nuostatos, reglamentuojančios nepilnamečių asmenų baudžiamosios atsakomybės ir bausmių skyrimo ypatumus.

Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius atsikirtimuose prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Atsikirtimus grindžia žemiau nurodomais motyvais. Pirma, BK komentare vienareikšmiškai nurodoma, kad BK 261 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektu gali būti pakaltinamas ir sulaukęs 18 metų amžiaus asmuo. Antra, BK 261 straipsnio dispozicijoje nėra apibrėžtas nusikalstamos veikos subjektas – pilnametis asmuo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria šio straipsnio pažodiniam aiškinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2010). Trečia, BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą suponuoja ne tik tai, kad narkotines medžiagas įgyja nepilnametis asmuo, tačiau ir tai, kad šias medžiagas platina pranašesnis už narkotinių medžiagų įgijėją asmuo, gebantis suprasti ir įvertinti žalą, kurią daro jo atliekama pavojinga veika.

Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius, nuteistojo M. P. gynėja advokatė Elena Žilėnienė, nuteistojo A. A. gynėjas advokatas Alvydas Kvoščevičius ir nuteistojo B. S. gynėjas advokatas Anatolijus Svila prašė prokuroro skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl A. J., B. S. ir M. P. veikų perkvalifikavimo iš BK 261 straipsnio į BK 260 straipsnio 1 dalį

A. J., B. S. ir M. P. kaltė įgyjant bei platinant narkotines medžiagas nepilnamečiams yra įrodyta byloje surinktais, teisme tiesiogiai ištirtais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Prokuroro apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nusikalstamos veikos subjektu pagal BK 261 straipsnį gali būti tik pilnametis asmuo, t.y. asmuo sulaukęs 18 metų amžiaus.

Kaltininkas, platinęs (atlygintinai ar neatlygintinai perleidęs) narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui, t. y. bet kuriam asmeniui, kuris tuo metu, kai kaltininkas jam platino narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo jaunesnis nei aštuoniolikos metų, atsako pagal BK 261 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kaltininkui kyla tuo atveju, kai jis suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad BK 261 straipsnio norma yra speciali norma BK 260 straipsnio atžvilgiu. Tačiau šios normos specialumą lemia ne nusikalstamos veikos subjektą apibūdinantys požymiai (amžius), o požymiai (amžius) asmens, į kurį nukreipta nusikalstama veika. Tai reiškia, kad konstatuojant, jog asmuo platino narkotines ar psichotropines medžiagas, būtina tiksliai nustatyti asmens, kuriam šios medžiagos buvo platintos, o ne asmens, kurias šias medžiagas platino, amžių.

Su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal BK 261 straipsnį atsako tik pilnametis asmuo, nėra pagrindo sutikti, kadangi BK 261 straipsnio dispozicija nenumato būtino pilnametystės, kaip nusikaltimo subjekto požymio. Lietuvos Respublikos BK 13 straipsnis nustato dvi amžiaus ribas, nuo kurių galima asmens baudžiamoji atsakomybė – tai šešiolikos metų bendroji riba, kai asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn už visas nusikalstamas veikas, ir keturiolikos metų riba, kai asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik už tam tikras, labai pavojingas tyčines nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje taip pat nėra aiškinama, kad BK 261 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas turėtų būti specialus, t.y. sulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus. Todėl, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, atsako ir asmuo, kuris jos padarymo metu buvo sulaukęs šešiolikos metų, t.y. taikoma bendroji taisyklė, numatyta BK 13 straipsnyje.

Narkotines medžiagas nepilnamečiams nuteistieji A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir B. S., gimęs (duomenys neskelbtini), pardavė 2014 m. vasarą ir rudenį. Taigi nusikalstamos veikos, už kurią baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 261 straipsnyje, padarymo metu jie buvo sulaukę šešiolikos metų amžiaus, todėl gali būti laikomi BK 261 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos subjektais.

Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis, kurioje A. J., M. P. ir B. S. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, A. J., M. P. ir B. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuojama į BK 261 straipsnį.

Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde neprašė pakeisti pirmosios instancijos teismo kaltinamiesiems paskirtų bausmių, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas veikas pagal sunkesnį įstatymą, nuteistiesiems paskirtų bausmių pakeitimo klausimo nesprendžia.

Dėl A. A. socialinės brandos vertinimo

Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. A. pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui, todėl jam skiriama bausmė atitiktų BK 81 straipsnio paskirtį.

Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį BK XI skyriaus, nustatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio kodekso 90–94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, priešingai nei nurodė apeliantas, teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, siekiant nustatyti asmens socialinę brandą, nėra būtina. Tuo labiau, kad bylos duomenys patvirtina, jog skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., teismas atsižvelgė ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmens charakteristiką, ankstesnį teistumą, tačiau ir į specialistų psichologinį tyrimą ir paaiškinimus, kaip to reikalauja BK 81 straipsnio 2 dalis. Specialistų atliktu psichologiniu tyrimu ir paaiškinimais (b. l. 37, 38, 65–66, t. 6) buvo nustatyta, jog A. A. asmenybė turi žemos psichosocialinės brandos požymių, kurie grindžiami žemais kognityviniais faktoriais (riboti intelektiniai gebėjimai, nebrandus mąstymas, loginio samprotavimo stoka) bei psichosocialiniais faktoriais (neadekvatus savęs ir situacijos vertinimas, orientacija į trumpalaikius tikslus, ateities perspektyvos neturėjimas, atsakomybės, vidinės kontrolės stoka, pasidavimas kitų įtakai, nesugebėjimas prieš veikiant adekvačiai įvertinti situacijos ir jos pasekmių), todėl jo socialinė branda gali būti prilyginama nepilnamečio socialinei brandai. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nuteistojo A. A. socialinę brandą aprašė gan lakoniškai, tačiau prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl minėto asmens socialinės brandos ir jam skiriamos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nuosprendį dalyje dėl A. J., B. S. ir M. P. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakeisti.

A. J., B. S. ir M. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 261 straipsnį, paliekant Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nuosprendžiu A. J., B. S. ir M. P. paskirtas bausmes.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.